Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje ir visuomenės susitaikymas su nauja realybe

Dirbtinis intelektas (DI) iš teorinės sąvokos per kelerius metus tapo kasdienybe. Nuo pokalbių robotų bankuose iki automatizuoto vertimo, nuo išmanių kamerų miestuose iki DI pagalbos kuriant tekstus ir vaizdus – Lietuva sparčiai žengia į naują skaitmeninę realybę. Kartu kyla ir klausimas: ar visuomenė tam pasiruošusi, ir kaip ji mokosi su tuo gyventi?

Kur šiandien Lietuvoje matome dirbtinį intelektą?

DI Lietuvoje seniai nebėra tik technologinių įmonių žaislas. Jis jau veikia tyliai fone, net jei to nepastebime iš pirmo žvilgsnio.

Viešasis sektorius ir e. paslaugos

Lietuva aktyviai diegia DI viešajame sektoriuje, siekdama sumažinti biurokratiją ir pagreitinti paslaugų teikimą:

• Virtualūs asistentai – savivaldybių ir valstybės institucijų svetainėse atsakinėja į dažniausius gyventojų klausimus.
• Dokumentų analizė – DI padeda automatiškai rūšiuoti, atpažinti ir apdoroti paraiškas, sutrumpindamas laukimo laiką.
• Duomenų analitika – naudojama viešajam transportui, miesto srautams, energetikai planuoti.

Verslas ir startuolių ekosistema

Lietuva pastaraisiais metais išsiskiria aktyvia DI ir duomenų mokslo startuolių ekosistema. Įmonės kuria sprendimus:

• finansų sektoriui – sukčiavimo aptikimui, rizikos vertinimui, klientų aptarnavimui;
• logistikai – maršrutų optimizavimui, sandėlių valdymui;
• sveikatos apsaugai – medicininių vaizdų analizei, pagalbai diagnozuojant ligas;
• rinkodarai – vartotojų elgsenos analizei, reklamos personalizavimui.

Daugelis lietuviškų įmonių DI integruoja ne kaip atskirą produktą, o kaip „nematomą sluoksnį“, pagerinantį esamas paslaugas – nuo rekomendacinių sistemų e. parduotuvėse iki automatinių vertimų ir kalbos atpažinimo.

Kasdienis gyvenimas ir paprasti žmonės

Net jei žmogus sako „aš DI nesinaudoju“, dažnai jis jau gyvena DI aplinkoje:

• išmanieji telefonai automatiškai koreguoja tekstą, atpažįsta veidus nuotraukose;
• banko programėlės stebi įtartinas operacijas ir siunčia įspėjimus;
• vaizdo turinio platformos siūlo personalizuotus filmų ir laidų sąrašus;
• navigacijos programėlės prognozuoja spūstis ir parenka greitesnį maršrutą.

Tačiau būtent šis „nematomas“ DI kelia daugiausia klausimų – žmonės jaučia pokyčius, bet ne visada supranta, kas vyksta užkulisiuose.

Teisinis ir etinis dirbtinio intelekto reguliavimas

2024–2025 m. Europoje ypač daug dėmesio skiriama DI reguliavimui. Lietuva, būdama ES nare, ruošiasi įgyvendinti Europos DI aktą ir pritaikyti nacionalinę teisę prie naujų reikalavimų.

Europos DI aktas ir Lietuva

Europos DI aktas įveda rizikos pagrindu paremtą požiūrį į DI sistemas:

• Minimalios rizikos DI (pvz., šlamšto filtrai) – beveik nevaržomi.
• Ribotos rizikos DI (pvz., pokalbių robotai) – privalo aiškiai nurodyti, kad bendraujama su DI.
• Aukštos rizikos DI (pvz., naudojami švietime, sveikatoje, įdarbinime, kreditingumo vertinime) – taikomi griežti skaidrumo, saugumo ir žmogaus priežiūros reikalavimai.
• Uždraustos praktikos – tokios kaip socialinis reitingavimas ar manipuliacinės technikos pažeidžiamiems asmenims.

Lietuvos institucijos ruošiasi ne tik perkelti šias taisykles į nacionalinę teisę, bet ir sukurti priežiūros mechanizmus, kad DI būtų diegiamas atsakingai. Tai reiškia daugiau skaidrumo, priežiūros ir atsakomybės tiek viešajame sektoriuje, tiek versle.

Privatumas ir duomenų apsauga

DI vystymas neatsiejamas nuo duomenų. Lietuvoje jau galioja griežtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), tačiau DI kelia naujų iššūkių:

• kaip užtikrinti, kad mokymui naudojami duomenys būtų teisėti ir saugūs;
• kaip apsaugoti jautrią informaciją (sveikatos, finansinius, biometrinius duomenis);
• kaip suteikti žmogui teisę žinoti, kad sprendimą priėmė DI, ir ginčyti šį sprendimą.

Lietuviams vis dažniau rūpi, kas vyksta su jų duomenimis: ar jie nėra parduodami, ar nenaudojami manipuliacijai. Tai verčia tiek įmones, tiek valstybę DI projektus planuoti daug atsakingiau.

Darbo rinka: baimės ir naujos galimybės

Vienas jautriausių klausimų – ar DI „atimsta darbo vietas“. Lietuvoje šis nerimas jaučiamas ypač tarp administracinių, klientų aptarnavimo, gamybos ir žiniasklaidos sektorių darbuotojų.

Kokius darbus DI keičia pirmiausia?

DI geriausiai sekasi ten, kur:

• užduotys pasikartojančios ir aiškiai aprašomos taisyklėmis;
• daug struktūrizuotų duomenų;
• nereikia gilaus žmogiško kontakto ar kūrybinio konteksto.

Lietuvoje tai reiškia, kad dalis:

• klientų aptarnavimo užklausų pereina į pokalbių robotus;
• duomenų suvedimo, ataskaitų rengimo, paprastos analizės – automatizuojama;
• pagrindinių tekstų, santraukų, vertimų – generuojama DI ir tikslinama žmonių.

Naujos profesijos ir skaitmeniniai įgūdžiai

Kita medalio pusė – DI kuria naujas profesijas ir nišas:

• DI produktų vadovai ir analitikai;
• duomenų mokslininkai, inžinieriai ir anotatoriai;
• etikos ir atitikties (compliance) specialistai DI projektams;
• mokytojai ir konsultantai, padedantys verslui ir viešajam sektoriui diegti DI.

Lietuvoje universitetai ir kolegijos greitai reagavo: plečiamos duomenų mokslo, DI, programavimo programos, atsiranda tarpdisciplininės studijos, jungiančios technologijas, teisę ir verslą. Vis dažniau kalbama ne apie „vieną IT specialybę“, o apie tai, kad kiekvienas specialistas turės mokėti dirbti šalia DI.

Švietimas ir visuomenės pasirengimas

Jei DI tampa nauja realybe, švietimas yra pagrindinis įrankis padėti visuomenei su ja susitaikyti. Lietuvoje šis pokytis vyksta keliais lygmenimis.

Mokyklos ir aukštasis mokslas

Mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam raštingumui ir kritiniam mąstymui. DI koncepcijos po truputį įtraukiamos į informatikos, matematikos, net pilietinio ugdymo pamokas:

• paaiškinama, kaip veikia rekomendaciniai algoritmai ir socialiniai tinklai;
• diskutuojama apie netikrą informaciją, manipuliaciją ir šaltinių patikimumą;
• skatinama ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas.

Aukštosiose mokyklose DI jau tampa ne tik IT fakultetų tema. Verslo, teisės, komunikacijos, medicinos studentai mokomi, kaip DI keis jų profesijas, kokias atsakomybes ir etines dilemas tai sukels.

Suaugusiųjų mokymasis ir perkvalifikavimas

DI plėtra reiškia, kad daliai žmonių teks išmokti naujų įgūdžių ar net keisti profesiją. Lietuvoje daugėja:

• nemokamų ar dalinai finansuojamų skaitmeninių kursų;
• perkvalifikavimo programų, orientuotų į IT ir duomenų analizę;
• įmonių vidinių mokymų, kaip naudoti DI kasdieniuose darbuose.

Valstybė ir savivaldybės čia atlieka svarbų vaidmenį – nuo paramos mokymams iki informavimo kampanijų, padedančių žmonėms nebijoti technologijų ir suprasti, kur kreiptis dėl pagalbos.

Visuomenės nuotaikos: nuo susižavėjimo iki nerimo

Lietuvių požiūris į DI – mišrus. Vieni žavisi naujomis galimybėmis, kiti jaučia grėsmę savo privatumui, darbui ar net tapatybei.

Pagrindinės baimės

Dažniausiai Lietuvoje girdimi nuogąstavimai:

• „DI atims darbą“ – ypač tarp vyresnio amžiaus darbuotojų ir tų, kurių darbas lengvai automatizuojamas.
• „Nebus aišku, kas tiesa“ – dėl DI sukurtų tekstų, vaizdų ir vaizdo įrašų (deepfake) žmonės bijo informacinio chaoso.
• „Valstybė ir įmonės žinos per daug“ – stiprėja nerimas dėl stebėsenos ir duomenų rinkimo.

Šios baimės nėra tuščios, tačiau jos taip pat skatina atsakingiau kurti ir reguliuoti DI sprendimus.

Naudos, kurias žmonės jaučia

Kita vertus, daug lietuvių jau kasdien patiria DI teikiamą naudą:

• greitesnės ir tikslesnės viešosios ir komercinės paslaugos;
• patogesnė kasdienybė – nuo navigacijos iki automatinio vertimo;
• naujos galimybės dirbti nuotoliniu būdu, kurti turinį, mokytis.

Visuomenės susitaikymas su DI dažnai vyksta per asmeninę patirtį: kai žmogus pamato, kad technologija realiai palengvina gyvenimą, baimė pamažu užleidžia vietą smalsumui.

Kaip Lietuva gali išnaudoti DI pranašumus atsakingai?

Norint, kad DI plėtra Lietuvoje būtų tvari ir naudinga daugumai, reikalingas subalansuotas požiūris: ne stabdyti inovacijas, o jas valdyti.

Valstybės vaidmuo

Valstybė gali:

• kurti aiškias ir prognozuojamas taisykles DI projektams;
• skatinti atvirų duomenų iniciatyvas, kad verslas ir mokslas galėtų kurti naujus sprendimus;
• investuoti į švietimą, perkvalifikavimą ir skaitmeninį raštingumą;
• užtikrinti, kad viešajame sektoriuje DI būtų naudojamas skaidriai ir etiškai.

Verslo ir mokslo partnerystė

Lietuvos stiprybė – glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Kuriant DI sprendimus, svarbu:

• anksti įtraukti teisininkus, etikos ekspertus, žmogaus teisių gynėjus;
• testuoti sistemas realiomis sąlygomis, bet su aiškiomis saugiklio priemonėmis;
• dalintis gerąja praktika ir nesėkmių pamokomis, o ne tik sėkmės istorijomis.

Aktyvesnė visuomenės diskusija

DI neturėtų būti tik „specialistų tema“. Kuo daugiau viešų diskusijų, straipsnių, atvirų renginių, tuo lengviau žmonėms suprasti, kas vyksta ir kaip tai palies jų gyvenimą. Svarbu:

• kalbėti paprasta kalba, vengti techninio žargono;
• ne tik gąsdinti rizikomis, bet ir rodyti realius pavyzdžius, kur DI jau padeda;
• įtraukti įvairias visuomenės grupes – nuo moksleivių iki senjorų.

Išvada: nauja realybė, kurią dar tik mokomės priimti

Dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje – ne vien technologinis projektas. Tai socialinis, ekonominis ir kultūrinis lūžis. DI jau čia: jis keičia darbą, mokymąsi, viešąsias paslaugas ir net tai, kaip suvokiame kūrybą bei informaciją.

Visuomenės susitaikymas su šia nauja realybe neįvyks per vieną dieną. Reikės švietimo, dialogo, aiškių taisyklių ir sėkmingų pavyzdžių. Tačiau Lietuva turi stiprų skaitmeninį pagrindą, aktyvią startuolių bendruomenę ir vis labiau sąmoningą visuomenę – tai gera pradžia kelionei į DI amžių.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie DI Lietuvoje

Ar dirbtinis intelektas Lietuvoje atims daug darbo vietų?

DI pakeis dalį užduočių, ypač pasikartojančių ir rutininių. Kai kurios darbo vietos iš tiesų keisis ar išnyks, tačiau atsiras naujų – susijusių su DI kūrimu, priežiūra, duomenų analize, mokymu ir etika. Svarbiausia – nuolat atnaujinti įgūdžius ir būti pasirengusiam mokytis visą gyvenimą.

Kaip paprastas žmogus gali saugiai naudotis DI paslaugomis?

Rinkitės patikimus tiekėjus, skaitykite privatumo politiką, ribokite dalijimąsi jautriais duomenimis (asmens kodu, sveikatos informacija), tikrinkite DI sugeneruotą informaciją iš kelių šaltinių. Jei DI sprendimas daro svarbų poveikį (pavyzdžiui, dėl kredito ar darbo), turite teisę klausti, kaip priimtas sprendimas, ir jį ginčyti.

Kas Lietuvoje prižiūrės, kad DI būtų naudojamas atsakingai?

DI reguliavimą Lietuvoje formuos kelios institucijos: ministerijos, atsakingos už skaitmeninę politiką, duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir sektorių reguliuotojai (pavyzdžiui, finansų, sveikatos, švietimo). Įgyvendinant Europos DI aktą, bus aiškiau apibrėžtos ir naujos priežiūros institucijų funkcijos bei atsakomybės.