Kinijos ir Rusijos strateginis suartėjimas: kokią kainą tai gali turėti Lietuvai

Kinijos ir Rusijos strateginis suartėjimas pastaraisiais metais iš teorinės geopolitinės hipotezės tapo kasdienybe. Nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Pekinas ir Maskva nuosekliai gilina ekonominį, technologinį ir karinį bendradarbiavimą. Tai keičia ne tik pasaulio galios balansą, bet ir tiesiogiai veikia Baltijos regiono saugumą bei Lietuvos ateitį.

Lietuvai, kuri yra tiek NATO rytinio flango dalis, tiek viena aktyviausių ES kritikų autoritarinių režimų atžvilgiu, Kinijos ir Rusijos tandemas reiškia naujo tipo rizikas: nuo karinio spaudimo iki ekonominių ir kibernetinių atakų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią kainą šis suartėjimas gali turėti Lietuvai ir ką jau šiandien gali daryti valstybė, verslas ir visuomenė.

Kas iš tikrųjų vyksta tarp Kinijos ir Rusijos?

„Be ribų“ partnerystė – ką ji reiškia praktiškai

2022 m. pradžioje Kinija ir Rusija paskelbė apie „partnerystę be ribų“. Nors realybėje šios ribos egzistuoja, bendradarbiavimas akivaizdžiai gilėja:

• Energetika: Rusija vis labiau orientuoja naftos ir dujų eksportą į Kiniją, kompensuodama prarastas Europos rinkas.
• Prekyba: Kinija tapo svarbiausiu Rusijos importo šaltiniu – nuo elektronikos iki pramoninės įrangos.
• Technologijos: nepaisant Vakarų sankcijų, per Kinijos įmones į Rusiją patenka dvigubos paskirties komponentai, kurie gali būti naudojami ir kariniams tikslams.
• Informacinė erdvė: Pekinas ir Maskva vis dažniau sinchronizuoja naratyvus apie „dekadentinius Vakarus“ ir „daugiapolį pasaulį“.

Šis suartėjimas nėra lygiaverčių partnerių sąjunga – Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos kaip jaunesnysis partneris. Tačiau Lietuvai svarbiausia ne tai, kas dominuoja poroje, o tai, kad abi valstybės mato Vakarus – ir ypač NATO bei ES – kaip strateginius konkurentus.

Karas Ukrainoje kaip bandymų poligonas

Rusijos karas prieš Ukrainą tapo realaus laiko laboratorija, kur Kinija stebi ir analizuoja Vakarų reakciją: sankcijų efektyvumą, ginklų tiekimo mastą, visuomenių atsparumą. Šios pamokos Pekinui svarbios ne tik dėl galimos eskalacijos Taivano sąsiauryje, bet ir dėl to, kaip toliau spausti Vakarus įvairiais frontais – nuo prekybos karų iki kibernetinių atakų.

Lietuva čia atsiduria dvigubame taikinyje: kaip viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų ir kaip šalis, kuri išdrįso konfliktuoti su Pekinu dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo.

Karinės ir saugumo grėsmės Lietuvai

NATO rytinis flangas po 2024–2025 m.

Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo NATO atgrasymo ir gynybos planų. Kinijos ir Rusijos suartėjimas šiuos planus apsunkina keliais lygmenimis:

• Dvigubas spaudimas Vakarams: jei Pekinas eskaluotų įtampą Azijos–Ramiojo vandenyno regione, JAV ir sąjungininkai turėtų dalinti resursus tarp Europos ir Azijos.
• Ilgalaikis karinis Rusijos pasirengimas: Kinijos ekonominė ir technologinė parama gali padėti Rusijai greičiau atkurti karinį potencialą.
• Pratybos ir žvalgyba: bendros Rusijos ir Kinijos karinės pratybos Arkties ir Ramiojo vandenyno regionuose netiesiogiai veikia ir Baltijos jūros saugumą.

Lietuvai tai reiškia, kad vien tik tikėtis „amžino“ JAV dėmesio Europai nebeužtenka. Reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija, Suomija ir Švedija, spartinti gynybos pramonės plėtrą ir investicijas į oro gynybą bei logistiką.

Kibernetinės ir hibridinės atakos

Kinija ir Rusija yra tarp aktyviausių pasaulio kibernetinių ir informacinių operacijų vykdytojų. Jų suartėjimas gali reikšti:

• Dalijimąsi įrankiais ir žvalgybine informacija: efektyvesnes ir labiau koordinuotas atakas prieš Lietuvos institucijas ir kritinę infrastruktūrą.
• Ilgalaikes šnipinėjimo kampanijas: ypač prieš gynybos, energetikos, telekomunikacijų ir aukštųjų technologijų sektorius.
• Informacines operacijas: bandymus skaldyti Lietuvos visuomenę, kurstyti nepasitikėjimą NATO ir ES, menkinti paramą Ukrainai.

Pastarųjų metų incidentai – nuo bandymų įsilaužti į valstybines sistemas iki dezinformacijos kampanijų socialiniuose tinkluose – rodo, kad Lietuva jau yra testuojama kaip „minkštoji grandis“ Vakarų erdvėje.

Ekonominė kaina: nuo eksporto iki logistikos

Lietuvos ir Kinijos santykiai po Taivano atstovybės

Lietuva viena pirmųjų ES šalių ryžosi atviresniems santykiams su Taivanu ir leido Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę jo pačiu vardu. Kinijos atsakas buvo griežtas:

• Lietuvos įmonės susidūrė su prekybos blokadomis ir netiesioginiu spaudimu per tiekimo grandines.
• Kai kurie Lietuvos gamintojai buvo išstumti iš Kinijos rinkos arba susidūrė su muitinių vilkinimu.
• ES teko įsikišti ir pradėti ginčą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Kinijos ekonominio spaudimo.

Kinijai vis glaudžiau bendradarbiaujant su Rusija, Lietuva gali susidurti su dar labiau politizuota prekyba. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios turi tiekėjų ar klientų grandines, siekiančias Rusiją, Baltarusiją ir Azijos rinkas.

Transporto koridoriai ir logistikos iššūkiai

Prieš karą Ukrainoje ir prieš santykių su Kinija atšalimą Lietuva aktyviai vystėsi kaip logistikos mazgas tarp Rytų ir Vakarų. Dabar dalis šių planų faktiškai užšaldyta:

• Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smarkiai sumažino tranzito apimtis per Lietuvą.
• Kinijos krovinių srautai per „Naujojo šilko kelio“ projektus persiorientuoja į kitus maršrutus, apeidami Baltijos šalis.
• Politinis neapibrėžtumas skatina dalį tarptautinių vežėjų rinktis mažiau rizikingus maršrutus.

Trumpuoju laikotarpiu tai reiškia mažesnes pajamas logistikos ir geležinkelių sektoriams, ilguoju – būtinybę persiorientuoti į Šiaurės–Pietų koridorius ir stiprinti ryšius su Skandinavija bei Vakarų Europa.

Technologijos ir tiekimo grandinių rizikos

Priklausomybė nuo kiniškų technologijų

Daugelis Lietuvos verslų – nuo gamybos iki telekomunikacijų – vis dar priklausomi nuo kiniškų komponentų ir įrangos. Kinijos ir Rusijos suartėjimas šią priklausomybę paverčia ne tik ekonomine, bet ir saugumo problema:

• Kritinė infrastruktūra, paremta kiniška įranga, gali būti pažeidžiamesnė kibernetinėms atakoms.
• Geopolitinės krizės atveju tiekimo grandinės gali būti sąmoningai blokuojamos ar trikdomos.
• ES mastu vis rimčiau svarstoma riboti aukštųjų technologijų eksportą į Kiniją, kas paveiktų ir Lietuvos įmones.

Lietuvai reikia aiškios strategijos, kaip per artimiausius metus mažinti kritinių sektorių priklausomybę nuo autoritarinių valstybių technologijų, kartu išlaikant konkurencingumą.

ES technologinė politika ir Lietuvos pasirinkimai

Europos Sąjunga vis aktyviau kalba apie „de-risking“ – rizikų mažinimą santykiuose su Kinija, o ne visišką atsiskyrimą. Tai reiškia:

• Stiprėjančius eksporto kontrolės mechanizmus jautrioms technologijoms.
• Skatinimą perkelti gamybą ar jos dalį arčiau Europos („nearshoring“).
• Didesnes investicijas į strategines pramonės šakas: puslaidininkius, baterijas, atsinaujinančią energetiką.

Lietuva čia gali laimėti, jei laiku išnaudos ES finansines priemones ir pritrauks investicijas į aukštos pridėtinės vertės sektorius. Tačiau tam reikia nuoseklios vidaus politikos: švietimo, mokslo, inovacijų ir gynybos pramonės sinergijos.

Politinis spaudimas ir diplomatinės dilemos

Lietuva kaip „nepatogi“ valstybė autoritariniams režimams

Lietuva per pastaruosius metus įgijo reputaciją kaip viena principingiausių ES narių autoritarinių režimų atžvilgiu:

• aktyvi parama Ukrainai ir griežta pozicija dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai,
• parama demokratiniam judėjimui Baltarusijoje,
• konfliktas su Kinija dėl Taivano atstovybės,
• aktyvus dalyvavimas formuojant ES politiką Kinijos atžvilgiu.

Kinijai ir Rusijai Lietuva tampa patogia „pamokymo“ auka: spaudžiant mažą, bet garsiai kalbančią valstybę, siunčiama žinia kitoms šalims, kas nutinka nepaklususioms. Tai reiškia, kad politinis ir ekonominis spaudimas Lietuvai gali būti disproporciškai didelis, lyginant su jos dydžiu.

Vidaus politika: vienybė ar skaldymas?

Kinijos ir Rusijos informacinės operacijos dažnai taikosi į vidines visuomenės įtampas. Lietuvoje tai gali būti:

• nesutarimai dėl gynybos finansavimo,
• diskusijos dėl pabėgėlių ir migracijos,
• nuomonių skirtumai dėl santykių su Kinija ir Taivanu,
• socialinė įtampa dėl ekonominių sunkumų ar infliacijos.

Kuo labiau Lietuva bus susiskaldžiusi, tuo lengviau bus išorės veikėjams paveikti politinius sprendimus, menkinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir sąjungininkais.

Kokią kainą Lietuva gali sumokėti?

Trumpalaikės ir ilgalaikės rizikos

Kainą galima skirstyti į kelias kategorijas:

• Saugumo kaina: būtinybė didinti gynybos biudžetą, stiprinti kariuomenę, infrastruktūrą ir civilinę saugą.
• Ekonominė kaina: prarastos rinkos, apkarpytos tiekimo grandinės, būtinybė investuoti į alternatyvius maršrutus ir technologijas.
• Politikos kaina: nuolatinis spaudimas tarptautinėje erdvėje, būtinybė priimti nepopuliarius, bet saugumą stiprinančius sprendimus.
• Socialinė kaina: įtampa visuomenėje, galimos dezinformacijos kampanijos, nuovargis nuo nuolatinio grėsmės jausmo.

Tačiau yra ir kita medalio pusė: jei Lietuva sugebės išlikti atspari ir strategiškai išmintinga, ji gali tapti vienu iš atsparumo lyderių ES ir NATO, pritraukti investicijas ir sustiprinti savo tarptautinį svorį.

Ką Lietuva gali daryti jau dabar?

Valstybės lygmuo

Keletas krypčių, kurios tampa būtinybe, o ne pasirinkimu:

• Stiprinti gynybą: realiai įgyvendinti įsipareigojimus dėl 2,5–3 % BVP gynybai, plėtoti oro gynybą, logistiką ir regioninį bendradarbiavimą.
• Diversifikuoti ekonomiką: skatinti eksporto rinkų plėtrą už ES ribų, bet vengti naujų priklausomybių nuo autoritarinių režimų.
• Investuoti į kibernetinį saugumą: stiprinti valstybinių sistemų apsaugą, remti verslo ir savivaldybių pasirengimą.
• Aktyviai veikti ES ir NATO: formuoti bendrą politiką Kinijos ir Rusijos atžvilgiu, o ne būti tik sprendimų vykdytoja.

Verslo lygmuo

Lietuvos verslui taip pat tenka prisitaikyti prie naujos realybės:

• Vertinti geopolitinę riziką tiekimo grandinėse ir rinkų pasirinkime.
• Ieškoti alternatyvių tiekėjų ir partnerių demokratinėse valstybėse.
• Investuoti į kibernetinę apsaugą ir darbuotojų mokymus.
• Aktyviai naudotis ES paramos priemonėmis inovacijoms ir rinkų diversifikavimui.

Visuomenės ir žiniasklaidos vaidmuo

Be visuomenės atsparumo net ir geriausios valstybės strategijos neveiks. Svarbu:

• Stiprinti medijų raštingumą – mokytis atpažinti dezinformaciją ir propagandą.
• Remti kokybišką žurnalistiką, kuri aiškiai ir faktais grįstai nušviečia geopolitiką.
• Skatinti pilietinį įsitraukimą – nuo savanoriškų gynybos struktūrų iki vietos bendruomenių iniciatyvų.

Išvados: ar Lietuva pasiruošusi naujai geopolitinei erai?

Kinijos ir Rusijos strateginis suartėjimas – tai ne laikina audra, o ilgalaikė tendencija, keičianti pasaulio tvarką. Lietuvai tai reiškia, kad saugumo, ekonomikos ir užsienio politikos klausimai dar ilgai bus susiję su tuo, kaip veikia šis autoritarinis tandemas.

Kaina, kurią Lietuva gali sumokėti, bus tuo mažesnė, kuo anksčiau ir ryžtingiau bus priimti sprendimai dėl gynybos, ekonomikos diversifikacijos, technologinio saugumo ir visuomenės atsparumo. Atsitraukimas ar bandymas „nepasirodyti“ nebėra išeitis – Lietuva jau yra geopolitiniame žemėlapyje. Klausimas tik tas, ar ji bus pažeidžiama periferija, ar atsparus ir gerbiamas partneris Vakarų bendruomenėje.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar Kinijos ir Rusijos suartėjimas reiškia tiesioginę karinę grėsmę Lietuvai?

Tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai pirmiausia siejama su Rusija ir jos veiksmais regione. Kinija kol kas neturi karinio buvimo Baltijos jūroje, tačiau jos parama Rusijai gali padėti Maskvai greičiau atkurti karinį potencialą. Didžiausia rizika Lietuvai šiuo metu – kibernetinės ir hibridinės atakos, o ne tiesioginė invazija.

Kaip Kinijos ir Rusijos suartėjimas veikia Lietuvos ekonomiką?

Netiesiogiai – per sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, nutrūkusias tiekimo grandines ir sumažėjusius tranzito srautus. Tiesiogiai – per įtemptus santykius su Kinija po Taivano atstovybės atidarymo, kurie apribojo kai kurių Lietuvos įmonių galimybes Kinijos rinkoje. Todėl verslui svarbu diversifikuoti tiek tiekėjus, tiek eksporto kryptis.

Ką gali padaryti paprastas žmogus Lietuvoje, kad padidintų šalies atsparumą?

Keletas paprastų, bet svarbių žingsnių: domėtis patikimais informacijos šaltiniais, tikrinti naujienas prieš dalijantis, dalyvauti medijų raštingumo mokymuose, palaikyti demokratines institucijas ir įsitraukti į pilietines iniciatyvas. Kuo labiau informuota ir vieningesnė visuomenė, tuo sunkiau ją paveikti išorės propagandai ir hibridinėms atakoms.