Autonominių automobilių testų ribojimai po naujausių avarijų

Autonominiai automobiliai dar visai neseniai buvo pristatomi kaip artimiausios ateities simbolis. Tačiau naujausios avarijos JAV ir Europoje 2023–2024 m. vėl privertė reguliuotojus spausti stabdį. Miestai ir šalys griežtina bandymų taisykles, riboja maršrutus ir net laikinai stabdo kai kurių įmonių leidimus išvažiuoti į gatves.

Kodėl po naujausių avarijų staiga sugriežtėjo požiūris?

Autonominių automobilių avarijos nėra naujiena, tačiau keli paskutiniai incidentai turėjo kelis bendrus bruožus, kurie ypač išgąsdino visuomenę ir politikus:

• Sužeisti pėstieji ir dviratininkai – jautriausia eismo dalyvių grupė.
• Sunkiai paaiškinamos sistemos klaidos – automobilis elgėsi taip, kaip neturėtų pagal deklaruojamus saugumo lygius.
• Problemos su reagavimu po įvykio – savivaldis automobilis ne iš karto sustojo arba net bandė „optimizuoti“ situaciją algoritmiškai, bet ne žmogiškai.

Tokie atvejai San Franciske, Finikse ir keliuose Europos miestuose paskatino vietos valdžią persvarstyti, ar dabartinės bandymų sąlygos nėra pernelyg liberalios. Politikai nenori būti apkaltinti, kad „leido eksperimentuoti su žmonėmis gatvėse“.

Kokie konkretūs ribojimai atsirado po avarijų?

Ribojimai skiriasi priklausomai nuo šalies ir miesto, tačiau galima išskirti kelias bendras tendencijas.

1. Griežtesni leidimai ir sertifikavimas

Po naujų incidentų daugelyje jurisdikcijų:

• reikalaujama išsamesnių bandymų uždarose trasose prieš išleidžiant automobilius į realų eismą;
• įvedami papildomi audito ir saugumo vertinimo etapai – nepakanka vien gamintojo pateiktų duomenų;
• ribojamas leidžiamų autonomijos lygių diapazonas – kai kur leidžiamas tik dalinis, o ne visiškas savivaldis važiavimas.

2. Ribotos bandymų zonos ir maršrutai

Vietoje viso miesto dabar dažniau taikomas „koridoriaus“ modelis:

• autonominiai automobiliai gali važiuoti tik aiškiai apibrėžtais maršrutais ir gatvėmis;
• jie neįleidžiami į sudėtingas sankryžas, šalia mokyklų ar vietų, kur daug pėsčiųjų;
• kai kuriuose miestuose taikomos specialios zonos ir laiko intervalai – pavyzdžiui, tik naktį arba tik ne piko metu.

3. Greičio ir sąlygų apribojimai

Siekiant sumažinti galimų klaidų pasekmes, taikomi:

• mažesni maksimalūs greičiai nei leidžiama įprastam eismui;
• draudimas važiuoti sudėtingomis oro sąlygomis – esant stipriam lietui, sniegui, rūku;
• reikalavimas nedalyvauti mišriame eisme tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, nevažiuoti kartu su dviratininkais siaurose gatvėse.

4. Privalomas saugos vairuotojas

Nors kai kurios įmonės jau bandė visiškai be žmogaus salone, po avarijų dalis miestų grįžo prie konservatyvesnio modelio:

• reikalaujama, kad visada būtų saugos vairuotojas prie vairo arba bent jau salone;
• jam keliami aukštesni mokymų ir atsakomybės reikalavimai nei įprastam vairuotojui;
• numatytos aiškios procedūros, kada ir kaip jis privalo perimti kontrolę.

Kaip ribojimai veikia technologijų kūrėjus?

Autonominių automobilių kūrėjams ribojimai reiškia ne tik papildomus kaštus, bet ir lėtesnį technologijos brendimą.

Daugiau laiko ir pinigų bandymams

Kiekvienas papildomas sertifikavimo etapas, uždara trasa ar saugos vairuotojas yra išlaidos. Startuoliams tai ypač skausminga, nes:

• reikia daugiau kapitalo iki komercinio starto;
• lėčiau renkami realaus pasaulio duomenys, reikalingi algoritmams tobulinti;
• atsiranda nelygios konkurencijos rizika – didieji rinkos žaidėjai lengviau susitvarko su reguliacine našta.

Slopinama plėtros geografija

Įmonės vis dažniau renkasi testuoti ten, kur:

• reguliavimas aiškesnis ir stabilesnis – mažiau staigių draudimų po kiekvieno incidento;
• valdžia pasirengusi bendradarbiauti ir dalintis duomenimis apie eismą;
• yra technologinė ekosistema – universitetai, tiekėjai, inžinieriai.

Dėl to kai kurie Europos miestai rizikuoja atsilikti, jei pasirinks tik draudimų kelią, o ne subalansuotą reguliavimą.

Ką tai reiškia vairuotojams ir miestų gyventojams?

Nors trumpuoju laikotarpiu ribojimai gali sulėtinti autonominių automobilių pasirodymą gatvėse, ilgalaikėje perspektyvoje jie gali padėti išvengti didesnio pasitikėjimo krizės.

Didesnis saugumas čia ir dabar

Gyventojams pagrindinis privalumas – mažesnė rizika tapti „bandomaisiais triušiais“. Griežtesnės taisyklės:

• apibrėžia, kur ir kada galima tikėtis pamatyti savivaldžius automobilius;
• sumažina tikimybę, kad nebrandžios sistemos bus plačiai diegiamos;
• skatina gamintojus skaidriai komunikuoti apie savo technologijos ribas.

Lėtesnis, bet brandesnis įsisavinimas

Jei autonominiai automobiliai būtų diegiami per greitai ir įvyktų keli dideli rezonansiniai incidentai, visuomenės pasitikėjimas galėtų sugriūti ilgam. Dabartiniai ribojimai veikia kaip saugiklis – verčia:

• aiškiau testuoti kraštutines situacijas (pėstieji tamsoje, netikėti manevrai, remontai);
• kurti dvigubus ir trigubus saugumo sluoksnius (jutiklių ir programinės įrangos redundancija);
• įtraukti miestų planuotojus ir visuomenę į sprendimų priėmimą.

Kaip atrodo reguliavimas Europoje ir Lietuvoje?

Europos Sąjunga juda link bendrų taisyklių autonominiam transportui, tačiau kol kas daug galių turi nacionalinės institucijos ir miestai.

ES lygmuo

Europos Komisija ir Jungtinis tyrimų centras (JRC) rengia:

• vieningus saugumo standartus autonominiams ir pagalbinio vairavimo sprendimams;
• duomenų rinkimo ir dalinimosi gaires, kad incidentai būtų tiriami vieningai;
• atsakomybės ir draudimo modelius – kas atsako už avariją, kai vairuotojo rankos ant vairo net nedalyvavo.

Lietuvos situacija

Lietuvoje autonominiai automobiliai dar nėra kasdienybė, tačiau:

• galioja ES teisės aktai ir Jungtinių Tautų (UNECE) taisyklės dėl pagalbinių sistemų;
• Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija svarsto pilotinių projektų galimybes – pavyzdžiui, autonominiai autobusai ar logistikos sprendimai uždarose zonose;
• akcentuojamas atsargus požiūris – pirmiausia riboti bandymai, aiškūs maršrutai ir nuolatinis stebėjimas.

Lietuvai tai galimybė mokytis iš kitų šalių klaidų ir iš karto diegti atsparų reguliacinį modelį, neleidžiant pernelyg rizikingų eksperimentų viešajame eisme.

Ar ribojimai nesužlugdys inovacijų?

Autonominių automobilių šalininkai neretai teigia, kad per griežti ribojimai gali „užmušti“ inovacijas. Tačiau praktika rodo, kad aiškios taisyklės dažnai padeda, o ne trukdo.

Aiškumas verslui

Technologijų kūrėjams svarbiausia – prognozuojamumas. Kai žinoma, kokius saugumo kriterijus reikia atitikti, galima:

• tiksliau planuoti investicijas ir tyrimų apimtis;
• sutelkti dėmesį į kritinius saugumo aspektus, o ne tik į marketingą;
• greičiau įrodyti technologijos patikimumą nepriklausomiems vertintojams.

Pasitikėjimo kapitalas

Be visuomenės pasitikėjimo autonominiai automobiliai nebus plačiai priimti, kad ir kokie pažangūs būtų algoritmai. Ribojimai, atsiradę po avarijų, veikia kaip:

• signalai visuomenei, kad saugumas yra prioritetas;
• filtras, atskiriantis rimtus žaidėjus nuo tų, kurie skuba į rinką per anksti;
• paskata dialogui tarp technologų, politikų ir gyventojų.

Ko tikėtis artimiausiais metais?

Per artimiausius 3–5 metus tikėtina tokia kryptis:

• daugiau ribotų pilotinių projektų – pavyzdžiui, autonominiai maršrutiniai autobusai aiškiai apibrėžtais maršrutais;
• griežtesnis incidentų tyrimas – kiekviena avarija taps pamoka visai rinkai, ne tik vienai įmonei;
• nauji standartai jutikliams, programinei įrangai ir duomenų apsaugai;
• aktyvesnis draudikų vaidmuo – draudimo bendrovės spaudžia gamintojus įrodyti technologijos patikimumą skaičiais.

Visiškas autonominių automobilių įsitvirtinimas miesto gatvėse, tikėtina, užtruks ilgiau nei prognozuota prieš dešimtmetį, tačiau bus labiau pagrįstas duomenimis ir realiu saugumu, o ne pažadais.

Išvada: ribojimai – ne stabdis, o saugos diržas

Autonominių automobilių testų ribojimai po naujausių avarijų nėra technologijų priešų pergalė. Tai labiau primena saugos diržą inovacijoms: jis gali šiek tiek varžyti judesius, bet būtent dėl jo kelionė tampa priimtina visuomenei.

Jei miestai, reguliuotojai ir kūrėjai sugebės suderinti saugumą, skaidrumą ir inovacijų laisvę, autonominiai automobiliai turės šansą tapti ne tik technologiniu, bet ir socialiniu laimėjimu – sumažinti avarijų skaičių, triukšmą ir taršą, o ne tapti dar viena rizika mūsų kasdienybėje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar autonominiai automobiliai jau dabar saugesni už žmones vairuotojus?

Šiuo metu atsakymas priklauso nuo konkrečios sistemos, miesto ir sąlygų. Kai kuriose ribotose situacijose autonominiai automobiliai jau demonstruoja mažesnį incidentų skaičių nei žmonės, tačiau sudėtingose, nestruktūruotose situacijose jų klaidos vis dar pavojingos. Būtent todėl ir taikomi bandymų ribojimai – kol technologija nebus patikimai saugesnė statistiškai.

Kodėl po kiekvienos avarijos ribojimai taip greitai griežtinami?

Autonominių automobilių avarijos yra jautrios, nes visuomenė jaučiasi tarsi dalyvautų eksperimente. Reguliuotojai reaguoja greitai, kad parodytų, jog saugumas yra prioritetas ir kad incidentai nėra ignoruojami. Dažnai tai laikinos priemonės, kol atliekamas išsamus tyrimas ir įvertinamos technologijos klaidos.

Ar autonominiai automobiliai artimiausiu metu atsiras Lietuvos gatvėse?

Masinio autonominių automobilių paplitimo Lietuvoje artimiausiais metais tikėtis nereikėtų. Greičiau pamatysime ribotus pilotinius projektus – pavyzdžiui, autonominius autobusus ar logistikos transportą uždarose teritorijose. Tai leis kaupti patirtį ir duomenis, kartu išlaikant aukštą saugumo lygį ir taikant aiškius bandymų ribojimus.