Karščių bangų poveikis širdžiai: pasaulinė grėsmė sveikatai

Pasaulyje fiksuojami vis dažnesni ir intensyvesni karščio rekordai. 2023 ir 2024 metai pateko tarp karščiausių per visą stebėjimų istoriją, o Europoje ir Baltijos regione daugėja dienų, kai temperatūra viršija 30 °C. Tai nėra tik diskomforto klausimas – karščių bangos tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių ligų eigą ir mirtingumą.

Medicininiai registrai iš Europos, JAV, Kinijos ir kitų regionų rodo tą pačią tendenciją: per karščio bangas išauga miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo paūmėjimų ir staigios mirties skaičius. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kas labiausiai rizikuoja ir kokių priemonių imtis, kad apsaugotume širdį karštuoju laikotarpiu.

Kas yra karščio banga ir kodėl ji pavojinga?

Karščio banga – tai kelių dienų ar savaičių laikotarpis, kai oro temperatūra gerokai viršija įprastą daugiametį vidurkį konkrečiam regionui. Pavojų didina ne tik absoliuti temperatūra, bet ir:

aukšta drėgmė (prakaitas garuoja lėčiau, kūnas prasčiau vėsinasi);
silpnas vėjas ir tvankumas miestuose (vadinamasis „šilumos salos“ efektas);
aukšta nakties temperatūra (organizmas nespėja atsigauti).

Medicininiai duomenys rodo, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų per intensyvias karščio bangas gali išaugti 10–30 % ir daugiau, ypač jei karštis užsitęsia ir jei visuomenė nepasiruošusi (nėra vėsinimo planų, informavimo, socialinės pagalbos).

Kaip karštis veikia širdies ir kraujagyslių sistemą?

Žmogaus organizmas nuolat stengiasi palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Karščio metu širdies ir kraujagyslių sistema dirba „viršvalandžius“, kad išsklaidytų šilumą.

Pagrindiniai fiziologiniai mechanizmai

Kraujagyslių išsiplėtimas (vazodilatacija) – oda ir periferinės kraujagyslės išsiplečia, kad daugiau kraujo pratekėtų arčiau paviršiaus ir išsklaidytų šilumą. Dėl to gali kristi kraujospūdis, atsirasti silpnumas, galvos svaigimas.
Širdies ritmo pagreitėjimas – širdis pradeda plakti greičiau (pulsas padažnėja 10–20 tvinksnių per minutę ir daugiau), kad kompensuotų sumažėjusį kraujospūdį ir užtikrintų kraujotaką smegenims ir vidaus organams.
Skysčių ir elektrolitų netekimas – prakaituojant netenkama vandens ir druskų (natrio, kalio, magnio). Tai gali sukelti dehidrataciją, kraujo tirštėjimą ir širdies ritmo sutrikimus.
Kraujo tirštėjimas – netekus skysčių, kraujas tampa klampesnis, didėja polinkis į trombozę (krešulių formavimąsi), o tai tiesiogiai siejama su infarktu ir insultu.

Jaunas ir sveikas organizmas dažniausiai su šiais iššūkiais susitvarko. Tačiau vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis šie mechanizmai gali tapti pavojingi.

Karščių bangos ir konkrečios širdies bei kraujagyslių ligos

Miokardo infarktas

Karščio metu padidėja miokardo infarkto rizika dėl kelių priežasčių:

kraujo tirštėjimas ir didesnė krešulių susidarymo tikimybė vainikinėse arterijose;
deguonies poreikio padidėjimas – širdis dirba greičiau, jai reikia daugiau deguonies, o susiaurėjusios arterijos ne visada gali tai užtikrinti;
kraujospūdžio svyravimai – greiti pokyčiai (ypač karštis + staigus atvėsinimas kondicionieriumi ar šaltu dušu) gali išprovokuoti spazmus ar plyšimą aterosklerozinės plokštelės.

Stebėjimų duomenys rodo, kad per intensyvias karščio bangas ligoninių priėmimo skyriuose dažniau fiksuojami ūminiai koronariniai sindromai, ypač vyresnio amžiaus ir jau anksčiau infarktą patyrusiems žmonėms.

Insultas

Karščio bangos siejamos tiek su išeminiu insultu (dėl kraujo krešulių), tiek su hemoraginiu insultu (dėl plyšusių kraujagyslių). Pagrindiniai veiksniai:

dehidratacija ir padidėjęs kraujo krešumas – didesnė tikimybė, kad trombas užkimš smegenų arteriją;
nekontroliuojamas kraujospūdis – karštis, stresas, netinkamas vaistų vartojimas gali sukelti staigius spaudimo šuolius, didinant kraujagyslės plyšimo riziką;
širdies ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas) – nereguliarus ritmas skatina krešulių formavimąsi širdyje, kurie gali nukeliauti į smegenis.

Širdies nepakankamumas

Žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, karštis yra dvigubas iššūkis:

išsiplėtus kraujagyslėms ir kritus kraujospūdžiui, širdis turi dirbti intensyviau, kad išstumtų pakankamą kraujo kiekį;
prakaituojant prarandama daug skysčių, bet dėl baimės sutinimų ar dusulio pacientai kartais pernelyg riboja gėrimą, taip sukeldami pavojingą dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą;
diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai) karščių metu gali per stipriai išsausinti organizmą, jei dozės nepakoreguotos.

Dėl šių priežasčių karščių bangų metu dažniau pasitaiko širdies nepakankamumo paūmėjimų, didėja hospitalizacijų ir mirčių skaičius.

Širdies ritmo sutrikimai

Karštis ir prakaitavimas keičia elektrolitų pusiausvyrą kraujyje. Dėl to gali:

padažnėti prieširdžių virpėjimo epizodai;
atsirasti ekstrasistolės (papildomi dūžiai), juntami kaip širdies permušimai;
sunkiais atvejais – išsivystyti pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.

Ypač jautrūs yra žmonės, vartojantys antiaritminius vaistus, diuretikus, taip pat sergantys inkstų ligomis.

Kas labiausiai rizikuoja per karščio bangas?

Ne visi žmonės vienodai jautrūs karščiui. Didžiausia rizika tenka šioms grupėms:

Vyresni nei 65 metų žmonės – jų termoreguliacija silpnesnė, dažnai yra kelių lėtinių ligų ir vartojama daug vaistų.
Žmonės, sergantys arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais, insulto ar infarkto anamneze.
Diabetikai – dėl nervų pažeidimo (neuropatijos) jie gali prasčiau jausti troškulį ir temperatūros pokyčius.
Žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus: diuretikus, beta blokatorius, kai kuriuos antipsichozinius, antidepresantus, vaistus nuo alergijos (anticholinerginius).
Vieniši senjorai, socialiai pažeidžiami asmenys – jie dažnai gyvena prastai vėdinamose patalpose, neturi kondicionavimo ir mažiau informacijos apie apsaugos priemones.
Darbuotojai, dirbantys lauke ar karštose patalpose (statybos, žemės ūkis, pramonė), ypač jei darbas intensyvus fiziškai.

Klimato kaita ir karščių bangų dažnėjimas

Tarptautinės klimato ataskaitos rodo aiškią tendenciją: globali temperatūra kyla, o kartu daugėja ir ekstremalių karščio bangų. Prognozuojama, kad be papildomų klimato kaitos mažinimo priemonių:

karščio bangos taps dažnesnės ir ilgesnės;
jos prasidės anksčiau pavasarį ir tęsis ilgiau rudenį;
net ir tradiciškai vėsesni regionai, kaip Baltijos šalys, vis dažniau patirs tropines naktis (kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C).

Vis daugiau epidemiologinių tyrimų nagrinėja sąsajas tarp klimato kaitos ir širdies bei kraujagyslių ligų naštos. Tikėtina, kad be prisitaikymo ir prevencijos priemonių šios ligos taps dar dažnesne mirties priežastimi karštėjant klimatui.

Kaip apsaugoti širdį karščių bangų metu?

1. Skysčiai ir mityba

Gerkite reguliariai, nelaukdami stipraus troškulio – dažniausiai rekomenduojama 1,5–2 l per dieną, bet tikslų kiekį pasitarkite su gydytoju, jei sergate širdies ar inkstų ligomis.
Rinkitės vandenį, nesaldintą ar silpnai pasaldintą arbatą, mineralinį vandenį (ypač jei daug prakaituojate).
Venkite alkoholio ir didelio kiekio kofeino – jie skatina skysčių netekimą ir gali kelti kraujospūdį.
Valgykite lengvesnį maistą – daugiau daržovių, vaisių, liesų baltymų; mažinkite riebių ir labai sūrių patiekalų kiekį.

2. Vaistų koregavimas (tik su gydytojo žinia)

Karščio metu kai kurių vaistų poveikis gali stiprėti ar silpnėti. Svarbu:

nesavavališkai nekeisti dozių ir nenutraukti vaistų – tai gali būti pavojinga;
iš anksto su kardiologu ar šeimos gydytoju aptarti „karščių planą“ – ką daryti, jei labai tinsta kojos, krenta spaudimas, atsiranda stiprus silpnumas;
stebėti kraujospūdį ir pulsą namuose, fiksuoti reikšmingus pokyčius ir informuoti gydytoją.

3. Aplinka ir dienos režimas

Karščiausiu paros metu (11–17 val.) venkite būti lauke, ypač tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Vėdinkite patalpas ryte ir vėlai vakare, kai vėsiau, dieną užtraukite užuolaidas ar žaliuzes, kad mažiau įkaistų kambariai.
Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius ar kondicionierius, bet venkite tiesioginio šalto oro srauto į krūtinę ar kaklą.
Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralių audinių drabužius, galvą pridengkite kepure ar skrybėle.
Planuokite fizinį aktyvumą anksti ryte arba vakare, rinkitės lengvesnį krūvį.

4. Pagalba rizikos grupėms

Jei jūsų artimieji – vyresnio amžiaus ar sergantys širdies ligomis, per karščio bangas:

reguliariai paskambinkite ar užsukite pas juos, įsitikinkite, kad jie geria pakankamai skysčių ir nevargsta karštyje;
padėkite vėsinti patalpas – užtraukti užuolaidas, teisingai naudoti ventiliatorių ar kondicionierių;
paaiškinkite, kokius pavojaus simptomus stebėti ir kada kreiptis pagalbos.

Kada būtina skubi medicinos pagalba?

Karščio bangų metu būtina atpažinti simptomus, galinčius rodyti širdies ar kraujagyslių katastrofą:

staigus, stiprus ar spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo;
staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas ar nutirpimas (ypač vienoje kūno pusėje);
staigus kalbos sutrikimas, nesuprantama kalba, žodžių „maišymasis“;
staigus, neįprastas galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, orientacijos praradimas;
labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, alpimas ar stiprus galvos svaigimas;
ryškus dusulys, švokštimas, nesugebėjimas ištarti kelių žodžių nenustojant kvėpuoti.

Pastebėjus bent dalį šių požymių, ypač karščio bangos metu, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Savarankiškas laukimas „kol praeis“ gali kainuoti gyvybę.

Visuomenės ir sveikatos sistemos pasirengimas

Pasaulinės ir Europos sveikatos organizacijos ragina šalis kurti karščio bangų veiksmų planus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Svarbios priemonės:

ankstyvo perspėjimo sistemos (orų prognozės, SMS, žiniasklaidos pranešimai);
aiškios rekomendacijos gydytojams, kaip koreguoti gydymą per karščius;
socialinės pagalbos programos vienišiems senjorams ir pažeidžiamiems asmenims;
miestų planavimas, mažinantis šilumos salų efektą (želdynai, pavėsinės, vandens telkiniai, vėsinimo erdvės);
viešosios kampanijos, aiškinančios, kaip saugoti širdį karščių metu.

Atsižvelgiant į tai, kad karščio bangos ateityje greičiausiai bus dar intensyvesnės, tokios priemonės tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

Išvados

Pasaulinės karščių bangos – tai ne tik klimato statistika, bet ir realus pavojus mūsų širdžiai. Didėjanti temperatūra, ilgesnės karštos vasaros ir ekstremalios oro sąlygos didina miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir ritmo sutrikimų riziką, ypač vyresniems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Gera žinia ta, kad dalį šios rizikos galima sumažinti: teisingai vartojant skysčius, prisitaikant dienos režimą, vėsinant aplinką, atsakingai vartojant vaistus ir rūpinantis pažeidžiamiausiais. Svarbiausia – neignoruoti karščio bangų ir žinoti, kada būtina skubi medicinos pagalba.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar sveikam žmogui karščio bangos pavojingos širdžiai?

Sveikas, jaunas žmogus dažniausiai gerai prisitaiko prie karščio, tačiau intensyvus fizinis krūvis kaitroje, dehidratacija, alkoholis ar energiniai gėrimai gali sukelti pavojingą širdies apkrovą. Net ir sveikiems žmonėms rekomenduojama vengti sporto pikiniame karštyje, gerti pakankamai skysčių ir stebėti savijautą.

Ar per karščius reikia keisti vaistų nuo spaudimo dozes?

Dozes savarankiškai keisti pavojinga. Karščio metu kraujospūdis gali kristi, ypač vartojant diuretikus ar kelis antihipertenzinius vaistus, todėl galimas per mažas spaudimas, silpnumas, alpimas. Geriausia iš anksto su gydytoju aptarti individualų planą ir karščių metu dažniau matuoti kraujospūdį.

Kokie požymiai rodo, kad karštis jau pavojingas mano širdžiai?

Įspėjamieji ženklai – neįprastas širdies plakimas, staigus silpnumas, galvos svaigimas, dusulys atliekant įprastą veiklą, spaudimo ar skausmo pojūtis krūtinėje, sumišimas, orientacijos sutrikimas. Pajutus tokius simptomus, reikia nedelsiant nutraukti veiklą, persikelti į vėsią vietą, atsisėsti ar atsigulti ir, jei būklė nepagerėja ar simptomai ryškūs, kviesti greitąją pagalbą.