Lietuva

Naujoji ES migracijos ir prieglobsčio politika: iššūkiai Lietuvai

Paaiškiname, ką reiškia naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas Lietuvai: kvotos, solidarumas, sienų apsauga ir poveikis nacionalinei politikai.
2026 22 birželio

Naujoji ES migracijos ir prieglobsčio politika: ką ji reiškia Lietuvai

2024–2025 m. Europos Sąjunga žengia į naują etapą – pradeda galioti Naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas. Tai vienas didžiausių ES teisės pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį, tiesiogiai paliesiantis ir Lietuvą: nuo sienų apsaugos ir procedūrų pasienyje iki kvotų ir finansinių įnašų solidarumui.

Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai apžvelgiame, kas numatyta naujojoje ES migracijos ir prieglobsčio politikoje ir kaip ji praktiškai keis situaciją Lietuvoje.

Kas yra Naujasis ES migracijos ir prieglobsčio paktas?

Naujasis paktas – tai visa grupė ES reglamentų ir direktyvų, kuriais siekiama:

  • vienodinti prieglobsčio taisykles visose ES šalyse;
  • greičiau ir aiškiau nagrinėti prieglobsčio prašymus;
  • teisingiau pasidalyti atsakomybę tarp valstybių narių;
  • geriau saugoti išorės sienas ir kovoti su neteisėta migracija;
  • užtikrinti pagarba žmogaus teisėms ir orumui.

Pagrindinė naujovė – privalomas, bet lankstus solidarumo mechanizmas: visos ES šalys turės prisidėti valdant migraciją, tačiau galės rinktis, kaip tai daryti – priimant žmones, mokant finansinį įnašą ar teikiant kitą pagalbą.

Kokius pagrindinius pokyčius numato paktas?

1. Privalomas solidarumas: kvotos arba pinigai

Iki šiol Lietuva oficialių privalomų kvotų pabėgėliams neturėjo – dalyvavimas perkėlimo programose buvo ribotas ir dažnai politinių diskusijų objektas. Pagal naująjį paktą:

  • kasmet bus nustatomas minimalus perskirstomų asmenų skaičius ES mastu (kalbama apie dešimtis tūkstančių);
  • kiekvienai šaliai bus paskaičiuota jos solidarumo dalis, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir BVP;
  • šalis galės rinktis: priimti dalį žmonių, mokėti finansinį įnašą už kiekvieną nepriimtą asmenį arba siųsti ekspertus, techniką, infrastruktūrą.

Lietuvai tai reiškia, kad visiškai „atsiriboti“ nuo bendrų ES sprendimų nebebus įmanoma: teks arba priimti dalį žmonių, arba daugiau mokėti į ES biudžetą migracijos valdymui, arba aktyviau siųsti pareigūnus ir ekspertus į labiausiai spaudžiamas šalis, pavyzdžiui, Graikiją, Italiją ar Ispaniją.

2. Greitesnės ir griežtesnės procedūros pasienyje

Paktas įveda vieningą atrankos ir patikros sistemą pasienyje. Atvykę asmenys bus:

  • užregistruojami bendroje ES duomenų bazėje;
  • patikrinami saugumo, sveikatos ir tapatybės aspektais;
  • nukreipiami į spartesnę arba įprastą prieglobsčio procedūrą.

Asmenims iš šalių, kuriose pripažinimo tikimybė maža, bus taikomos greitosios pasienio procedūros. Tai reiškia:

  • trumpesnį buvimo laiką pasienio centruose;
  • aiškesnį ir greitesnį sprendimą – suteikti prieglobstį ar grąžinti;
  • galimybę greičiau įgyvendinti grąžinimą, jei prašymas atmetamas.

Lietuvai, kaip išorinės ES sienos valstybei, tai yra itin svarbu. Po 2021 m. hibridinės atakos per Baltarusiją Lietuvos institucijos jau turi patirties su masiniu atvykėlių srautu. Naujasis paktas suteikia aiškesnius ES lygmens rėmus, kaip tokias situacijas tvarkyti teisėtai ir koordinuotai.

3. Bendros taisyklės dėl atsakomybės (Dublino reformos)

Ilgą laiką galiojo vadinamoji Dublino sistema, pagal kurią už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą dažniausiai atsakinga pirmoji ES šalis, į kurią atvyko migrantas. Tai ypač apsunkino pasienio valstybes.

Naujasis paktas šią logiką iš dalies keičia:

  • išlieka principas, kad pirmoji atvykimo šalis dažnai bus atsakinga,
  • tačiau atsiranda platesnės galimybės perskirstyti atsakomybę pagal solidarumo mechanizmą;
  • aiškiau reglamentuojamas šeimos narių sujungimas ir pažeidžiamų asmenų perkėlimas.

Lietuvai tai reiškia, kad dalis atsakomybės dėl atvykstančių per Baltarusijos ar Rusijos sieną gali būti pasidalyta su kitomis ES šalimis – jei jos pasirinks solidarumo priemonę priimant asmenis.

4. Didesnis dėmesys grąžinimui ir readmisijai

Paktas taip pat stiprina grąžinimo politiką – žmonių, kuriems prieglobstis nesuteikiamas, sugrąžinimą į kilmės ar tranzito šalis. ES sieks:

  • greičiau priimti sprendimus dėl grąžinimo;
  • aktyviau derėtis su trečiosiomis šalimis dėl readmisijos sutarčių;
  • geriau koordinuoti veiksmus per Frontex ir kitas agentūras.

Lietuvai, kuri jau dabar susiduria su sunkumais grąžinant dalį neteisėtai atvykusių asmenų, tai gali padėti, jei ES pavyks pasiekti veiksmingų susitarimų su kilmės šalimis.

Ką tai praktiškai reiškia Lietuvai?

1. Didesnė atsakomybė už išorės sieną

Lietuva saugo daugiau nei 1000 km išorinės ES ir NATO sienos su Baltarusija ir Rusija. Naujasis paktas:

  • patvirtina, kad išorinės sienos yra bendros ES sienos;
  • numato daugiau ES lėšų ir paramos tokioms šalims kaip Lietuva;
  • tačiau kartu kelia ir didesnius standartus žmogaus teisių apsaugai, procedūrų skaidrumui ir prieglobsčio prieinamumui.

Po 2021 m. krizės Lietuva įvedė griežtesnes taisykles, įskaitant atstūmimų praktiką pasienyje. Naujasis paktas reiškia, kad ateityje Lietuvai teks dar tiksliau derinti saugumo ir žmogaus teisių balansą, nes ES institucijos ir teismai atidžiai stebės, kaip paktas įgyvendinamas.

2. Galimos kvotos ir finansiniai įnašai

Nors tikslios kasmetinės kvotos dar bus nustatomos vėliau, jau dabar aišku:

  • Lietuva turės reguliariai apsispręsti, kokia solidarumo forma jai priimtiniausia;
  • jei politiniu lygmeniu bus nuspręsta nepriimti papildomų asmenų, reikės didesnių finansinių įnašų į ES solidarumo fondus;
  • jei pasirinksime priimti dalį žmonių, reikės stiprinti integracijos politiką – kalbos mokymą, apgyvendinimą, darbo rinkos ir švietimo priemones.

Diskusijos Lietuvoje greičiausiai suksis būtent apie tai: kas mums labiau priimtina – mokėti, priimti ar siųsti ekspertus ir infrastruktūrą į kitus regionus.

3. Integracijos iššūkiai ir galimybės

Jei Lietuva pasirinks aktyvesnį dalyvavimą relokacijos programose, natūraliai išaugs integracijos iššūkiai:

  • būsto prieinamumas (ypač didesniuose miestuose);
  • lietuvių kalbos mokymas ir vertimo paslaugos;
  • prieiga prie švietimo ir sveikatos apsaugos;
  • darbo rinkos įtraukimas ir diskriminacijos prevencija.

Kita vertus, Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais – senstančia visuomene ir emigracija. Tinkamai valdoma migracija gali tapti ir galimybe:

  • pritraukti trūkstamų specialistų;
  • atgaivinti mažėjančius regionus;
  • praplėsti kultūrinę ir ekonominę įvairovę.

Naujasis paktas nesprendžia integracijos už Lietuvą, tačiau suteikia finansines priemones ir bendrus standartus, kuriais remiantis galima kurti nuoseklesnę nacionalinę migracijos strategiją.

4. Nacionalinių įstatymų peržiūra

Kadangi paktas įtvirtintas ES reglamentais, Lietuvai teks:

  • peržiūrėti Migracijos, Užsieniečių teisinės padėties ir kitus susijusius įstatymus;
  • priderinti procedūras pasienyje, apgyvendinimo centruose ir savivaldybėse;
  • užtikrinti, kad teismai ir institucijos dirbtų pagal naujus terminus ir standartus.

Tai reiškia, kad artimiausiais metais Lietuvoje laukia nemažai teisėkūros ir administracinių pokyčių, o viešos diskusijos apie migracijos politiką tik intensyvės.

Kaip naujasis paktas veiks neteisėtą migraciją per Baltarusiją?

2021 m. Lietuva susidūrė su hibridine ataka, kai per Baltarusiją buvo organizuotai siunčiami neteisėti migrantai. Ši patirtis turėjo įtakos ir visos ES diskusijoms, rengiant naująjį paktą.

Naujasis paktas numato:

  • aiškesnes taisykles, kaip elgtis krizės ir force majeure situacijose;
  • galimybę laikinai pratęsti terminus ir supaprastinti procedūras, kai srautai staiga išauga;
  • didesnį ES agentūrų (Frontex, EUAA) įsitraukimą saugant sieną ir tvarkant prašymus;
  • didesnę finansinę paramą infrastruktūrai ir personalui.

Tačiau svarbu suprasti: paktas nelegalizuoja atstūmimų ir nenutraukia prieglobsčio teisės. Lietuvai teks rasti tokį modelį, kuris:

  • neleistų piktnaudžiauti sistema ir naudoti žmonių kaip politinio ginklo;
  • bet kartu užtikrintų, kad žmonės, kuriems iš tiesų reikia apsaugos, galėtų ją gauti.

Politinis ir visuomenės kontekstas Lietuvoje

Migracija Lietuvoje – labai jautri tema. 2021 m. krizė, karas Ukrainoje, diskusijos dėl kvotų ir integracijos suformavo gana poliarizuotą viešąją nuomonę.

Naujasis paktas greičiausiai sukels:

  • diskusijas Seime dėl ratifikavimo ir nacionalinių įstatymų keitimo;
  • politines kampanijas, kuriose migracija vėl bus naudojama kaip vienas iš pagrindinių mobilizuojančių klausimų;
  • visuomenės debatus apie tai, kiek ir kokios migracijos Lietuva nori ir gali priimti.

Čia svarbus skaidrus ir faktinis informavimas: kiek žmonių realiai kalbama, kokios būtų finansinės pasekmės, kokią paramą Lietuva gauna iš ES ir kokia nauda bei rizikos ilgalaikėje perspektyvoje.

Kokios naudos gali gauti Lietuva?

Nors dažniausiai kalbama apie rizikas, naujasis paktas Lietuvai atneša ir konkrečių naudų:

  • Didesnė ES finansinė parama sienos apsaugai, infrastruktūrai, IT sistemoms ir integracijai;
  • Aiškesnės taisyklės, kurios padeda išvengti teisinio neapibrėžtumo krizės metu;
  • Galimybė dalintis atsakomybe su kitomis šalimis, kai srautai per Lietuvą išauga;
  • Stipresnė ES išorės politika migracijos klausimais – derybos su kilmės ir tranzito šalimis ES vardu dažnai veiksmingesnės nei atskiros mažos valstybės pastangos;
  • Galimybė formuoti savo nišą – pavyzdžiui, siūlant ekspertizę sienų apsaugos, kibernetinio saugumo ar hibridinių grėsmių srityse.

Kokie pagrindiniai iššūkiai Lietuvai?

Kartu su nauja politika ateina ir iššūkiai:

  • Politinis sutarimas: ar Lietuva pasirinks labiau solidarumo kelią, ar minimalų įsitraukimą už finansinę kainą;
  • Institucijų pajėgumai: ar Migracijos departamentas, pasienio tarnybos, savivaldybės spės prisitaikyti prie naujų terminų ir procedūrų;
  • Visuomenės nuostatos: kaip mažinti baimes ir stereotipus, kartu atvirai kalbant apie realias rizikas;
  • Teisiniai ginčai: tikėtina, kad dalis naujų sprendimų bus ginčijami teismuose, o tai reikalaus aiškaus teisinio pagrindimo ir gero pasirengimo.

Ką Lietuva gali padaryti jau dabar?

Kad naujasis paktas netaptų vien tik „iš viršaus nuleista prievole“, Lietuva gali imtis kelių žingsnių iš anksto:

  • Parengti aiškią nacionalinę migracijos ir integracijos strategiją, kuri atsižvelgtų į demografiją, darbo rinką, saugumą ir žmogaus teises;
  • Investuoti į institucijų pajėgumus – mokymus, IT sistemas, vertimo ir teisinės pagalbos paslaugas;
  • Įtraukti savivaldybes ir bendruomenes į sprendimų priėmimą ir praktinį įgyvendinimą;
  • Stiprinti visuomenės informavimą – aiškiai, skaidriai ir be gąsdinimų aiškinti, kas vyksta ir kodėl;
  • Aktyviai dalyvauti ES lygmens diskusijose, kad Lietuvos patirtis su hibridinėmis grėsmėmis būtų tinkamai įvertinta ir atspindėta įgyvendinimo taisyklėse.

Išvada: tarp saugumo, solidarumo ir atsakomybės

Naujoji ES migracijos ir prieglobsčio politika Lietuvai nėra vien matematinis „kvotų klausimas“. Tai platesnis pasirinkimas tarp trijų polių: saugumo, solidarumo ir atsakomybės už bendrą Europos ateitį.

Lietuva, būdama priekinėje linijoje – tiek geografiškai, tiek saugumo prasme – turi ir daugiau rizikų, ir daugiau balso teisių formuojant bendrą ES politiką. Nuo to, kaip pasinaudosime šia pozicija, priklausys, ar naujasis paktas taps tik dar viena prievole, ar galimybe sustiprinti valstybės ir visuomenės atsparumą.

DUK: Naujoji ES migracijos ir prieglobsčio politika

Ar Lietuva privalės priimti pabėgėlius pagal kvotas?

Naujasis paktas numato privalomą solidarumą, bet ne vien tik kvotas. Lietuva kasmet turės pasirinkti, kaip prisideda: priimdama dalį žmonių, mokėdama finansinį įnašą ar teikdama kitą pagalbą (ekspertus, techniką, infrastruktūrą). Visiškai nedalyvauti solidarumo mechanizme nebebus įmanoma.

Kaip paktas pakeis situaciją pasienyje su Baltarusija?

Paktas įveda greitesnes ir aiškesnes procedūras pasienyje, daugiau ES paramos ir bendrų standartų krizės atvejais. Tačiau jis nepanaikina prieglobsčio teisės ir nelegalizuoja atstūmimų, todėl Lietuvai teks suderinti griežtą sienos apsaugą su žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų laikymusi.

Ar naujasis paktas padidins migraciją į Lietuvą?

Pats paktas automatiškai migracijos neskatina – jis labiau keičia, kaip migracija valdoma. Migracijos mastą labiausiai lemia karai, krizės ir ekonominės sąlygos kilmės šalyse. Lietuvai svarbiausia pasirengti skaidriai ir efektyviai valdyti tiek dabartinius, tiek galimus būsimus srautus, pasinaudojant ES parama ir bendrais mechanizmais.