ES migracijos paktas ir jo poveikis Lietuvos sienos apsaugai

2024 m. galutinai patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas keičia žaidimo taisykles visoms Europos Sąjungos valstybėms. Lietuvai, esančiai išorinėje ES sienoje ir jau išbandytai 2021 m. Baltarusijos režimo organizuotos migracijos krizės, šie pokyčiai yra ypač svarbūs.

Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai paaiškinsime, ką paktas reiškia Lietuvos sienos apsaugai, kokių naujų pareigų ir galimybių atsiranda, ir ar iš tiesų galime jaustis saugesni nuo neteisėtos migracijos ir hibridinių atakų.

Kas yra ES migracijos ir prieglobsčio paktas?

ES migracijos paktas – tai naujas taisyklių paketas, kuriuo siekiama sukurti vieningesnę ir greitesnę migracijos bei prieglobsčio valdymo sistemą visoje ES. Jis pakeičia iki šiol galiojusią, dažnai kritikuotą Dublino sistemą, pagal kurią atsakomybė už prieglobsčio prašytojus dažniausiai tekdavo pirmos atvykimo šalies pečiams.

Paktas apima kelis pagrindinius elementus:

• privalomą, bet lanksčią solidarumo sistemą tarp ES valstybių;
• greitesnes ir vienodesnes sienos patikros ir atrankos procedūras;
• spartesnį grąžinimą tų, kuriems prieglobstis nepriklauso;
• ypatingas taisykles krizės ar instrumentalizuotos migracijos atvejams.

Lietuvai svarbiausia tai, kad paktas pripažįsta: fronto valstybės – tokios kaip Lietuva, Lenkija, Latvija, Graikija ar Italija – negali likti vienos, kai susiduria su migracijos spaudimu ar politiniu migrantų išnaudojimu.

Lietuva po 2021 m. krizės: kodėl paktas mums toks aktualus?

2021 m. Lietuva atsidūrė tarptautinių naujienų antraštėse: per Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką per mūsų sieną bandė patekti tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Tuomet:

• buvo paskelbta nepaprastoji padėtis pasienyje;
• skubiai pradėta statyti fizinis barjeras – tvora su stebėjimo sistemomis;
• Lietuvai prireikė ES Frontex ir kitų partnerių pagalbos;
• užvirė diskusija dėl stūmimų atgal (pushbacks) ir žmogaus teisių.

Ši patirtis labai aiškiai parodė ES spragas: bendros taisyklės buvo neaiškios, solidarumas – labiau politinis pažadas nei praktinis mechanizmas, o fronto valstybės dažnai likdavo vienos. Būtent todėl Lietuva aktyviai dalyvavo derybose dėl naujojo pakto ir siekė, kad jame būtų atsižvelgta į hibridinių atakų realybę.

Kaip paktas keis Lietuvos sienos apsaugą?

Vienodesnės ir greitesnės patikros pasienyje

Naujasis paktas numato privalomą išankstinę patikrą visiems, kurie:

• neteisėtai kerta ES išorinę sieną;
• išgelbėjami jūroje ar pasienio teritorijoje;
• atvyksta be dokumentų ar su suklastotais dokumentais.

Ši patikra turi būti atlikta per kelias dienas, ir jos metu:

• nustatoma asmens tapatybė;
• atliekami saugumo patikrinimai (duomenų bazės, ryšiai, rizikos veiksniai);
• įvertinama, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajam saugumui ar nacionaliniam saugumui;
• nusprendžiama, kokia procedūra bus taikoma toliau – įprasta prieglobsčio, pagreitinta pasienio ar grąžinimo.

Lietuvai tai reiškia aiškesnę ir labiau standartizuotą tvarką, mažiau teisinės nežinios ir stipresnį pagrindą sprendimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu.

Pasienio procedūros: daugiau kontrolės prie pat sienos

Paktas įtvirtina pagreitintas pasienio procedūras, kurios gali būti taikomos tiems, kurių prieglobsčio prašymai, tikėtina, bus atmesti (pavyzdžiui, atvykusiems iš saugių kilmės šalių) arba kurie kelia saugumo riziką.

Praktikoje tai reiškia, kad dalis žmonių:

• bus laikomi prie pat sienos, specialiuose centruose;
• jų bylos bus nagrinėjamos greitesne tvarka (mėnesių, o ne metų klausimas);
• nepagrįstų prašymų atveju bus greičiau grąžinami į kilmės ar tranzito šalis.

Lietuvos pasienio tarnyboms tai – ir galimybė efektyviau valdyti srautus, ir iššūkis: reikės pakankamos infrastruktūros, personalo, vertėjų, teisinės pagalbos užtikrinimo.

Daugiau ES agentūrų ir technologijų pasienyje

Paktas sustiprina Frontex ir kitų ES agentūrų vaidmenį. Tai reiškia:

• galimybę greičiau pasitelkti ES pareigūnus ir įrangą krizės metu;
• didesnį bendradarbiavimą žvalgybos ir duomenų mainų srityje;
• vienodesnius standartus dėl biometrinių duomenų rinkimo ir tikrinimo.

Lietuvai, kuri jau investavo į fizinį barjerą su Baltarusija ir stebėjimo sistemas, tai suteikia papildomą ES finansinę ir techninę paramą, ypač modernizuojant sienos kontrolę ir stiprinant ankstyvojo perspėjimo sistemas.

Solidarumas ES viduje: ar Lietuva liks viena su problema?

Naujas solidarumo mechanizmas: pasirinkimas tarp trijų variantų

Viena svarbiausių pakto naujovių – privalomas solidarumas, tačiau ne privalomas pabėgėlių kvotų priėmimas. Kiekviena ES valstybė privalės prisidėti, bet galės pasirinkti, kaip:

• priimti dalį prieglobsčio prašytojų iš labiausiai spaudžiamų valstybių; arba
• finansiškai prisidėti prie tų valstybių, kurios priima žmones, išlaidų; arba
• suteikti praktinę pagalbą – pareigūnus, įrangą, infrastruktūrą.

Lietuvai, kaip fronto valstybei, tai yra svarbus pokytis: spaudimo metu ji galės tikėtis ne tik politinės paramos, bet ir realios pagalbos – tiek žmonių perkėlimo, tiek finansų, tiek ekspertų.

Ką tai reiškia praktiškai Lietuvai?

Jeigu ateityje kartotųsi 2021 m. tipo krizė, pagal naująją sistemą:

• ES institucijos greičiau įvertintų situaciją kaip krizę ar instrumentalizuotą migraciją;
• Lietuva galėtų aktyvuoti solidarumo mechanizmą ir prašyti kitų šalių konkrečios pagalbos;
• dalį prieglobsčio prašytojų galėtų perkelti kitos ES šalys, jei jos pasirinktų tokį solidarumo būdą;
• ES biudžeto lėšos būtų greičiau nukreipiamos pasienio infrastruktūrai ir priėmimo centrams stiprinti.

Tačiau svarbu suprasti: paktas nenumato automatinio ir visada vienodo pabėgėlių paskirstymo. Dėl konkretaus pagalbos modelio kiekvieną kartą bus deramasi politiniu lygmeniu.

Hibridinės atakos ir instrumentalizuota migracija

Pagaliau pripažinta tai, ką Lietuva sakė nuo 2021 m.

Naujajame pakte atsiranda sąvoka „instrumentalizuota migracija“ – kai trečioji šalis ar nedemokratinis režimas sąmoningai skatina migracijos srautus, siekdamas spausti ES ar atskiras valstybes.

Lietuva, Lenkija ir Latvija būtent to ir reikalavo po Baltarusijos veiksmų: kad ES pripažintų, jog tai ne tik humanitarinė, bet ir saugumo bei gynybos problema.

Kokios specialios priemonės numatytos?

Kai situacija pripažįstama krize ar instrumentalizuota migracija, valstybės narės gali taikyti:

• ilgesnius terminus prieglobsčio prašymų nagrinėjimui pasienyje;
• lankstesnes procedūras dėl sulaikymo ir žmonių laikymo pasienio centruose;
• papildomas apsaugos priemones sienos saugumui užtikrinti.

Lietuvai tai suteikia teisinį pagrindą veikti griežčiau, kai migracija akivaizdžiai naudojama kaip politinis ginklas. Tačiau kartu išlieka pareiga laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių standartų – tai reiškia, kad absoliutūs „uždarytos sienos“ scenarijai vis tiek nebus teisėti.

Ar paktas leis Lietuvai užkardyti neteisėtą migraciją?

Daugiau įrankių, bet ne stebuklinga lazdelė

Paktas suteikia Lietuvai daugiau įrankių:

• aiškesnes taisykles, kaip elgtis su neteisėtai atvykusiais prie sienos;
• greitesnes procedūras nepagrįstiems prašymams atmesti;
• stipresnį ES paramos mechanizmą krizių metu;
• didesnį saugumo patikrinimų standartizavimą.

Tačiau jis nepanaikina migracijos kaip reiškinio – karai, autoritariniai režimai, klimato krizė ir ekonominiai skirtumai ir toliau skatins žmones ieškoti saugumo ir geresnio gyvenimo. Todėl klausimas – ne „ar migracija bus?“, o „kaip ją valdysime?“.

Balansas tarp saugumo ir žmogaus teisių

Lietuvos politikai ir visuomenė dažnai kelia klausimą: ar paktas nesusilpnins nacionalinio suvereniteto ir teisės pačiai spręsti, ką įsileisti? Čia svarbūs keli aspektai:

• Lietuva ir toliau pati priims sprendimus dėl nacionalinio saugumo – pavyzdžiui, dėl asmenų, keliančių grėsmę;
• tačiau procedūros ir minimalūs standartai bus labiau vienodi ES mastu;
• tai apsunkins piktnaudžiavimą – tiek pernelyg liberalią, tiek pernelyg represyvią praktiką;
• ES Teisingumo Teismas ir toliau galės vertinti, ar valstybės laikosi bendrų taisyklių.

Lietuvai tai reiškia nuolatinį balansą: saugoti sieną ir nacionalinius interesus, bet kartu išlikti teisine valstybe, gerbiančia žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus.

Kaip paktas keis Lietuvos vidaus politiką?

Daugiau atsakomybės ir mažiau improvizacijos

Naujos ES taisyklės reiškia, kad Lietuva turės:

• atnaujinti įstatymus ir poįstatyminius aktus pagal pakto nuostatas;
• sustiprinti Migracijos departamento, VSAT ir kitų institucijų pajėgumus;
• geriau koordinuoti vidaus reikalų, užsienio reikalų ir gynybos struktūras;
• planuoti ilgalaikes investicijas į priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūrą.

Improvizacija, kuri buvo neišvengiama 2021 m. krizės metu, turėtų užleisti vietą aiškiems, iš anksto suderintiems planams, kaip elgtis kilus naujam spaudimui pasienyje.

Visuomenės nuomonė ir politinės kovos

Migracijos tema Lietuvoje jau dabar yra politiškai jautri ir dažnai naudojama rinkimų kampanijose. Naujas ES paktas greičiausiai taps dar vienu ginčų objektu:

• vieni politikai jį vaizduos kaip apsaugą ir paramą Lietuvai;
• kiti – kaip Briuselio primestą prievolę priimti daugiau migrantų;
• viešojoje erdvėje daugės dezinformacijos ir sąmokslo teorijų apie „privalomas kvotas“.

Todėl labai svarbu, kad tiek žiniasklaida, tiek institucijos aiškiai ir faktais pagrįstai aiškintų, ką paktas iš tikrųjų numato, o ko – ne.

Ką Lietuva gali padaryti jau dabar?

Kol paktas palaipsniui įgyvendinamas, Lietuva gali:

• peržiūrėti ir atnaujinti nacionalinę migracijos strategiją ilgesniam laikotarpiui;
• investuoti į pasienio pareigūnų mokymus – ne tik saugumo, bet ir žmogaus teisių, tarptautinės teisės srityse;
• stiprinti pasienio infrastruktūrą – stebėjimo sistemas, dronus, ryšio priemones;
• kurti krizių valdymo scenarijus kartu su ES partneriais;
• aktyviai dalyvauti ES lygmens diskusijose, kad būtų atsižvelgta į Baltijos regiono specifiką.

Jei Lietuva išnaudos pakto suteikiamas galimybes, jis gali tapti ne grėsme, o papildomu saugumo skydų prie mūsų sienų.

Išvados: ar būsime saugesni?

ES migracijos ir prieglobsčio paktas nėra stebuklingas sprendimas, kuris per naktį uždarys ES sienas ar panaikins migracijos priežastis. Tačiau jis:

• suteikia Lietuvai daugiau aiškumo ir teisinio pagrindo veikti krizės metu;
• įtvirtina solidarumą – bent jau principo ir mechanizmų lygmeniu;
• pripažįsta hibridinių atakų realybę, su kuria Lietuva jau susidūrė;
• skatina vienodesnius standartus visoje ES, kad nebūtų „silpnų grandžių“.

Galutinis atsakymas, ar būsime saugesni, priklausys nuo dviejų dalykų: kaip nuosekliai Lietuva įgyvendins naujas taisykles ir kaip realiai veiks ES solidarumas, kai kils kita krizė. Tačiau akivaizdu, kad veikti vieniems bus vis sunkiau ir mažiau racionalu – o paktas bent jau atveria duris stipresniam bendradarbiavimui.

DUK: ES migracijos paktas ir Lietuvos sienos apsauga

Ką praktiškai pakeis ES migracijos paktas Lietuvos pasienyje?

Jis įves privalomą išankstinę patikrą visiems neteisėtai atvykstantiems, leis taikyti pagreitintas pasienio procedūras nepagrįstiems prašymams ir suteiks daugiau ES agentūrų bei finansinės paramos sienos apsaugai. Tai reiškia greitesnius sprendimus ir aiškesnes taisykles VSAT darbui.

Ar Lietuva bus priversta priimti daugiau migrantų iš kitų ES šalių?

Paktas numato privalomą solidarumą, bet ne privalomas kvotas. Lietuva turės prisidėti prie bendros naštos, tačiau galės rinktis formą: priimti žmones, mokėti finansinį įnašą arba teikti praktinę pagalbą. Kiek ir kaip prisidėti, bus sprendžiama politiniu lygmeniu.

Ar paktas leis Lietuvai veiksmingiau atsispirti Baltarusijos ir kitoms hibridinėms atakoms?

Taip, nes paktas pripažįsta instrumentalizuotos migracijos sąvoką ir suteikia specialias priemones krizės atvejams: lankstesnes procedūras, ilgesnius terminus, daugiau ES paramos. Tačiau kartu Lietuva privalės laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių standartų, todėl visiškai „uždarytų sienų“ scenarijus išlieka ribotas.