ES vidaus degimo variklių ateitis po 2035 m.: kas keičiasi

Europos Sąjunga jau kelerius metus planuoja ambicingą žingsnį – nuo 2035 m. nutraukti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų su tradiciniais vidaus degimo varikliais pardavimą. Tačiau 2023–2025 m. derybos parodė, kad taisyklės nebus tokios juodai baltos, kaip atrodė pradžioje. Vis garsiau kalbama apie išimtis e-degalams, pereinamuosius laikotarpius ir galimus reglamento pakeitimus.

Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai apžvelgiame, kas jau nuspręsta ES lygiu, kokie pakeitimai svarstomi, kuo visa tai baigsis vairuotojams Lietuvoje ir kokių scenarijų tikėtis po 2035 m.

Trumpai: ką ES jau nusprendė dėl 2035 m. ribojimų

ES automobilių emisijų politika remiasi vadinamąja „Euro 7“ ir „CO₂ fleet targets“ sistema – tai gamintojų parduodamo parko vidutinio išmetamo CO₂ ribos. Sprendimas dėl 2035 m. buvo priimtas kaip šių taisyklių dalis.

Nuo 2035 m. naujų lengvųjų automobilių ir furgonų parko emisija turi siekti 100 % mažinimą lyginant su 2021 m. baze. Tai praktiškai reiškia nulines CO₂ emisijas iš išmetimo vamzdžio.
Iki 2035 m. numatyti tarpiniai tikslai – griežtesni CO₂ limitai 2025 ir 2030 m., verčiantys gamintojus sparčiai elektrifikuoti gamą.
Reglamentas formaliai nedraudžia pačios vidaus degimo technologijos, bet nustato tokius CO₂ reikalavimus, kurių tradicinis benzininis ar dyzelinis automobilis atitikti nebegali.

Būtent čia ir atsirado erdvė diskusijoms: ar galima palikti vidaus degimo variklius, jeigu jie naudotų tik klimatui neutralius e-degalus?

Kaip atsirado išimtis e-degalams

2023 m. Vokietija, Italija ir kelios kitos šalys pareikalavo, kad ES paliktų nišą vidaus degimo varikliams, naudojantiems e-degalus (angl. e-fuels). Dėl to buvo sutarta, kad bus sukurta atskira teisinė kategorija automobiliams, kurių varikliai gali naudoti tik sintetinius, klimatui neutralius degalus.

E-degalai – tai sintetiniai degalai (benzino ar dyzelino pakaitalai), gaminami naudojant žaliąją elektros energiją, vandenilį ir iš atmosferos ar pramonės procesų surinktą CO₂. Teoriškai, viso ciklo metu į atmosferą patenkantis CO₂ kiekis yra artimas nuliui, nes deginant išskiriamas CO₂ anksčiau buvo iš jos paimtas.

ES lygiu kol kas numatyta:

Europos Komisija turi parengti naują registracijos kategoriją automobiliams, galintiems naudoti tik e-degalus.
Tokie automobiliai teoriškai galėtų būti registruojami ir po 2035 m., net turėdami vidaus degimo variklį.
Gamintojai turės įrodyti, kad automobilis negali būti eksploatuojamas su iškastiniu benzinu ar dyzelinu – tai reiškia techninius apribojimus ir programinius blokavimus.

Tačiau ši išimtis kelia daug praktinių klausimų: nuo e-degalų kainos ir prieinamumo iki kontrolės, kad vairuotojai tikrai nepiltų paprasto benzino.

Kokie pakeitimai svarstomi 2024–2026 m. laikotarpiu

Šiuo metu (2024–2026 m.) ES institucijos ir valstybės narės aktyviai diskutuoja, kaip tiksliai turėtų atrodyti 2035 m. ribojimų įgyvendinimas. Išryškėjo kelios galimų korekcijų kryptys:

1. Aiškesnės taisyklės e-degalų automobiliams

Numatoma, kad iki 2026 m. bus priimti konkretūs techniniai standartai:

Variklio ir kuro sistemos apribojimai, kad automobilis fiziškai būtų nesuderinamas su tradiciniu kuru.
Programiniai sprendimai – pavyzdžiui, automobilis atpažįsta netinkamą kurą ir neleidžia važiuoti arba smarkiai riboja galią.
E-degalų sertifikavimo sistema, kad būtų aišku, kurie degalai laikomi klimatui neutraliais.

Kol šių taisyklių nėra, gamintojai atsargiai vertina investicijas į masinius e-degalams skirtus modelius.

2. Galimi pereinamieji laikotarpiai kai kuriems segmentams

Diskutuojama, ar nereikėtų palikti ilgesnio pereinamojo laikotarpio:

komerciniam transportui (mikroautobusai, specializuotos transporto priemonės),
nišiniams ir sportiniams automobiliams,
mažoms gamykloms, gaminančioms ribotus kiekius automobilių.

Dalis šių išimčių jau egzistuoja ir šiandien, tačiau po 2035 m. jos gali būti koreguojamos atsižvelgiant į technologinę pažangą ir rinkos realijas.

3. Tarpinis peržiūros taškas 2026 m.

2035 m. tikslas nėra „iškalta akmenyje“ data – reglamente numatyta peržiūra 2026 m.. Jos metu, remiantis naujausiais duomenimis, gali būti:

patvirtintas dabartinis kursas be didelių pakeitimų,
pakoreguotas grafikas ar tikslai atskiroms transporto rūšims,
išplėstos ar susiaurintos e-degalų ir kitų išimčių galimybės.

Peržiūrai didelę įtaką turės elektromobilių plėtros tempas, baterijų kainos, įkrovimo infrastruktūra ir geopolitiniai veiksniai (energetinis saugumas, žaliavų prieinamumas).

Ką visa tai reiškia vairuotojams Lietuvoje

Vairuotojams dažniausiai kyla keli praktiniai klausimai: ar po 2035 m. galėsiu važiuoti su dabartiniu automobiliu, ar bus galima įsigyti naudotą dyzelį, ir ar išvis verta dabar pirkti naują benzininį automobilį?

Ar bus galima važiuoti su dabartiniu automobiliu po 2035 m.?

Taip. ES reglamentas nedraudžia eksploatuoti jau registruotų automobilių su vidaus degimo varikliais. Ribojamas tik naujų automobilių registravimas (ir tik tam tikromis sąlygomis).

Todėl:

Jūsų dabartinis benzininis ar dyzelinis automobilis galės būti naudojamas ir po 2035 m.
Naudotų automobilių rinka išliks, nors ir keisis jos struktūra bei kainos.
Galimi papildomi mokesčiai ar ribojimai dideliuose miestuose (žemų emisijų zonos), bet tai spręs nacionalinės ir savivaldos institucijos.

Ar bus galima įsigyti naudotą dyzelį ar benziną?

Taip. ES ribojimai orientuoti į naujų automobilių pardavimą. Naudotų automobilių pirkimas ir pardavimas tarp privačių asmenų ar įmonių nebus uždraustas, tačiau:

gali atsirasti aukštesni registracijos mokesčiai didelės taršos automobiliams,
miestuose gali plėstis taršos mokesčiai ar ribojimai senesniems dyzeliniams automobiliams,
ilgainiui naudotų elektromobilių pasiūla didės, o jų kainos taps konkurencingesnės.

Ar verta dabar pirkti naują benzininį ar dyzelinį automobilį?

Sprendimas priklauso nuo to, kiek ilgai planuojate jį eksploatuoti:

Jei automobilį laikote 5–7 metus, dabartiniai ribojimai jūsų tiesiogiai beveik nepaveiks.
Jei planuojate važinėti 10–15 metų, verta įvertinti galimus ateities mokesčius taršiems automobiliams ir elektromobilių infrastruktūros plėtrą.
Hibridai (ypač įkraunami) gali būti pereinamojo laikotarpio kompromisas, nors po 2035 m. jie taip pat nebus laikomi nulinės emisijos automobiliais.

Kaip keisis automobilių rinka iki ir po 2035 m.

Net jeigu 2035 m. tikslas būtų šiek tiek pakoreguotas, kryptis jau aiški – ES automobilių rinka sparčiai elektrifikuojasi. Tai lems kelios tendencijos.

Elektromobiliai taps pagrindiniu pasirinkimu

Gamintojai jau dabar skelbia datas, kada visiškai atsisakys naujų vidaus degimo variklių modelių Europoje. Dalis markių žada tai padaryti dar iki 2030 m. Priežastys paprastos:

kiekvienas naujas benzininis ar dyzelinis modelis apsunkina CO₂ tikslų pasiekimą,
elektromobiliai tampa konkurencingesni kainos atžvilgiu, ypač skaičiuojant bendras eksploatacijos sąnaudas,
miestai vis labiau riboja taršų transportą, skatindami nulinės emisijos sprendimus.

Iki 2030 m. tikėtina, kad elektromobiliai užims reikšmingą naujų automobilių rinkos dalį ir Lietuvoje, ypač jei toliau augs įkrovimo stotelių tinklas ir išliks finansinės skatinimo priemonės.

E-degalai – nišinis, ne masinis sprendimas

Nors e-degalai dažnai pristatomi kaip būdas „išgelbėti“ vidaus degimo variklius, realybė labiau komplikuota:

jų gamybos kaina šiuo metu yra labai aukšta,
tam reikalingas didžiulis kiekis pigios žaliosios elektros,
logiškiau juos naudoti ten, kur elektrifikacija sudėtinga – aviacijoje, sunkiajame transporte, laivyboje.

Todėl daug ekspertų sutaria, kad e-degalai lengvųjų automobilių segmente greičiausiai liks nišiniu, o ne masiniam vartojimui skirtu produktu. Jie gali būti aktualūs sportiniams, klasikiniams ar kolekciniams automobiliams, bet ne kasdieniam miesto automobiliui.

Naudotų automobilių rinka: dyzelio ir benzino „antras gyvenimas“

Artėjant 2035 m. ribai, galima tikėtis:

padidėjusios paklausos patikimiems, ekonomiškiems dyzeliniams ir benzininiams automobiliams trumpuoju laikotarpiu,
ilgesnio automobilių eksploatavimo laiko – vairuotojai dažniau remontuos, o ne keis automobilį nauju,
palaipsnio rinkos persiskirstymo – didesnės vertės išliks mažiau taršiems, ekonomiškiems modeliams.

Lietuvai, kur naudotų automobilių dalis tradiciškai didelė, šios tendencijos bus ypač svarbios. Galima tikėtis ir papildomų nacionalinių skatinimo priemonių pereiti prie mažiau taršių automobilių.

Kaip pasiruošti pokyčiams vairuotojui ir verslui

Nors 2035 m. dar atrodo toli, sprendimai dėl automobilių dažnai priimami 5–10 metų perspektyvai. Keli praktiniai patarimai:

Vairuotojams

Vertinkite ne tik pirkimo kainą, bet ir viso eksploatavimo sąnaudas (kuras, remontas, mokesčiai).
Stebėkite, kaip jūsų mieste ar regione planuojama transporto ir taršos politika – žemų emisijų zonos, parkavimo lengvatos, mokesčiai.
Jei perkate naują automobilį, pagalvokite, kiek metų realiai juo važinėsite ir kokią vertę jis turės antrinėje rinkoje po 7–10 metų.

Verslui ir parkų valdytojams

Planuokite parko atnaujinimą etapais, įtraukdami elektromobilius ar hibridus ten, kur tai ekonomiškai pagrįsta.
Skaičiuokite CO₂ pėdsaką ir eksploatacijos kaštus – daugeliu atvejų elektromobiliai miestuose jau dabar yra pigesni per visą gyvavimo ciklą.
Stebėkite ES ir nacionalines paramos priemones – subsidijas, mokesčių lengvatas, infrastruktūros finansavimą.

Kas dar gali pasikeisti iki 2035 m.

Transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiausią transformaciją per pastaruosius kelis dešimtmečius. Todėl natūralu, kad taisyklės ir tikslai gali būti tikslinami. Pagrindiniai neapibrėžtumai:

Technologinė pažanga – naujos baterijų chemijos, kietojo elektrolito akumuliatoriai, vandenilio sprendimai gali pakeisti žaidimo taisykles.
Energetikos struktūra – jei žalia elektros energija pigs ir taps gausi, elektrifikacija įgaus dar didesnį pagreitį.
Geopolitika – žaliavų tiekimo grandinės, karo konfliktai, prekybos karai gali paskatinti ES koreguoti terminus ar prioritetus.

Vis dėlto kryptis išlieka aiški: mažiau iškastinio kuro, daugiau elektrifikacijos ir klimatui neutralių sprendimų. Vidaus degimo varikliai po 2035 m. neišnyks per naktį, bet taps labiau nišiniu, o ne dominuojančiu pasirinkimu.

Išvados

ES planuojami vidaus degimo variklių apribojimai po 2035 m. – tai ne staigus draudimas, o ilgametė strategija mažinti transporto taršą. Ją sudaro keli pagrindiniai elementai:

griežti CO₂ tikslai naujiems automobiliams, praktiškai reiškiantys perėjimą prie nulinės emisijos modelių,
galimos išimtys e-degalams skirtiems varikliams, kurie, tikėtina, liks nišiniu sprendimu,
peržiūros mechanizmas 2026 m., leidžiantis koreguoti kursą pagal technologinę ir ekonominę realybę.

Vairuotojams Lietuvoje svarbu suprasti, kad dabartiniai automobiliai niekur nedings, tačiau ilgainiui gali keistis jų apmokestinimas ir naudojimo sąlygos miestuose. Todėl planuojant pirkimą verta žiūrėti ne tik į šiandienos kainą, bet ir į tai, kaip atrodys keliavimas po 5–10 metų.

DUK: ES vidaus degimo variklių apribojimai po 2035 m.

Ar po 2035 m. bus uždrausta važiuoti su benzininiais ir dyzeliniais automobiliais?

Ne. ES riboja naujų automobilių registravimą, o ne jau turimų automobilių naudojimą. Jūsų dabartinis automobilis galės būti eksploatuojamas ir po 2035 m., tačiau ateityje gali atsirasti didesni mokesčiai ar ribojimai taršiems automobiliams didmiesčiuose.

Ar po 2035 m. dar bus parduodami nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais?

Masinėms rinkoms – greičiausiai ne, išskyrus labai specifines išimtis. Planuojama palikti galimybę registruoti automobilius, kurie naudoja tik klimatui neutralius e-degalus, tačiau tai bus nišiniai, brangesni sprendimai. Dauguma naujų automobilių bus elektriniai arba kitų nulinės emisijos technologijų.

Ar verta dabar pereiti prie elektromobilio dėl 2035 m. ribojimų?

Jei daugiausia važinėjate mieste ir turite galimybę įkrauti automobilį namuose ar darbe, elektromobilis jau šiandien gali būti finansiškai naudingas. Jei jūsų maršrutai ilgi ir infrastruktūra dar nepatogi, galima rinktis hibridą ar palaukti, kol įkrovimo tinklas dar labiau išsiplės. 2035 m. ribojimai patys savaime nesukuria skubos, tačiau rodo aiškią kryptį – link elektrifikacijos.