Lietuvos technologijų startuolių banga po „unicornų“ sėkmės

Lietuvos technologijų ekosistema per mažiau nei dešimtmetį peršoko iš „mažo, bet perspektyvaus“ statuso į regioninį lyderį, kuriam pavydi kaimynai. „Vinted“, „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“ ir kiti „unicornai“ įrodė, kad iš Vilniaus ar Kauno galima kurti pasaulinio masto verslus. Po jų proveržio šalyje kilo nauja startuolių banga – brandesnė, ambicingesnė ir drąsiai taikanti į globalias rinkas.

Kas pasikeitė po pirmųjų Lietuvos „unicornų“?

Iki pirmųjų lietuviškų „unicornų“ daugeliui jaunų komandų sėkmės istorijos atrodė tolimos ir labiau teorinės. Dabar situacija kardinaliai kitokia – egzistuoja gyvi pavyzdžiai, mentoriai ir investuotojai, kurie jau praėjo visą kelią nuo idėjos iki milijardinės vertės.

Matomas įrodymas, kad „įmanoma iš čia“

Didžiausia psichologinė permaina – suvokimas, kad pasaulinė sėkmė nebūtinai turi prasidėti Londone, Berlyne ar San Fransiske. Lietuviški „unicornai“ parodė, jog galima:

kurti produktus anglų kalba, bet komandą auginti Lietuvoje;
pasiekti šimtus milijonų vartotojų iš Vilniaus biuro;
pritraukti tarptautinių fondų kapitalą neišsikeliant iš šalies.

Šis „įmanoma iš čia“ efektas ypač jaučiamas tarp jaunų specialistų – jie vis dažniau renkasi prisijungti prie ankstyvos stadijos startuolių arba patys kuria savo projektus, o ne tik siekia darbo tradicinėse korporacijose.

„Unicornų“ alumnai kuria naujus startuolius

Antroji banga labai aiškiai matoma per vadinamąjį „alumni efektą“. Žmonės, dirbę „Vinted“, „Nord Security“, „Tesonet“ ar kituose sparčiai augusiuose versluose, šiandien:

patys steigia startuolius (dažnai – su globaliomis ambicijomis nuo pirmos dienos);
prisijungia prie jaunų komandų kaip patarėjai ar ankstyvieji angelai;
atsineša žinias apie produktų vystymą, rinkodarą, duomenų analitiką, „growth“ strategijas.

Tokiu būdu „unicornų“ sėkmė neapsiriboja vien jų balansu – ji persiduoda visai ekosistemai per sukauptą patirtį ir kapitalą.

Nauja Lietuvos startuolių karta: kuo ji kitokia?

2024–2025 m. matome brandesnę Lietuvos startuolių kartą. Ji nebesitenkina vien „įdomiu produktu“ ar „lokalia rinka“ – dauguma komandų nuo pirmų dienų planuoja globaliai ir galvoja apie mastelį.

Fokusas į nišinius, bet globalius sprendimus

Dabartinė banga mažiau orientuota į „plačias“ B2C programėles ir labiau – į nišinius B2B sprendimus, kurie sprendžia labai konkrečias problemas:

saugumo ir „cybersecurity“ įrankiai;
finansinių technologijų (fintech) infrastruktūra ir mokėjimų sprendimai;
logistikos ir „supply chain“ optimizavimas;
dirbtinio intelekto sprendimai verslui ir viešajam sektoriui;
„deep tech“ ir inžineriniai produktai pramonei.

Toks fokusas leidžia Lietuvos komandai konkuruoti ne pagal rinkos dydį, o pagal kompetenciją ir technologinį pranašumą.

AI ir „deep tech“ – naujas Lietuvos kozirių rinkinys

Dirbtinis intelektas tapo pagrindine naujos kartos startuolių tema. Tai natūralu – Lietuva turi stiprią matematikos, informatikos ir inžinerijos mokyklą, o universitetai aktyviai kuria AI ir duomenų mokslo programas.

Vis dažniau atsiranda komandų, kurios dirba su:

kompiuterine rega ir vaizdų atpažinimu;
natūralios kalbos apdorojimu (NLP);
pramoninių procesų optimizavimu naudojant AI;
sveikatos technologijomis ir medicininių duomenų analize.

Prie to prisideda ir Europos Sąjungos bei Lietuvos inovacijų agentūros programos, skatinančios „deep tech“ ir mokslinių tyrimų komercializavimą. Tai reiškia, kad iš laboratorijų vis dažniau gimsta ne tik moksliniai straipsniai, bet ir startuoliai.

Investicijos: daugiau kapitalo, daugiau konkurencijos

Po „unicornų“ sėkmės į Lietuvą atidžiau ėmė žiūrėti tarptautiniai rizikos kapitalo fondai. Vilniaus ir Kauno ekosistema jau nebeatrodo „pilkoji zona“ tarp Varšuvos ir Stokholmo – čia vyksta realūs sandoriai, o fondai atvyksta ne tik į konferencijas, bet ir į derybas.

Lietuviški fondai ir „angelų“ tinklai

Per pastaruosius metus išaugo ir vietinių investuotojų pajėgumai. Lietuvoje veikia keli aktyvūs rizikos kapitalo fondai, taip pat auga verslo angelų bendruomenė. Buvę startuolių įkūrėjai ir ankstyvieji darbuotojai tampa investuotojais ir grąžina dalį sėkmės atgal į ekosistemą.

Tipiškas ankstyvos stadijos kelias šiandien dažnai atrodo taip:

Pre-seed – keli šimtai tūkstančių eurų iš angelų ir mažų fondų;
Seed – 1–3 mln. eurų iš regioninių fondų ir „unicornų“ alumnų;
Serija A – tarptautiniai fondai, biurų atidarymas užsienyje.

Šis kelias nėra lengvas, bet jis jau yra išbandytas ir suprantamas – o tai stipriai sumažina nežinomybės faktorių naujiems įkūrėjams.

Valstybės ir ES parama inovacijoms

Lietuvos vyriausybė ir agentūros (pavyzdžiui, Inovacijų agentūra) pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria inovacijoms ir aukštos pridėtinės vertės verslams. Tai reiškia:

grantus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP);
paramą prototipų kūrimui ir testavimui;
programas, padedančias startuoliams išeiti į užsienio rinkas;
mokesčių lengvatas MTEP veiklai ir darbuotojų akcijų opcionams.

Nors biurokratijos vis dar netrūksta, kryptis aiški – Lietuva nori būti ne pigių paslaugų, o technologijų ir inovacijų šalimi.

Vilnius, Kaunas ir regionai: kur gimsta nauji startuoliai?

Didžioji dalis Lietuvos technologijų startuolių vis dar koncentruojasi Vilniuje, tačiau Kaunas ir kiti miestai sparčiai vejasi. Ekosistema tampa labiau tinkline, o ne vieno miesto fenomenu.

Vilnius – pagrindinis technologijų centras

Vilnius išlieka pagrindiniu traukos tašku dėl kelių priežasčių:

čia įsikūrę dauguma fondų, akseleratorių ir „unicornų“;
stipri „fintech“ ir „cybersecurity“ specializacija;
tarptautinė bendruomenė ir patrauklus gyvenimo būdas jauniems specialistams.

Vilniaus miesto iniciatyva „Vilnius TechFusion“ siekia dar labiau sujungti technologijų įmones, universitetus ir viešąjį sektorių, pristatant miestą kaip regioninį inovacijų centrą. Tai padeda pritraukti ne tik investuotojus, bet ir talentus iš užsienio.

Kaunas – inžinerijos ir „deep tech“ bastionas

Kaunas vis ryškiau pozicionuojasi kaip inžinerijos ir „deep tech“ miestas. Kauno technologijos universitetas (KTU) ir stipri pramonės bazė sudaro geras sąlygas startuoliams, dirbantiems su:

pramoniniais sensoriais ir IoT;
elektronika ir automatikos sprendimais;
medicinos technologijomis ir biomedicina;
transporto ir automobilių pramone.

Vis dažniau matome komandų, kurios įsikuria Kaune dėl stiprios inžinerinės bazės, o verslo plėtrą ir pardavimus vysto Vilniuje ar užsienyje.

Regionai ir nuotolinis darbas

Nuotolinio darbo banga, kurią sustiprino pandemija, atvėrė kelią ir regionams. Vis daugiau startuolių komandų yra išsibarsčiusios per skirtingus miestus, o dalis talentų dirba iš mažesnių Lietuvos vietovių ar net kitų šalių.

Regioniniuose miestuose atsiranda bendradarbystės erdvių, „hacker space“ ir mažų inovacijų centrų. Nors jie dar negali konkuruoti su Vilniaus mastu, bet suteikia alternatyvą tiems, kurie nori gyventi arčiau gamtos, bet dirbti globalų darbą.

Iššūkiai: kas vis dar stabdo Lietuvos startuolius?

Nors bendra kryptis – pozityvi, Lietuvos startuolių ekosistema susiduria su keliais rimtais iššūkiais, kuriuos teks spręsti artimiausiais metais.

Talentų trūkumas ir konkurencija dėl specialistų

Didžiausias iššūkis – aukštos kvalifikacijos technologinių ir produktų specialistų trūkumas. Dėl to:

konkurencija dėl programuotojų, duomenų analitikų, „product managerių“ yra didžiulė;
atlyginimai kyla, o tai apsunkina ankstyvos stadijos startuolių galimybes konkuruoti su brandžiomis įmonėmis;
vis dar sudėtinga pritraukti daug patyrusių vadovų su tarptautine patirtimi.

Lietuva bando spręsti šią problemą per švietimo sistemą, perkvalifikavimo programas ir talentų pritraukimą iš užsienio, tačiau tai – maratonas, o ne sprintas.

Rinkos dydis ir „lubos“ vietiniam augimui

Lietuvos rinka maža, todėl startuoliai nuo pat pradžių turi galvoti apie eksportą. Tai – ir privalumas, ir iššūkis:

privalumas – nuo pirmos dienos kuriami globalūs produktai;
iššūkis – reikia daugiau resursų pardavimams ir rinkodarai užsienyje;
reikia mokėti konkuruoti su daug didesniais žaidėjais jų namų rinkose.

Dėl to Lietuvos startuoliai dažnai renkasi „nišos lyderio“ strategiją – užimti labai aiškiai apibrėžtą segmentą ir jame tapti geriausiais pasaulyje.

Reguliavimas ir biurokratija

Nors Lietuva dažnai giriama už palankią aplinką „fintech“ ir inovacijoms, praktikoje startuoliai vis dar susiduria su:

ilgomis procedūromis gaunant leidimus ar licencijas (ypač finansų sektoriuje);
neaiškumu dėl naujų technologijų reguliavimo (AI, duomenų apsauga, kibernetinis saugumas);
biurokratija, kai reikia derinti paramos priemones ar projektus.

Dialogas tarp valstybės ir ekosistemos čia itin svarbus – nuo jo priklausys, ar Lietuva išlaikys konkurencingumą prieš kitas regiono šalis.

Ko tikėtis 2025–2030 m.: scenarijai Lietuvai

Artimiausio dešimtmečio klausimas – ar Lietuva taps nuoseklia „unicornų fabriką“ primenančia šalimi, ar liks kelių sėkmės istorijų fenomenu. Daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks išnaudoti dabartinę startuolių bangą.

Optimistinis scenarijus

Optimistinis scenarijus atrodo taip:

atsiranda dar keli „unicornai“ iš skirtingų sričių (AI, fintech, „deep tech“);
„alumni“ efektas sustiprėja – šimtai patyrusių specialistų kuria savo verslus;
Lietuva tampa viena iš pagrindinių AI ir kibernetinio saugumo krypčių Europoje;
Vilnius ir Kaunas įsitvirtina kaip regioniniai inovacijų centrai, pritraukiantys talentus iš kaimyninių šalių.

Realistinis scenarijus

Realistiškesnis kelias – nuoseklus, bet ne sprogstamas augimas:

kiekvienais metais atsiranda dešimtys naujų startuolių, keli iš jų pritraukia tarptautines investicijas;
Lietuva išlieka stipri „fintech“ ir „cybersecurity“ nišose, pamažu stiprėja AI ir „deep tech“;
ekosistema tampa vis brandesnė: daugiau patarėjų, akseleratorių, specializuotų fondų;
vis daugiau tradicinių verslų bendradarbiauja su startuoliais ir diegia inovacijas.

Kas priklauso nuo pačių startuolių?

Valstybės politika ir investuotojai svarbūs, bet lemiami sprendimai vis tiek yra startuolių įkūrėjų rankose. Nuo jų priklauso:

ar bus kuriami produktai su realia, globalia paklausa;
ar komandos sugebės greitai mokytis ir keisti kryptį, kai reikia;
ar bus investuojama į kultūrą, talentų ugdymą ir skaidrumą;
ar lietuviški startuoliai išdrįs galvoti ne tik apie pardavimą, bet ir apie ilgalaikį verslo kūrimą.

Išvada: nauja banga – tai daugiau nei mados reikalas

Lietuvos technologijų startuolių banga po „unicornų“ sėkmės nėra laikina mada. Tai struktūrinis pokytis, kai šalis pereina nuo paslaugų ekonomikos prie žinių ir inovacijų ekonomikos. Pirmieji „unicornai“ atliko lemiamą vaidmenį – jie atvėrė duris kapitalui, talentams ir drąsesnėms ambicijoms.

Ar Lietuva sugebės šią bangą paversti ilgalaike srove, priklausys nuo visų žaidėjų – įkūrėjų, investuotojų, universitetų ir valstybės. Tačiau viena aišku jau šiandien: technologijų startuoliai tampa ne priedu prie ekonomikos, o vienu iš jos stuburo slankstelių.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kaip pradėti technologijų startuolį Lietuvoje neturint didelio kapitalo?

Pirmas žingsnis – aiškiai apibrėžti problemą ir sukurti minimalų veikiantį produktą (MVP). Lietuvoje galima pasinaudoti akseleratorių programomis, universitetų pre-akceleratoriais, „hackathonais“ ir verslo inkubatoriais. Ankstyvam etapui dažnai pakanka angelų investuotojų ar nedidelių grantų, jei projektas turi inovacijų komponentą.

Ar būtina išsikelti iš Lietuvos, kad startuolis taptų globalus?

Nebūtina. Daugelis Lietuvos startuolių vysto produktą ir technologiją Lietuvoje, o pardavimų komandas ar atstovybes kuria tikslinėse rinkose. Svarbiausia – globali vizija ir gebėjimas dirbti su tarptautiniais klientais, o ne fizinė buvimo vieta.

Kokias sritis verta rinktis naujam startuoliui Lietuvoje?

Stipriausios Lietuvos nišos šiandien – „fintech“, kibernetinis saugumas, AI sprendimai verslui, „deep tech“ ir inžinerija, taip pat logistikos ir pramonės skaitmenizavimas. Vis dėlto svarbiausia – ne sritis, o aiški problema, kurią sprendžiate, ir jūsų komandos kompetencija ją išspręsti geriau už kitus.

Lietuvos technologijų startuoliai po „unicornų“ sėkmės bumo