Vidaus degimo variklių pabaigos lenktynės: kaip skirtingos šalys uždaro benziną ir dyzelį

Per mažiau nei dešimtmetį naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pasiūla daugelyje rinkų kardinaliai pasikeis. Klimato tikslai, miestų taršos ribojimas ir sparčiai pigėjantys elektromobiliai verčia šalis skelbti tikslias datas, kada nauji vidaus degimo varikliai (VDV) taps istorija.

Šiame straipsnyje apžvelgiame, kokias datas ir taisykles jau patvirtino Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV, Skandinavija ir Azija, kokios išimtys paliekamos sintetiniam kurui bei hibridams, ir ką tai praktiškai reiškia vairuotojams Lietuvoje.

Globali kryptis: kodėl pasaulis uždaro benziną ir dyzelį

Vidaus degimo varikliai – vienas didžiausių miestų oro taršos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Transportas sudaro apie penktadalį pasaulinių CO₂ emisijų, o lengvieji automobiliai – didžiąją šios dalies pusę. Todėl šalys, siekiančios klimato neutralumo iki 2050 m., priverstos imtis griežtų priemonių.

Yra trys pagrindiniai motyvai, kodėl vyriausybės skelbia vidaus degimo variklių pabaigos datas:

• Klimato tikslai – be automobilių elektrifikacijos pasiekti 1,5–2 °C ribą praktiškai neįmanoma.
• Oro kokybė miestuose – dyzeliniai automobiliai išskiria daug NOx ir kietųjų dalelių, bloginančių sveikatą.
• Technologijų lūžis – baterijos pinga, elektromobilių nuotolis didėja, o priežiūros kaštai mažesni.

Nors kryptis bendra, tempas ir taisyklės skirtingose šalyse labai skiriasi. Toliau – išsamus žvilgsnis regionas po regiono.

Europos Sąjunga: 2035 m. – oficiali data, bet su išlygomis

Europos Sąjunga yra vienas ambicingiausių regionų. 2023 m. priimtas sprendimas, faktiškai uždarantis naujus benzininius ir dyzelinius lengvuosius automobilius nuo 2035 m.

Kas tiksliai įsigalios ES nuo 2035 m.?

• Nuo 2035 m. naujiems lengviesiems automobiliams taikomas nulinių emisijų reikalavimas (100 % CO₂ mažinimas nuo dabartinio lygio).
• Praktiškai tai reiškia, kad bus leidžiami tik elektromobiliai ir vandenilio kuro elementų automobiliai.
• Vidaus degimo varikliai teoriškai galės išlikti tik su e-kuru (sintetiniu, klimatui neutraliu kuru), bet tai labiau nišinis sprendimas sportui ar prabangai.

Svarbu: kalbama tik apie naujų automobilių registraciją. Jau turimi benziniai ir dyzeliniai automobiliai galės važinėti ir po 2035 m., juos bus galima parduoti kaip naudotus.

Pereinamoji fazė iki 2035 m.

ES nustatė tarpinius tikslus, kurie jau dabar spaudžia gamintojus:

• Iki 2030 m. – reikšmingas CO₂ mažinimas visame naujų automobilių parke.
• Gamintojai, kurie nespėja elektrifikuotis, rizikuoja didžiulėmis baudomis.
• Dėl to dauguma markių jau paskelbė, kad Europoje iki 2030–2033 m. visiškai atsisakys gryno benzino ir dyzelio.

Lietuva: be savos datos, bet su ES taisyklėmis

Lietuva kol kas nėra paskelbusi atskiros nacionalinės datos, kada draus naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. Tačiau kaip ES narė ji automatiškai perima 2035 m. taisykles.

Svarbiausi aspektai Lietuvai:

• Didelis senų dyzelinių automobilių parkas – vienas seniausių ES.
• Diskutuojama apie taršos mokesčio griežtinimą ir galimus ribojimus įvažiavimui į miestų centrus taršiems automobiliams.
• Valstybinės subsidijos elektromobiliams ir įkrovimo stotelėms palaipsniui plečiamos.

Praktikoje tai reiškia, kad nors naujų VDV automobilių pasiūla palaipsniui trauksis, naudotų benzininių ir dyzelinių automobilių rinka Lietuvoje dar ilgai išliks labai aktyvi.

Jungtinė Karalystė: nuo ambicingo 2030 m. iki švelnesnio grafiko

JK buvo viena pirmųjų, paskelbusių labai ankstyvą vidaus degimo variklių pabaigos datą, tačiau vėliau grafiką pakoregavo.

JK planas iki 2035 m.

• Anksčiau planuota uždrausti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius nuo 2030 m.
• Vėliau sprendimas sušvelnintas – pilnas draudimas naujiems VDV automobiliams numatytas nuo 2035 m.
• Tarpiniu laikotarpiu didesnė laisvė palikta hibridams, ypač įkraunamiems (plug-in).

JK, kaip ir ES, daug investuoja į įkrovimo infrastruktūrą ir skatina vietinę baterijų bei elektromobilių gamybą, nes nori išlikti konkurencinga automobilių pramonės rinka po „Brexit“.

Skandinavija: Norvegija, Švedija ir Danija – elektromobilių avangardas

Skandinavijos šalys jau dabar rodo, kaip atrodys ateitis be benzininių ir dyzelinių automobilių.

Norvegija: praktiškai be naujų VDV jau iki 2025 m.

• Oficialus tikslas – nuo 2025 m. visi nauji lengvieji automobiliai turi būti nulinių emisijų.
• Jau dabar daugiau nei 80–90 % naujų parduodamų automobilių yra elektromobiliai.
• Norvegijos pavyzdys rodo, kad agresyvios mokesčių lengvatos ir geras įkrovimo tinklas gali labai greitai pakeisti rinką.

Švedija ir Danija

• Abi šalys remia ES 2035 m. tikslą ir svarsto griežtesnes nacionalines priemones.
• Didelis dėmesys skiriamas miestų žemų emisijų zonoms ir viešajam transportui be išmetamųjų dujų.
• Švedijoje taip pat vystoma baterijų gamyba (pvz., „Northvolt“), kuri padeda spartinti elektromobilių plėtrą regione.

Vokietija, Prancūzija, Italija: didžiosios automobilių galios ir kompromisai

Šios šalys yra Europos automobilių pramonės šerdis, todėl jų pozicija ypač svarbi.

Vokietija: e-kuro išimtis ir pramonės apsauga

• Vokietija palaiko ES 2035 m. tikslą, bet išsiderėjo išimtį e-kurui.
• Teoriškai po 2035 m. bus galima registruoti naujus VDV automobilius, jei jie naudos tik klimatui neutralų sintetini kurą.
• Ši išimtis daugiausia skirta sportiniams ir prabangiems automobiliams bei tam tikroms nišoms.

Prancūzija ir Italija

• Abi šalys viešai palaiko 2035 m. tikslą, bet siekia lankstumo mažesniems gamintojams.
• Italija ypač aktyviai gynė superautomobilių segmentą (Ferrari, Lamborghini), kuriam reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
• Prancūzijoje didelis dėmesys skiriamas mažų miestų ir kaimo vietovių prieinamumui – elektromobiliai turi būti įperkami visiems.

JAV: Kalifornijos ir federalinės politikos skirtumai

JAV nėra vieningo nacionalinio draudimo datos, tačiau atskiros valstijos, ypač Kalifornija, juda daug greičiau.

Kalifornija – 2035 m. tikslas ir kitos valstijos

• Kalifornija priėmė taisykles, pagal kurias nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai turi būti nulinių emisijų.
• Nuo 2030 m. jau turi būti pasiektas didelis elektromobilių dalies augimas.
• Kelios kitos valstijos (pvz., Niujorkas, Masačusetsas) seka Kalifornijos pavyzdžiu ir priima panašius tikslus.

Federalinis lygmuo

• JAV federalinė valdžia nenurodė konkrečios datos, kada uždraus benziną ir dyzelį.
• Tačiau taikomi griežtėjantys išmetamųjų dujų standartai, kurie praktiškai spaudžia gamintojus elektrifikuoti modelių gamą.
• Didžiulės subsidijos elektromobilių gamykloms ir baterijų pramonei skatina rinką keistis net be oficialaus draudimo.

Azija: Kinija, Japonija ir Pietų Korėja

Azijos šalys yra ne tik didelės automobilių rinkos, bet ir pagrindinės baterijų bei elektromobilių gamybos centrai.

Kinija: ne draudžia, o agresyviai skatina

• Kinija dar nėra paskelbusi konkrečios datos, kada visiškai uždraus VDV automobilius.
• Vietoje to ji taiko kvotas ir subsidijas, kurios verčia gamintojus didinti NEV (New Energy Vehicles – elektromobiliai ir plugin hibridai) dalį.
• Dėl šios politikos Kinija tapo didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje ir eksportuoja juos į Europą.

Japonija ir Pietų Korėja

• Japonija kalba apie 2035 m. kaip datą, nuo kurios visi nauji automobiliai turėtų būti bent elektrifikuoti (hibridai, plug-in, EV).
• Didelė dalis dėmesio skiriama hibridams ir vandeniliui, nes šalies pramonė istoriškai stipri šiose srityse.
• Pietų Korėja, kur įsikūrusios „Hyundai“ ir „Kia“, aktyviai eksportuoja elektromobilius ir baterijas, palaipsniui mažindama investicijas į tradicinius VDV.

Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje?

Nors datos ir sprendimai priimami Briuselyje, Londone ar Kalifornijoje, pasekmes jaučia ir Lietuvos vairuotojai.

Trumpuoju laikotarpiu (iki ~2030 m.)

• Naudotų benzininių ir dyzelinių automobilių pasiūla iš Vakarų Europos išliks, bet palaipsniui senės.
• Naujų VDV automobilių pasirinkimas salone mažės – daugiau hibridų ir elektromobilių.
• Taršos mokesčiai ir ribojimai miestuose gali pabranginti senų dyzelinių automobilių eksploatavimą.

Vidutiniu laikotarpiu (2030–2035 m.)

• Elektromobiliai taps norma naujų automobilių rinkoje.
• Įkrovimo infrastruktūra bus daug tankesnė – tiek magistralėse, tiek miestuose ir daugiabučių kiemuose.
• Naudotų VDV automobilių kainos gali svyruoti: pigesni bus mažai kam įdomūs dėl mokesčių, o gerai prižiūrėti modeliai gali išlikti paklausūs tiems, kurie nenori elektromobilio.

Ilguoju laikotarpiu (po 2035 m.)

• VDV automobiliai taps mažuma naujų pardavimų statistikoje, bet dar ilgai išliks keliuose.
• Degalinių tinklas persitvarkys – daugiau greito įkrovimo stotelių, mažiau tradicinių kolonėlių.
• Servisai specializuosis elektrinėse pavarose, bet VDV remontas dar ilgai išliks atskira niša.

Ar verta šiandien dar pirkti benziną ar dyzelį?

Sprendimas priklauso nuo to, kiek planuojate važiuoti ir kiek metų laikyti automobilį.

Kada VDV vis dar logiškas pasirinkimas?

• Jei perkate naudotą, nebrangų automobilį 3–5 metams ir daugiausia važinėjate užmiestyje.
• Jei gyvenate vietovėje, kur nėra patogios įkrovimo infrastruktūros ir jos artimiausiu metu neplanuojama.
• Jei jūsų kasdieniai maršrutai ilgi, o elektromobilių nuotolis ir kaina dar neatitinka poreikių.

Kada verta rimtai svarstyti elektromobilį?

• Jei automobilį planuojate laikyti 7–10 metų – tuomet ateities ribojimai ir mokesčiai tampa labai svarbūs.
• Jei daugiausia važinėjate mieste ir turite galimybę krauti namuose arba darbe.
• Jei norite mažesnių eksploatacinių kaštų ir mažiau priklausyti nuo degalų kainų svyravimų.

Reikia suprasti, kad vidaus degimo varikliai iš kelių nedings per naktį. Tačiau jų, kaip naujų automobilių, era artėja prie pabaigos – ir tai jau ne prognozė, o teisiškai įtvirtintas kursas daugelyje rinkų.

Apibendrinimas: lenktynės dėl švaresnio transporto jau vyksta

Skirtingos šalys renkasi skirtingus kelius, bet kryptis ta pati: nauji benziniai ir dyzeliniai automobiliai bus palaipsniui uždrausti per artimiausius 10–15 metų. ES ir JK aiškiai įvardijo 2035 m. kaip ribą, Skandinavija tai daro dar anksčiau, JAV ir Azija remiasi mišiniu iš standartų, kvotų ir subsidijų.

Lietuvos vairuotojams tai reiškia, kad sprendžiant, ar kitą automobilį pirkti su vidaus degimo varikliu, ar elektrinį, reikia žiūrėti ne tik į šiandienos kainą, bet ir į reguliavimo, mokesčių ir technologijų kryptį. Pasaulis jau startavo vidaus degimo variklių pabaigos lenktynėse – klausimas tik, kuriame rate prie jų prisijungsime mes.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kada Lietuvoje bus uždrausti benziniai ir dyzeliniai automobiliai?

Lietuva neturi atskiros nacionalinės datos, tačiau kaip ES narė ji perims 2035 m. draudimą naujiems benzininiams ir dyzeliniams lengviesiems automobiliams. Tai nereiškia, kad jau turimi automobiliai bus uždrausti – kalbama tik apie naujų registraciją.

Ar po 2035 m. galėsiu važinėti senu dyzeliniu automobiliu?

Taip, jei automobilis techniškai tvarkingas ir atitinka galiojančius techninės apžiūros ir draudimo reikalavimus. Tačiau tikėtina, kad didės taršos mokesčiai, atsiras daugiau ribojimų miestuose, o degalų kaina ir prieinamumas gali keistis.

Ar vidaus degimo varikliai visiškai išnyks?

Per artimiausius dešimtmečius jie greičiausiai išnyks iš naujų masinės gamybos automobilių segmento, bet dar ilgai išliks krovininiame transporte, specialioje technikoje, sporte ir klasikinių automobilių pasaulyje. Taip pat gali išlikti nišiniai VDV, naudojantys sintetinius, klimatui neutralius degalus.