Klimato poveikio žymėjimas ant maisto pakuočių: ką turi žinoti pirkėjas

Maisto lentynose daugėja pakuočių su užrašais „CO₂“, „anglies pėdsakas“, „klimato poveikis“. Tai – klimato poveikio žymėjimas, padedantis suprasti, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama pagaminant konkretų produktą. 2024–2025 m. tokie ženklinimai sparčiai plinta visoje ES, o vartotojų dėmesys tvarumui tik auga.

Kas yra klimato poveikio žymėjimas ant maisto?

Klimato poveikio žymėjimas – tai informacija ant maisto produkto pakuotės apie jo anglies pėdsaką, dažniausiai išreikštą kilogramais ar gramais CO₂ ekvivalento (CO₂e). Ji parodo, kiek emisijų susidaro:

  • auginant žaliavas (augalus, gyvulius, žuvį);
  • perdirbant ir gaminant produktą;
  • pakuojant ir sandėliuojant;
  • transportuojant iki parduotuvės;
  • kartais – ir vartojant bei utilizuojant pakuotę.

Skirtingai nei tradicinė maistinė vertė, klimato žymėjimas kalba ne apie kalorijas, o apie poveikį klimatui. Tai tarsi „oro kokybės etiketė“ jūsų pirkinių krepšeliui.

Kaip atrodo klimato poveikio ženklai ant pakuočių?

Vieningo ES standarto dar nėra, todėl prekybos centruose galite sutikti kelis skirtingus formatus. Dažniausi pavyzdžiai:

1. Skaičius – CO₂e kiekis porcijai ar 100 g

Ant pakuotės nurodoma, pavyzdžiui, „0,7 kg CO₂e / porcija“ arba „250 g CO₂e / 100 g“. Tai leidžia palyginti panašius produktus tarpusavyje – pvz., vieną jogurtą su kitu.

2. Spalvinės skalės (A–E arba žalia–raudona)

Dalis gamintojų naudoja sistemas, primenančias maistinės vertės ženklinimą:

  • A (žalia) – maža emisija (tvaresnis pasirinkimas);
  • B–C (geltona–oranžinė) – vidutinis poveikis;
  • D–E (raudona) – didelis klimato pėdsakas.

3. Palyginimas su „vidutiniu produktu“

Kai kurios etiketės nurodo, ar produktas geresnis ar blogesnis už kategorijos vidurkį, pvz.: „Šio produkto klimato poveikis 30 % mažesnis nei vidutinio jautienos produkto“.

Kodėl klimato žymėjimas atsirado būtent dabar?

Maisto sistema atsakinga už reikšmingą pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį – įvairūs šaltiniai mini apie trečdalį visų emisijų, jei įskaičiuojame žemės ūkį, transportą, perdirbimą ir švaistymą. ES „Žaliojo kurso“ tikslai ir 2050 m. klimato neutralumo siekis skatina:

  • mažinti maisto emisijas visoje tiekimo grandinėje;
  • skatinti skaidrumą – kad vartotojas matytų ne tik kainą, bet ir poveikį aplinkai;
  • kurti vienodesnes taisykles gamintojams ir prekybininkams.

Be to, Eurobarometro apklausos rodo, kad vis daugiau europiečių nori aiškios informacijos apie produktų tvarumą ir yra pasirengę keisti įpročius, jei žymėjimas būtų suprantamas ir patikimas.

Kaip skaičiuojamas produkto anglies pėdsakas?

Klimato poveikio žymėjimas remiasi gyvavimo ciklo analize (LCA). Vertinamos emisijos nuo „lopšio iki kapo“ (angl. cradle to grave) arba bent jau iki parduotuvės:

  1. Žaliavos – trąšos, pašarai, pesticidai, energija ūkiuose, metano emisijos iš gyvulininkystės.
  2. Perdirbimas – energija gamyklose, šalutiniai produktai, vandens naudojimas.
  3. Pakuotė – plastiko, stiklo, popieriaus gamyba ir perdirbamumas.
  4. Transportas – atstumai, transporto rūšys (laivas, sunkvežimis, lėktuvas).
  5. Sandėliavimas ir šaldymas – ypač reikšminga šaldytiems ir šviežiems produktams.
  6. Atliekos – maisto išmetimas, pakuočių perdirbimas ar deginimas.

Rezultatas suvedamas į vieną skaičių – CO₂ ekvivalentą. Tai reiškia, kad įskaičiuojamas ne tik CO₂, bet ir kitos dujos (pvz., metanas, azoto suboksidas), perskaičiuotos į CO₂ poveikį.

Ką klimato žymėjimas reiškia jums, kaip pirkėjui?

Ant pakuotės atsiradęs skaičius ar raidė dar nereiškia, kad produktas „geras“ ar „blogas“. Tačiau tai padeda:

  • palyginti panašius produktus – pvz., du skirtingus sūrius ar jogurtus;
  • pamatyti kontrastą tarp kategorijų – tarkime, jautienos ir augalinių baltymų;
  • suprasti, kur slypi didžiausias poveikis – žaliavoje, pakuotėje ar transporte.

Praktinis patarimas: žiūrėkite ne tik į skaičių, bet ir porcijos dydį. 200 g jautienos kepsnys su 3 kg CO₂e ir 30 g sūrio su 0,3 kg CO₂e skiriasi ne tik skaičiumi, bet ir maistine bei sotumo verte.

Kokie produktai dažniausiai turi didžiausią klimato pėdsaką?

Nors tikslūs skaičiai priklauso nuo gamybos būdo, regiono ir technologijų, tyrimai rodo aiškias tendencijas:

  • Jautiena ir aviena – vieni didžiausių emisijų „lyderių“ dėl metano ir pašarų auginimo.
  • Pienininkystės produktai (ypač kietieji sūriai) – reikšmingas klimato pėdsakas dėl karvių laikymo ir ilgo brandinimo.
  • Oro transportu gabenami produktai – egzotiniai vaisiai ar uogos ne sezono metu.
  • Stipriai perdirbti produktai – kai gamyboje naudojama daug energijos ir sudėtinių ingredientų.

Mažesnį klimato poveikį dažniausiai turi:

  • ankštiniai augalai (lęšiai, pupelės, avinžirniai);
  • grūdai ir kruopos (avižos, miežiai, grikiai);
  • sezoninės ir vietinės daržovės bei vaisiai;
  • augališki baltymai (tofu, tempeh, dalis mėsos pakaitalų).

Kaip naudoti klimato žymėjimą kasdieniuose pirkiniuose?

Klimato poveikio ženklinimas naudingas tik tada, kai juo vadovaujamės realiame gyvenime. Keletas paprastų žingsnių:

1. Lyginkite produktus vienoje lentynoje

Rinkdamiesi, pavyzdžiui, pieną, jogurtą ar dribsnius, pažiūrėkite, kuris variantas turi mažesnį CO₂e. Dažnai skirtumai būna 10–30 %, o skonis – labai panašus.

2. Rinkitės mažesnio pėdsako alternatyvas

Jei mėgstate mėsą, pažiūrėkite į klimato žymėjimą ir kartais keiskite:

  • jautieną – paukštiena ar žuvimi;
  • kepsnį – ankštinių patiekalais bent kelis kartus per savaitę;
  • importuotus produktus – vietiniais sezono metu.

3. Atkreipkite dėmesį į porcijų dydį ir švaistymą

Net ir „žalias“ produktas praranda prasmę, jei pusė jo atsiduria šiukšliadėžėje. Klimato žymėjimas prasmingas tik kartu su maisto nešvaistymo įpročiais.

Ar klimato žymėjimas patikimas? Ką sako kritikai?

Diskusijų daug, ir jos svarbios. Pagrindiniai klausimai:

  • Skirtingos metodikos – gamintojai gali naudoti skirtingus duomenų šaltinius ir ribas („nuo ūkio iki vartotojo“ ar tik iki gamyklos).
  • Žaliasis smegenų plovimas (greenwashing) – rizika, kad etiketės bus naudojamos daugiau rinkodarai nei realiam pokyčiui.
  • Duomenų trūkumas – ypač mažesniems ūkiams ir gamintojams, kuriems sudėtinga atlikti pilną gyvavimo ciklo analizę.

ES institucijos ir nacionalinės agentūros palaipsniui kuria vienodesnius standartus, kad žymėjimas būtų palyginamas ir patikimas. Vartotojui verta:

  • žiūrėti, ar nurodytas metodas arba sertifikavimo sistema (pvz., pripažinti LCA standartai);
  • vertinti ne vieną produktą, o visą prekės ženklo elgesį – ar jis nuosekliai mažina emisijas;
  • derinti klimato žymėjimą su kitais kriterijais – sveikata, kaina, skaidrumu.

Klimato žymėjimas ir sveikata: ar „žalesnis“ visada sveikesnis?

Ne visada. Produktas su mažesniu CO₂e nebūtinai yra maistingesnis ar sveikesnis. Pavyzdžiui:

  • saldi gėrimo skardinė gali turėti mažą klimato pėdsaką, bet daug cukraus;
  • riešutai turi santykinai didesnį pėdsaką nei daržovės, tačiau yra vertingas baltymų ir gerųjų riebalų šaltinis.

Todėl renkantis verta derinti maistinę vertę (etiketę su kalorijomis, baltymais, riebalais) ir klimato poveikį. Idealus produktas – tas, kuris yra ir maistingas, ir santykinai tvarus.

Kaip į klimato žymėjimą reaguoja gamintojai ir prekybininkai?

Pastaraisiais metais vis daugiau maisto pramonės įmonių skelbia savo klimato tikslus ir pradeda:

  • optimizuoti receptūras – mažinti didelio pėdsako ingredientų kiekį;
  • keisti pakuotes į lengvesnes ir lengviau perdirbamas;
  • rinktis atsinaujinančią energiją gamyklose ir sandėliuose;
  • bendradarbiauti su ūkininkais dėl mažesnių emisijų technologijų.

Prekybos tinklai savo ruožtu testuoja lentynų žymas, kurios nurodo produktų klimato pėdsaką šalia kainos, ir siūlo „žemesnio poveikio“ krepšelio rekomendacijas pirkėjams.

Kokia ateitis laukia klimato poveikio ženklinimo?

Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus klimato žymėjimas taps:

  • vienodesnis – ES siekia bendrų taisyklių ir patikrinamų metodikų;
  • plačiau paplitęs – nuo didžiųjų prekių ženklų iki privačių prekės ženklų ir smulkesnių gamintojų;
  • skaitmeninis – QR kodai leis matyti detalesnę informaciją telefone nei telpa ant pakuotės.

Vartotojams tai reiškia daugiau skaidrumo ir galimybę sąmoningai formuoti savo klimato biudžetą – ne tik pagal energiją ar transportą, bet ir pagal kasdienį maisto krepšelį.

Kaip pradėti: 5 paprasti žingsniai tvaresniam maisto krepšeliui

  1. Skaitykite etiketes – atkreipkite dėmesį į CO₂e ir klimato žymes, kai jos pateiktos.
  2. Lyginkite panašius produktus – rinkitės tą, kuris turi mažesnį klimato pėdsaką, jei kiti kriterijai panašūs.
  3. Didinkite augalinės kilmės maisto dalį – ypač ankštinius ir kruopas.
  4. Planuokite pirkinius – kad mažiau maisto būtų išmetama.
  5. Rinkitės sezoninius ir vietinius produktus, kai tai įmanoma.

Išvada

Klimato poveikio žymėjimas ant maisto produktų pakuočių – tai naujas įrankis, padedantis matyti ne tik kainą ir skonį, bet ir poveikį planetai. Nors sistema dar tobulinama, o metodikos skiriasi, jau dabar ji leidžia priimti šiek tiek tvaresnius sprendimus kiekvieno apsipirkimo metu.

Net nedideli pasirinkimų pokyčiai – šiek tiek daugiau augalinio maisto, mažiau švaistymo, sąmoningas produktų palyginimas – per metus gali sumažinti jūsų asmeninį anglies pėdsaką šimtais kilogramų CO₂e. Klimato žymėjimas padeda šiuos pokyčius paversti matomais skaičiais.

DUK: Ar klimato žymėjimas privalomas visiems produktams?

Šiuo metu daugelyje ES šalių klimato poveikio žymėjimas dar nėra universaliai privalomas. Jį dažniausiai taiko savanoriškai patys gamintojai ir prekybos tinklai. Tačiau ES lygmeniu vyksta darbai dėl bendresnių taisyklių, kad ateityje tokia informacija būtų plačiau prieinama ir labiau suvienodinta.

DUK: Ar verta pasitikėti tik klimato žymėjimu renkantis maistą?

Klimato žymėjimas – svarbi, bet ne vienintelė informacija. Renkantis produktus verta derinti tris kriterijus: maistinę vertę (sveikatą), klimato poveikį ir asmeninius poreikius (kainą, skonį, alergijas). Geriausia naudoti klimato žymes kaip papildomą kompasą, o ne vienintelį sprendimo pagrindą.

DUK: Ką daryti, jei ant pakuotės nėra klimato poveikio žymėjimo?

Jei klimato žymėjimo nėra, galite vadovautis bendromis taisyklėmis: dažniau rinktis augalinės kilmės produktus, sezonines ir vietines gėrybes, mažiau perdirbtą maistą ir mažinti švaistymą. Taip pat galite naudotis nepriklausomomis programėlėmis ar duomenų bazėmis, kurios lygina skirtingų produktų anglies pėdsaką pagal viešus tyrimus.