Staigus jaunų žmonių vėžio atvejų augimas pasaulyje: kas vyksta?

Per pastaruosius du dešimtmečius gydytojai vis dažniau diagnozuoja vėžį žmonėms iki 50 metų. Šis reiškinys stebimas ne tik JAV ar Vakarų Europoje, bet ir Azijoje, Pietų Amerikoje, Baltijos šalyse. 2024 m. publikuotos tarptautinės apžvalgos rodo aiškią tendenciją: ankstyvasis vėžys (iki 50 m.) auga greičiau nei vėžys vyresnio amžiaus grupėse.

Medikai ir mokslininkai bando atsakyti į du pagrindinius klausimus: kodėl taip nutiko ir ką galime padaryti dabar, kol dar esame jauni ir, atrodytų, sveiki.

Kokie vėžio tipai jaunėja labiausiai?

Nors vėžys vis dar dažniausiai siejamas su vyresniu amžiumi, kai kurie jo tipai sparčiai „jaunėja“. 2022–2024 m. publikuoti epidemiologiniai tyrimai išskiria kelias ypač problemines sritis:

• Storžarnės ir tiesiosios žarnos vėžys – vienas greičiausiai jaunėjančių vėžio tipų; daugėja atvejų 20–40 m. amžiaus grupėje.
• Kasos vėžys – vis dažniau diagnozuojamas ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje.
• Skrandžio vėžys – kai kuriuose regionuose (ypač Azijoje) vis dažniau aptinkamas tarp 30–40 m. pacientų.
• Krūties vėžys – moterys iki 40 m. vis dažniau sulaukia šios diagnozės, neretai – agresyvesnės formos.
• Melanoma ir kiti odos vėžiai – glaudžiai susiję su saulės ir soliariumų poveikiu jaunystėje.
• Skydliaukės vėžys – dažnai nustatomas atsitiktinai atliekant echoskopijas, bet sergamumas jauname amžiuje taip pat auga.

Svarbu suvokti: vėžys nėra vien pagyvenusių žmonių liga. Šiandien tai vis dažniau – 20–40 m. amžiaus darbuojančių, sportuojančių, planuojančių šeimą žmonių realybė.

Pagrindinės galimos priežastys: kodėl vėžys „jaunėja“?

Vienos aiškios priežasties nėra. Labiausiai tikėtina, kad tai – kelių veiksnių kombinacija, susijusi su mūsų gyvenimo būdu ir aplinka nuo pat vaikystės.

1. Mityba: perdirbtas maistas ir cukrus nuo mažens

Pastarųjų dešimtmečių pokyčiai mityboje – vienas dažniausiai minimų veiksnių. Šiandien daugelio vaikų ir paauglių kasdienybė atrodo taip:

• saldaus gazuoto gėrimo ar energinio gėrimo porcija kasdien,
• greitas maistas, pusfabrikačiai, užkandžiai su daug druskos ir riebalų,
• labai mažai skaidulų (daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų).

Tyrimai rodo aiškias sąsajas tarp tokios mitybos ir žarnyno mikrobiotos pokyčių, lėtinio uždegimo, antsvorio bei didesnės žarnyno, kasos, krūties vėžio rizikos. Kai tokia mityba tęsiasi ne kelis, o 15–20 metų nuo vaikystės, poveikis tampa reikšmingas jau iki 40–50 m.

2. Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas

Pasauliniai duomenys rodo, kad nutukimas vaikystėje ir paauglystėje tapo norma daugelyje šalių. Riebalinis audinys nėra „pasyvus“ – jis išskiria uždegiminius mediatorius ir hormonus, kurie gali skatinti navikinių ląstelių augimą.

Nutukimas ir mažas judrumas siejami su:

• storosios žarnos,
• krūties (ypač po menopauzės),
• gimdos gleivinės,
• kasos,
• inkstų vėžiu.

Jei ankstesnės kartos priaugdavo svorio tik po 40–50 m., šiandien nutukimas dažnai prasideda jau 10–20 m. Tai reiškia ilgesnį laiką, per kurį organizmą veikia vėžį skatinantys mechanizmai.

3. Miegas, stresas ir paros ritmas

Šiuolaikiniai jauni žmonės miega vis mažiau ir blogiau. Ilgos valandos prie ekranų, naktinis darbas, nuolatinis stresas ir informacijos srautas trikdo cirkadinį ritmą – natūralų mūsų biologinį laikrodį.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad:

• lėtinis miego trūkumas ir naktinis darbas gali didinti krūties, prostatos ir kitų vėžių riziką,
• stresas ir nuolatinis „budrumas“ veikia imunitetą, kuris turi aptikti ir sunaikinti pakitusias ląsteles.

4. Aplinka ir teršalai

Jaunosios kartos nuo pat vaikystės susiduria su kur kas didesne cheminių medžiagų įvairove nei jų tėvai:

• plastikai ir mikroplastikai,
• pesticidai ir herbicidai maiste,
• oro tarša miestuose,
• hormonų veiklą ardančios medžiagos kosmetikoje, buityje.

Dalis šių junginių įtariami turintys kancerogeninį ar hormoninį poveikį. Nors pavienio žmogaus rizika gali atrodyti maža, ilgas ir nuolatinis poveikis nuo ankstyvos vaikystės gali prisidėti prie didesnio vėžio dažnio populiacijos lygmeniu.

5. Rūkymas, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai

Rūkymas – vis dar vienas svarbiausių vėžio rizikos veiksnių. Pastaraisiais metais tradicines cigaretes dalinai pakeitė elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai, tačiau ilgalaikis jų poveikis dar tik tiriamas.

Alkoholio vartojimas jaunų žmonių tarpe taip pat išlieka aukštas. Įrodyta, kad net ir vidutinis alkoholio kiekis didina krūties, burnos, stemplės, kepenų, storosios žarnos vėžio riziką.

6. Infekcijos ir vakcinacija

Dalis vėžio formų yra susijusios su virusinėmis infekcijomis:

• ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – gimdos kaklelio, išangės, burnaryklės vėžiai.
• HBV ir HCV (hepatitai B ir C) – kepenų vėžys.
• Helicobacter pylori – dalis skrandžio vėžio atvejų.

Gera žinia – prieš dalį šių infekcijų egzistuoja vakcinos (pvz., ŽPV, hepatito B vakcina), tačiau skiepijimo aprėptis skirtingose šalyse vis dar netolygi.

Ar vėžio daugėja iš tikrųjų, ar tik geriau jį randame?

Vienas iš klausimų – ar vėžio atvejų daugėja objektyviai, ar tiesiog geriau ir anksčiau jį diagnozuojame. Atsakymas – ir taip, ir taip.

Taip, daugiau aptinkame:

• plačiau naudojami endoskopiniai tyrimai (kolonoskopija, gastroskopija),
• geresnės vaizdinės diagnostikos technologijos (KT, MRT, ultragarsas),
• daugiau profilaktinių patikrų ir atsitiktinių radinių.

Bet taip pat ir realiai daugėja: kai kuriose šalyse, net atsižvelgus į geresnę diagnostiką, mirtingumas nuo tam tikrų vėžio formų jauname amžiuje taip pat auga. Tai rodo, kad problema nėra vien „perteklinė diagnostika“.

Genetika prieš gyvenimo būdą: kiek lemia paveldimumas?

Dažnas jaunas žmogus, išgirdęs apie vėžį, klausia: „Ar tai paveldima?“. Genetika tikrai svarbi, tačiau ji paaiškina tik dalį atvejų.

• Paveldimi sindromai (pvz., BRCA1/2 mutacijos, Lynch sindromas) sudaro apie 5–10 % visų vėžių.
• Didžioji dalis atvejų – sporadiniai, t. y. susiję su atsitiktinėmis mutacijomis ir aplinkos veiksniais.

Genetinis polinkis – tarsi „užtaisas“, tačiau gyvenimo būdas dažnai nusprendžia, ar jis bus „įjungtas“. Net ir turint šeiminę vėžio istoriją, galima reikšmingai sumažinti riziką per mitybą, judėjimą, žalingų įpročių atsisakymą ir reguliarias patikras.

Pirmieji simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Jauni žmonės linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją, manydami, kad „tai tikrai ne vėžys“. Tačiau būtent uždelsimas dažnai lemia, kad liga nustatoma vėlyvoje stadijoje.

Į gydytoją būtina kreiptis, jei kelias savaites ar ilgiau pastebite:

• nepaaiškinamą svorio kritimą,
• nuolatinį nuovargį, silpnumą,
• pakitusius tuštinimosi įpročius (viduriavimas, užkietėjimas, kraujas išmatose),
• užsitęsusį kosulį, balso prikimimą, kvėpavimo sutrikimus,
• negyjančias žaizdeles burnoje ar ant odos,
• naujus ar besikeičiančius apgamus,
• guzelius krūtyse, sėklidėse ar kitose vietose,
• užsitęsusius pilvo skausmus, pūtimą, ankstyvą sotumo jausmą.

Vėžys nėra vienintelis galimas šių simptomų paaiškinimas, tačiau juos ištirti būtina, ypač jei turite šeiminę vėžio istoriją.

Ką jaunam žmogui daryti dabar: praktiniai žingsniai

Nors ne visus rizikos veiksnius galime kontroliuoti, daugelį – tikrai taip. Prevencija nebūtinai reiškia radikalius pokyčius; dažnai užtenka nuoseklių, bet pastovių žingsnių.

1. Mityba, draugiška žarnynui ir visam organizmui

• Kasdien pusė lėkštės – daržovėms (ypač žalioms ir spalvotoms).
• Rinktis pilno grūdo produktus vietoje baltų miltų gaminių.
• Riboti perdirbtą mėsą (dešras, dešreles, rūkytus gaminius) ir raudoną mėsą.
• Mažinti saldžių gėrimų, energinių gėrimų, perteklinio cukraus vartojimą.
• Įtraukti daugiau ankštinių (pupelės, lęšiai, avinžirniai), riešutų, sėklų.

2. Judėjimas – ne tik sporto salė

Rekomenduojama bent:

• 150–300 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę (greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas), arba
• 75–150 min. intensyvesnio aktyvumo (bėgimas, intensyvios treniruotės).

Net jei nesportuojate profesionaliai, kasdienis ėjimas pėsčiomis, laiptai vietoje lifto, trumpi pasivaikščiojimai per darbo dieną jau turi reikšmę.

3. Rūkymo ir perteklinio alkoholio atsisakymas

• Visiškai mesti rūkyti – vienas stipriausių žingsnių, mažinančių vėžio riziką.
• Riboti alkoholį iki mažų kiekių arba jo visai atsisakyti.

Nėra „saugaus“ alkoholio kiekio vėžio rizikos požiūriu – rizika didėja didėjant suvartojamam kiekiui.

4. Vakcinacija ir infekcijų kontrolė

• Pasitikrinti, ar esate paskiepytas nuo hepatito B.
• Pasidomėti ŽPV vakcina – ji rekomenduojama tiek merginoms, tiek vaikinams.
• Laiku gydyti Helicobacter pylori infekciją, jei ji nustatoma.

5. Miegas ir streso valdymas

• Siekite 7–9 val. kokybiško miego per parą.
• Venkite ekranų bent 1 val. prieš miegą.
• Įtraukite į rutiną streso valdymo būdus: kvėpavimo pratimus, meditaciją, pasivaikščiojimus gamtoje.

Profilaktinės patikros: kada jaunam žmogui verta tikrintis?

Skirtingos šalys turi skirtingas patikros programas, tačiau bendri principai panašūs. Net jei dar nesate „programinio amžiaus“, asmeninė rizika gali lemti, kad tikrintis verta anksčiau.

Žarnyno vėžio patikra

• Daugelyje šalių standartinė patikra prasideda nuo 50 m. (kai kur – nuo 45 m.).
• Jei šeimoje buvo žarnyno vėžio atvejų, gydytojai dažnai rekomenduoja kolonoskopiją 10 metų anksčiau nei jauniausio sergančio giminaičio diagnozės amžius.

Krūties vėžio patikra

• Mammografijos programos paprastai skirtos moterims nuo 50 m., tačiau:
• jaunesnėms, turinčioms šeiminę krūties vėžio istoriją ar genetinių mutacijų, gali būti rekomenduojami ankstesni ir dažnesni ultragarsiniai ar MRT tyrimai.

Gimdos kaklelio vėžio patikra

• Citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP) dažniausiai pradedamas nuo 25 m. ir kartojamas kas 3–5 metus, priklausomai nuo šalies rekomendacijų.
• Reguliarūs vizitai pas ginekologą svarbūs ir jaunesnėms, ypač jei yra rizikos veiksnių.

Svarbu: jei turite šeiminę vėžio istoriją, aptarkite su šeimos gydytoju ar onkologu, kokia patikros schema tiktų būtent jums. Standartinės programos sukurtos „vidutinei rizikai“, o ne aukštesnei.

Jauni pacientai ir psichologinis krūvis

Vėžio diagnozė 20–40 m. amžiuje dažnai reiškia ne tik medicininius, bet ir didžiulius psichologinius, socialinius ir finansinius iššūkius:

• nutrūksta studijos ar karjera,
• atsiduria pavojuje planai dėl vaikų,
• keičiasi santykiai su partneriu, šeima, draugais.

Vis daugiau klinikų kuria specializuotas programas jauniems onkologiniams pacientams, kur kartu su gydymu siūloma psichologinė pagalba, vaisingumo išsaugojimo konsultacijos, socialinių paslaugų koordinavimas.

Jei susiduriate su tokia diagnoze jūs ar jūsų artimasis, svarbu žinoti: pagalba yra. Kreipkitės į gydytoją dėl psichologo, psichoterapeuto, pacientų organizacijų kontaktų – tai ne silpnumo, o brandos ir rūpesčio savimi ženklas.

Ko tikėtis ateityje: medicina ir naujos kryptys

Mokslininkai aktyviai tiria, kodėl vėžys jaunėja ir kaip tai sustabdyti. Tarp perspektyvių krypčių:

• mikrobiotos tyrimai – aiškinamasi, kaip žarnyno bakterijos susijusios su ankstyvu vėžiu ir ar jas galima „perprogramuoti“,
• individualizuota prevencija – genetinių ir gyvenimo būdo duomenų derinimas, siekiant sukurti asmeninius rizikos profilius,
• skaitmeninės technologijos – programėlės, primenančios apie patikras, analizuojančios gyvenimo būdo duomenis ir įspėjančios apie pokyčius.

Nors statistika gali atrodyti gąsdinanti, kartu tai ir galimybė: apie vėžį kalbėti anksčiau, keisti įpročius ne tada, kai jau nustatyta liga, o dabar.

Išvada: vėžys – ne tik senatvės, bet ir jaunų žmonių iššūkis

Staigus vėžio atvejų augimas tarp jaunų žmonių – sudėtingas, daugialypis reiškinys. Jį lemia mityba, judėjimas, aplinka, stresas, infekcijos ir genetika. Tačiau žinia, kurią svarbiausia pasiimti – labai daug kas vis dar mūsų rankose.

Reguliarus dėmesys savo kūnui, drąsa kreiptis į gydytoją dėl užsitęsusių simptomų, sąmoningi pasirinkimai kasdien – tai paprasti, bet realiai veiksmingi būdai sumažinti riziką ir išsaugoti sveikatą ilgam.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai vėžys vis dažniau nustatomas iki 40–50 metų?

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad per pastaruosius 20 metų ankstyvojo vėžio (iki 50 m.) atvejų daugelyje šalių padaugėjo. Ypač auga storosios žarnos, kasos, skrandžio, krūties ir kai kurių kitų vėžio tipų dažnis jauname amžiuje.

Ar verta tikrintis dėl vėžio, jei esu jaunas ir jaučiuosi sveikas?

Jei turite šeiminę vėžio istoriją, lėtinių ligų ar kitų rizikos veiksnių, verta su šeimos gydytoju aptarti individualią patikros strategiją. Net ir be simptomų kai kurie tyrimai (pvz., gimdos kaklelio patikra, profilaktiniai kraujo tyrimai) yra rekomenduojami pagal amžių ir lytį.

Ar vien sveika gyvensena gali apsaugoti nuo vėžio?

Deja, nėra būdo 100 % apsisaugoti nuo vėžio, tačiau tyrimai rodo, kad sveika mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas, saikingas arba jokio alkoholio vartojimas ir reguliarios patikros gali sumažinti riziką keliais dešimtimis procentų. Tai didelis skirtumas tiek asmens, tiek visuomenės mastu.