Paukščių gripas H5N1: plitimas tarp žinduolių ir rizika žmonėms

Paukščių gripas H5N1 daugiau nei 20 metų buvo laikomas daugiausia laukinių ir naminių paukščių liga. Tačiau nuo 2023–2024 m. vis dažniau fiksuojami protrūkiai tarp žinduolių – karvių, kiaulių, ūkių kailinių žvėrelių ir laukinių gyvūnų. Tai kelia rimtą klausimą: ar artėjame prie dar vienos pandemijos?

Šiame straipsnyje paprastai, bet remiantis naujausiais 2024 m. duomenimis, paaiškinsiu, kas vyksta su H5N1, kodėl viruso plitimas tarp žinduolių kelia nerimą, kokia reali rizika žmonėms ir ką galime padaryti jau dabar.

Kas yra paukščių gripas H5N1?

Paukščių gripas H5N1 – tai A tipo gripo viruso potipis, kuris pirmiausia pažeidžia paukščius. Jis priklauso vadinamiesiems labai patogeniškiems paukščių gripo (HPAI) virusams – tai reiškia, kad tarp paukščių jis sukelia sunkią ligą ir didelį mirtingumą.

Pagrindinės H5N1 savybės:

• Aukštas mirtingumas paukščiams – ypač naminiams: vištoms, kalakutams, ančiukams.
• Periodiški protrūkiai – virusas cirkuliuoja tarp laukinių vandens paukščių ir kartkartėmis „persimeta“ į ūkius.
• Retas, bet sunkus užsikrėtimas žmonėms – nuo 2003 m. pasaulyje fiksuota keli šimtai laboratorinių žmonių atvejų, dažnai su labai sunkiomis pasekmėmis.

Ilgą laiką buvo manoma, kad H5N1 prastai prisitaikęs prie žinduolių. Tačiau pastarųjų metų protrūkiai rodo, kad virusas keičiasi.

Kas pasikeitė: H5N1 tarp žinduolių 2023–2024 m.

Nuo 2023 m. pabaigos ir ypač 2024 m. vidurio H5N1 nustatomas vis daugiau žinduolių rūšių. Tai ne pavieniai atvejai, o ištisi protrūkiai.

Karvės ir pieno ūkiai

Vienas svarbiausių naujų signalų – pieno karvių užsikrėtimas. 2024 m. keliose valstybėse (ypač JAV) užfiksuoti H5N1 protrūkiai pieno ūkiuose. Nustatyta, kad:

• virusas aptinkamas piene (ypač žaliame, nepasterizuotame);
• užsikrėtusios karvės dažnai turi nespecifinius simptomus – sumažėja pieno primilžis, pablogėja bendra būklė;
• pieniui pasterizacija efektyviai sunaikina virusą, todėl termiškai apdoroti produktai laikomi saugiais.

Kai kurie ūkių darbuotojai, turėję glaudų kontaktą su užsikrėtusiomis karvėmis, susirgo lengva akių ar kvėpavimo takų infekcija. Tai rodo, kad virusas jau peršoka iš žinduolio į žmogų, nors kol kas – labai ribotai.

Kiaulės – potencialus „maišytuvas“

Kiaulės jau seniai laikomos „maišytuvais“ gripo virusams, nes gali užsikrėsti ir paukščių, ir žmonių gripo virusais. Jei kiaulė vienu metu užsikrečia keliais tipais, virusai gali apsikeisti genetine medžiaga ir atsiranda nauji, žmonėms pavojingi variantai.

2024 m. kai kuriose šalyse fiksuoti H5N1 aptikimo kiaulių fermose atvejai. Nors jie dar reti, epidemiologai atidžiai seka situaciją, nes:

• kiaulės gali tapti tarpiniu tiltu tarp paukščių ir žmonių gripo virusų;
• tai padidina rekombinacijos ir mutacijų riziką;
• gali atsirasti virusas, lengvai plintantis tarp žmonių.

Laukinių žinduolių protrūkiai

Be ūkių, H5N1 vis dažniau aptinkamas tarp laukinių žinduolių:

• jūrų liūtai ir ruoniai pakrantėse (ypač Pietų ir Šiaurės Amerikoje);
• lapių, usūrinių šunų, ūdrių atvejai Europoje;
• kiti plėšrūs žinduoliai, kurie minta užsikrėtusiais paukščiais.

Šie protrūkiai rodo, kad virusas sugeba prisitaikyti prie skirtingų žinduolių ir plisti ne tik paukščių populiacijose.

Kodėl H5N1 plitimas tarp žinduolių kelia ypatingą nerimą?

Pats faktas, kad H5N1 aptinkamas žinduoliams, dar nereiškia neišvengiamos pandemijos. Tačiau yra kelios priežastys, kodėl mokslininkai ir sveikatos institucijos tai vertina labai rimtai.

1. Didesnė mutacijų ir adaptacijos tikimybė

Kiekvienas viruso „peršokimas“ į naują rūšį yra evoliucinis eksperimentas. Kuo daugiau žinduolių užsikrečia, tuo daugiau galimybių virusui prisitaikyti prie žinduolių ląstelių receptorių ir imuninės sistemos.

Ilgainiui tai gali lemti:

• geresnį prisijungimą prie žmogaus kvėpavimo takų ląstelių;
• lengvesnį plitimą oro lašeliniu būdu tarp žmonių;
• virusų variantus, kurie sukelia sunkią ligą žmonėms.

2. Istorinė patirtis su gripo pandemijomis

1918 m. „ispaniškojo“ gripo, 1957, 1968 ir 2009 m. pandemijos kilo dėl naujų gripo virusų, kurie atsirado, kai paukščių ir žmonių gripo virusai „susimaišė“ tarpinėse rūšyse (dažnai – kiaulėse).

H5N1 šiuo metu dar neplinta efektyviai tarp žmonių, tačiau jau parodė, kad žmonėms gali sukelti labai sunkią ligą. Jei atsiras variantas, kuris:

• lengvai plinta nuo žmogaus žmogui, ir
• išlaiko bent dalį dabartinio pavojingumo,

galime turėti labai rimtą pandemijos grėsmę.

3. Dideli viruso „rezervuarai“

H5N1 dabar cirkuliuoja ne tik tarp laukinių paukščių, bet ir:

• daugybėje naminių paukščių ūkių visame pasaulyje;
• pieno ūkiuose ir kai kuriuose kiaulių ūkiuose;
• laukinių žinduolių populiacijose.

Kuo daugiau rezervuarų, tuo sunkiau suvaldyti virusą ir tuo daugiau šansų, kad atsiras žmonėms pavojingas variantas.

Ar H5N1 jau pavojingas žmonėms?

Šiuo metu (2024 m. vasaros–rudens duomenimis) H5N1 žmonėms yra pavojingas, bet retas. Tai reiškia:

• atskirais atvejais žmonės užsikrečia nuo užsikrėtusių paukščių ar žinduolių (dažniausiai – ūkių darbuotojai);
• dauguma atvejų susiję su labai glaudžiu kontaktu – skrodimu, plunksnavimu, pieno melžimu be apsaugos priemonių ir pan.;
• efektyvaus plitimo nuo žmogaus žmogui kol kas nefiksuota, tik pavieniai galimi atvejai šeimose.

Tačiau svarbu suprasti, kad užsikrėtus žmogui, liga gali būti labai sunki. Ankstesnių metų duomenimis, hospitalizuotų pacientų mirtingumas siekė kelias dešimtis procentų. Nors šie skaičiai gali būti iš dalies pervertinti (nes lengvi atvejai dažnai nenustatomi), tai vis tiek rodo didelį viruso pavojingumą.

Kokie H5N1 simptomai žmonėms?

Žmonių H5N1 infekcija dažniausiai prasideda kaip stipri gripo forma:

• aukšta temperatūra, šaltkrėtis;
• galvos, raumenų, sąnarių skausmai;
• stiprus silpnumas;
• kosulys, gerklės skausmas, dusulys.

Esant sunkiai eigai, gali išsivystyti:

• virusinė pneumonija;
• ūmus kvėpavimo nepakankamumas;
• organų veiklos sutrikimai.

Naujesniuose protrūkiuose, susijusiuose su karvėmis, dalis užsikrėtusių žmonių turėjo akių uždegimą (konjunktyvitą) ir lengvus kvėpavimo simptomus. Tai rodo, kad klinikinė išraiška gali būti įvairi.

Kaip H5N1 perduodamas žmonėms?

Pagrindiniai žinomi H5N1 perdavimo žmonėms keliai:

• Tiesioginis kontaktas su sergančiais paukščiais – skerdimas, plunksnų rovimas, tvarkymas be apsaugos;
• Kontaktas su užsikrėtusiais žinduoliais – karvių, kiaulių, kailinių žvėrelių priežiūra be apsaugos priemonių;
• Užterštos aplinkos įkvėpimas – dulkės, aerozoliai paukštynuose ar užkrėstuose tvartuose;
• Kontaktas su užkrėstu žaliu pienu ar jo produktais – ypač jei jie nebuvo pasterizuoti.

Šiuo metu nėra patikimų įrodymų, kad H5N1 lengvai plinta tarp žmonių įprastomis socialinėmis sąlygomis (darbas biure, viešasis transportas ir pan.). Dauguma atvejų susiję su profesine rizika arba labai artimu kontaktu su užkrėstais gyvūnais.

Ar saugu vartoti paukštieną, kiaušinius ir pieną?

Pagal dabartines Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir maisto saugos institucijų rekomendacijas:

• Termiškai gerai apdorota paukštiena (iškepta, išvirta) yra saugi – virusas žūsta aukštoje temperatūroje.
• Gerai išvirti kiaušiniai (kietai virti) yra saugūs. Vengti žalių ar pusžalių kiaušinių iš neaiškių šaltinių.
• Pasterizuotas pienas ir pieno produktai laikomi saugiais – pasterizacija sunaikina H5N1.
• Didžiausia rizika – žalias, nepasterizuotas pienas ir produktai iš jo, ypač iš ūkių, kuriuose fiksuotas H5N1.

Kasdieniam vartotojui svarbiausia rinktis legalius, kontroliuojamus produktus ir vengti žalių gyvūninės kilmės produktų iš nepatikrintų šaltinių.

Ką daro pasaulio ir Lietuvos institucijos?

H5N1 situaciją nuolat stebi ir vertina:

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO);
• FAO (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija);
• WOAH (Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija);
• Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC);
• nacionalinės veterinarijos ir visuomenės sveikatos tarnybos, įskaitant Lietuvos.

Pagrindinės priemonės šiuo metu:

• intensyvi paukščių ir žinduolių populiacijų stebėsena (monitoringas);
• užkrėstų ūkių izoliavimas, gyvūnų naikinimas, dezinfekcija;
• žmonių, turėjusių kontaktą su užkrėstais gyvūnais, stebėjimas ir, jei reikia, gydymas antivirusiniais vaistais;
• ankstyvo žmonių atvejų nustatymo ir laboratorinės diagnostikos stiprinimas;
• vakcinų nuo H5N1 kūrimas ir atnaujinimas – kai kurios šalys jau turi „pandemines atsargines“ vakcinas.

Vakcinos ir gydymas: ar esame pasiruošę?

Vakcinos nuo H5N1

Kai kurie gamintojai jau yra sukūrę ir išbandę eksperimentines vakcinas nuo H5N1. Jos laikomos „pandeminio rezervo“ dalimi – tai reiškia, kad prireikus būtų galima gana greitai pradėti gamybą ir pritaikyti prie cirkuliuojančio varianto.

Be to, po COVID-19 pandemijos išplėtotos mRNR technologijos leidžia daug greičiau sukurti naujas gripo vakcinas. Tai teikia vilčių, kad, jei H5N1 pradėtų plačiai plisti tarp žmonių, vakcinos pritaikymas būtų greitesnis nei ankstesnėms pandemijoms.

Gydymas antivirusiniais vaistais

Šiuo metu H5N1 gydymui naudojami tie patys neuraminidazės inhibitoriai kaip ir sezoniniam gripui (pvz., oseltamiviras), jei jie skiriami anksti. Tačiau:

• ne visi viruso variantai vienodai jautrūs vaistams;
• gydymas efektyviausias, jei pradedamas per pirmąsias 48 val. nuo simptomų pradžios;
• sunkiais atvejais reikalingas intensyvus stacionarinis gydymas.

Dėl to labai svarbu, kad medikai būtų informuoti ir, įtarus H5N1, greitai imtųsi diagnostikos ir gydymo priemonių.

Kaip apsisaugoti nuo H5N1 kasdieniame gyvenime?

Paprastam miesto gyventojui rizika užsikrėsti H5N1 šiuo metu yra labai maža. Vis dėlto keli įpročiai padeda sumažinti riziką ir kartu apsaugo nuo daugelio kitų infekcijų.

Bendros higienos ir maisto saugos taisyklės

• Visada gerai termiškai apdorokite paukštieną ir kiaušinius.
• Venkite žalių kiaušinių ir žalių gyvūninės kilmės produktų iš neaiškių šaltinių.
• Rinkitės pasterizuotą pieną ir legalius pieno produktus.
• Po sąlyčio su žalia mėsa, paukštiena ar kiaušiniais plaukite rankas muilu, dezinfekuokite pjaustymo lenteles ir įrankius.
• Nelieskite sergančių ar nugaišusių laukinių paukščių; apie juos praneškite atsakingoms institucijoms.

Ūkių ir gyvulininkystės darbuotojams

Jei dirbate su paukščiais, karvėmis, kiaulėmis ar kitais gyvūnais:

• naudokite asmenines apsaugos priemones – pirštines, respiratorius, akinius, chalatus;
• laikykitės ūkio biosaugos taisyklių – ribokite lankytojus, dezinfekuokite avalynę ir įrangą;
• nedelsdami informuokite veterinarijos specialistus, jei pastebite staigų paukščių ar gyvulių kritimą, neįprastus simptomus;
• jei po kontakto su sergančiais gyvūnais pajutote karščiavimą, kosulį, akių uždegimą – kreipkitės į gydytoją ir būtinai paminėkite tokį kontaktą.

Ar gresia nauja pandemija?

Šiuo metu sveikatos institucijos vertina H5N1 kaip rimtą, bet dar neįgyvendintą grėsmę. Tai reiškia:

• virusas turi potencialą sukelti pandemiją, jei prisitaikys plisti tarp žmonių;
• kol kas stebimas tik ribotas užsikrėtimas žmonėms, daugiausia profesinės rizikos grupėse;
• pasaulis po COVID-19 yra geriau pasiruošęs – turime stebėsenos, vakcinų kūrimo, viešojo sveikatos atsako sistemas.

Labiausiai tikėtinas scenarijus artimiausiu metu – tęstinis H5N1 cirkuliavimas tarp paukščių ir pavieniai protrūkiai tarp žinduolių, su retomis žmonių infekcijomis. Tačiau tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti – būtent dabar yra laikas stebėti, ruoštis ir stiprinti prevenciją.

Išvados

• H5N1 paukščių gripas vis dažniau aptinkamas tarp žinduolių – karvių, kiaulių, laukinių gyvūnų.
• Tai didina viruso mutacijų ir prisitaikymo prie žinduolių riziką, įskaitant žmones.
• Šiuo metu H5N1 neplinta efektyviai tarp žmonių, tačiau pavieniai atvejai gali būti labai sunkūs.
• Kasdieniam vartotojui rizika nedidelė, jei laikomasi maisto saugos ir higienos taisyklių.
• Pasaulio ir Lietuvos institucijos aktyviai stebi situaciją, kuria vakcinas ir stiprina pasirengimą.

Svarbiausia – nepanikuoti, bet domėtis patikima informacija, laikytis saugumo rekomendacijų ir, esant reikalui, laiku kreiptis į medikus.

Šaltiniai ir pastabos

Straipsnis parengtas remiantis viešai prieinamais 2023–2024 m. PSO, ECDC, FAO, WOAH ir nacionalinių sveikatos institucijų pranešimais bei mokslinėmis apžvalgomis. Konkrečios rekomendacijos gali keistis, todėl visuomet verta pasitikrinti naujausią informaciją oficialiose svetainėse.

DUK apie H5N1 paukščių gripą

Ar H5N1 pavojingesnis už įprastą sezoninį gripą?

Taip, atskiriems užsikrėtusiems žmonėms H5N1 dažnai sukelia sunkesnę ligą nei sezoninis gripas, o mirtingumas gali būti didesnis. Tačiau svarbu tai, kad H5N1 šiuo metu labai retai užkrečia žmones ir neplinta plačiai tarp jų, todėl bendras pavojus visuomenei kol kas mažesnis nei sezoninio gripo.

Ar reikia skiepytis specialia vakcina nuo H5N1?

Šiuo metu plačiajai visuomenei speciali H5N1 vakcina nesiūloma. Kai kurios šalys kaupia H5N1 vakcinų atsargas pandeminiam scenarijui, tačiau jos naudojamos tik pagal specialias rizikos grupių ar protrūkių valdymo rekomendacijas. Kol kas svarbiausia – kasmetinė sezoninio gripo vakcina, ypač rizikos grupėms.

Ką daryti, jei įtariu H5N1 ūkyje ar pas save?

Jei ūkyje pastebėjote staigų paukščių ar gyvulių kritimą, neįprastus simptomus ar įtariate paukščių gripą, nedelsdami kreipkitės į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba veterinarijos gydytoją. Jei po kontakto su sergančiais gyvūnais pajutote karščiavimą, kvėpavimo takų simptomus ar akių uždegimą, skubiai kreipkitės į šeimos gydytoją, būtinai paminėdami tokį kontaktą. Savarankiškai gydytis ar slėpti informaciją – pavojinga tiek jums, tiek aplinkiniams.