Globalus vidaus degimo variklių uždraudimo grafikas ir gamintojų „paskutinio VDV“ strategija

Per mažiau nei du dešimtmečius naujų automobilių su tradiciniais vidaus degimo varikliais (VDV) pasiūla pasikeis neatpažįstamai. Vis daugiau valstybių įteisina datas, nuo kada bus draudžiama registruoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, o gamintojai rengia savo „paskutinio VDV“ strategijas – nuo iškilmingų atsisveikinimo serijų iki tyliai nutraukiamų modelių.

Kas vyksta: trumpa VDV pabaigos apžvalga

VDV draudimų grafikas nėra vieningas: skiriasi žemynai, šalys ir net atskiros JAV valstijos. Tačiau kryptis aiški – iki 2035–2040 m. didžioji dalis išsivysčiusių rinkų naujus automobilius sieja su nulinės emisijos technologijomis.

ES ir JK – siekia, kad po 2035 m. nauji lengvieji automobiliai būtų beveik vien elektra ar vandeniliu varomi.
JAV ir Kanada – taiko skirtingus terminus pagal valstijas ir provincijas, bet orientuojasi į 2035 m.
Kinija ir kitos Azijos rinkos – derina griežtėjančias emisijų normas su agresyvia elektromobilių plėtra.

Tuo pačiu gamintojai spartina elektrifikaciją, tačiau dar nenori atsisakyti pelningiausių VDV modelių. Būtent čia atsiranda „paskutinio VDV“ strategija – paskutinė karta, paskutinė serija, paskutinis V8 ar paskutinis dyzelis.

ES ir Lietuva: 2035 m. riba ir e-degalų išimtis

ES tikslas: nuo 2035 m. – tik nulinės emisijos nauji automobiliai

Europos Sąjunga 2023 m. patvirtino teisės aktus, pagal kuriuos nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai ir lengvieji komerciniai automobiliai turi pasiekti 100 % CO₂ emisijų sumažinimą, palyginti su 2021 m. lygiu. Praktikoje tai reiškia, kad nauji VDV modeliai, varomi įprastu benzinu ar dyzelinu, nebeatitiks reikalavimų.

Tačiau įteisinta svarbi išimtis: leidžiami automobiliai, kurie naudos tik sintetinį, klimatui neutralų kurą (e-degalus). Tai atveria duris ribotoms sportinių ar prabangių automobilių serijoms po 2035 m., bet masinei rinkai įtakos turės mažai – dėl aukštos tokių degalų kainos.

Euro 7 ir pereinamasis laikotarpis

Euro 7 emisijų standartas, dėl kurio intensyviai derėtasi 2023–2024 m., taps paskutiniu dideliu VDV reguliaciniu filtru ES. Gamintojai skaičiuoja, ar apsimoka dar kartą brangiai tobulinti benzininius ir dyzelinius variklius, jei po 2035 m. jų beveik nebebus. Dėl to kai kurie modeliai bus tiesiog nutraukti, o ne atnaujinti.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Lietuva, kaip ES narė, perima bendrą reguliavimą. Tai reiškia:

nuo 2035 m. Lietuvoje nebegalės būti registruojami nauji lengvieji automobiliai su įprastais VDV;
naudoti VDV automobiliai ir toliau bus eksploatuojami ir perparduodami (bent jau pagal dabartinį reguliavimą);
didės spaudimas miestams riboti senų, didelę taršą turinčių automobilių patekimą į centrus.

Vietinei rinkai tai reiškia ne tik elektromobilių plėtrą, bet ir didesnę hibridų, įkraunamų hibridų bei dujomis varomų automobilių paklausą artimiausiais metais – kol dar nėra galutinio draudimo.

JK, Norvegija ir Šiaurės šalys: VDV draudimo avangardas

Jungtinė Karalystė: politiniai vingiai, bet kryptis ta pati

JK pirminis planas buvo uždrausti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius nuo 2030 m., o įkraunamus hibridus palikti iki 2035 m. 2023 m. vyriausybė terminą pagrindiniam draudimui nukėlė į 2035 m., labiau suderindama jį su ES.

Nors politiniai sprendimai svyruoja, gamintojai JK rinkoje jau orientuojasi į 2030–2035 m. laikotarpį kaip paskutinę VDV dekadą.

Norvegija ir Šiaurės šalys: VDV pabaiga praktiškai įvyko

Norvegija siekia, kad nuo 2025 m. visi nauji lengvieji automobiliai būtų nulinės emisijos. Nors tai nėra teisiškai griežtas draudimas, rinką formuoja mokesčiai ir paskatos: jau dabar elektromobilių dalis naujų automobilių pardavimuose viršija 80 %.

Švedija, Danija ir kitos Šiaurės šalys taip pat planuoja užbaigti VDV erą apie 2030–2035 m., derindamos nacionalinius tikslus su ES politika.

JAV ir Kanada: skirtingi terminai, vienoda kryptis

Kalifornija ir ZEV valstijos: 2035 m. kaip naujas standartas

JAV federaliniu lygiu nėra vieno VDV draudimo termino, tačiau keliolika valstijų seka Kalifornijos Advanced Clean Cars II reglamentu. Pagal jį:

nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai turi būti 100 % nulinės emisijos (EV ar vandenilis);
pereinamuoju laikotarpiu iki 2035 m. palaipsniui didinama EV dalis pardavimuose.

Šias taisykles perima Niujorkas, Masačusetsas, Virdžinija ir kitos vadinamosios ZEV (Zero Emission Vehicle) valstijos, todėl didelė JAV rinkos dalis faktiškai turi 2035 m. ribą.

Kanada: nacionalinis 2035 m. tikslas

Kanada yra paskelbusi, kad nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai turi būti nulinės emisijos. Provincijos, tokios kaip Kvebekas ir Britų Kolumbija, taiko papildomus vietos tikslus ir kvotas, spartinančias perėjimą.

Kinija, Japonija ir Pietų Korėja: hibridų ir EV miksas

Kinija: agresyvi EV plėtra be aiškios „VDV draudimo dienos“

Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka ir elektromobilių lyderė. Nacionaliniu lygiu nėra aiškiai įteisintos vienos „VDV draudimo datos“, tačiau:

nuolat griežtinami CAFC (vidutinio kuro sunaudojimo) ir NEV (naujų energijos šaltinių transporto) tikslai;
kai kurios provincijos ir miestai skelbia savo ambicingesnius terminus;
stipri valstybės parama EV ir plug-in hibridams daro VDV mažiau patrauklius.

Praktiškai tai reiškia, kad iki 2030–2035 m. VDV Kinijoje išliks, bet bus vis labiau nišiniai ir efektyvūs – ypač hibridizuoti.

Japonija ir Pietų Korėja: hibridas kaip tiltas

Japonija planuoja, kad nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai bus elektrifikuoti (EV, plug-in hibridai, hibridai, vandenilis), bet ne visiškai uždraudžia VDV – dalis jų išliks kaip hibridinių sistemų dalis.

Pietų Korėja taip pat kelia tikslus iki 2035–2040 m. smarkiai sumažinti VDV dalį, bet palieka erdvės hibridams ir efektyviems benzininiams varikliams pereinamuoju laikotarpiu.

Kitų šalių terminai: nuo 2030 iki 2050 m.

Be didžiųjų rinkų, VDV draudimo datas paskelbė ir daugiau šalių (tikslai gali kisti, todėl verta tikrinti naujausią informaciją artėjant 2030-iesiems):

Olandija – siekia, kad nuo 2030 m. visi nauji automobiliai būtų nulinės emisijos.
Vokietija – remia ES 2035 m. tikslą, kai kurie regionai ir miestai planuoja ankstesnius ribojimus.
Prancūzija – nacionalinis tikslas: drausti naujus VDV nuo 2040 m., bet ES 2035 m. riba praktiškai bus lemiama.
Indija – ambicingi elektrifikacijos planai, bet be aiškios teisės aktais įtvirtintos VDV draudimo datos visai šaliai.

Gamintojų pažadai: kada jie patys žada atsisakyti VDV

Be valstybių nustatytų datų, svarbūs ir pačių gamintojų įsipareigojimai. Dalis jų jau viešai paskelbė, kada nustos kurti naujus VDV arba visiškai pereis prie nulinės emisijos modelių (terminai gali būti atnaujinami, ypač po 2024 m. rinkos svyravimų):

Volvo – planuoja iki 2030 m. pasaulinėje rinkoje pardavinėti tik elektromobilius.
Mercedes-Benz – siekia būti „visiškai elektrinis, kai tik rinka leis“, ES rinkose – nuo 2030 m., bet palieka lankstumo.
General Motors – anksčiau deklaravo tikslą iki 2035 m. pereiti prie nulinės emisijos lengvųjų automobilių Šiaurės Amerikoje.
Ford – Europoje nuo 2030 m. nauji lengvieji automobiliai turėtų būti tik elektriniai (strategija gali būti koreguojama priklausomai nuo paklausos).
Stellantis (Peugeot, Opel, Fiat ir kt.) – planuoja 100 % EV pardavimus Europoje iki 2030 m., JAV – didelę, bet ne visą dalį.

Tokie įsipareigojimai dažnai yra ambicingesni nei privalomi teisiniai terminai – tai komunikacinis ir investicinis signalas rinkai, tiekėjams ir akcininkams.

„Paskutinio VDV“ strategija: kaip markės atsisveikina su benzinu ir dyzeliu

Kodėl apskritai reikia „paskutinio VDV“?

Gamintojams VDV yra brangi investicija: naujo variklio kūrimas ir homologacija kainuoja šimtus milijonų eurų. Kai akivaizdu, kad po 10–15 metų VDV naujų modelių rinkoje beveik neliks, reikia apsispręsti:

ar kurti dar vieną visiškai naują VDV kartą,
ar maksimaliai išspausti iš esamos platformos ir garbingai ją „išleisti į pensiją“.

Taip atsiranda „paskutinio VDV“ strategija – paskutinė karta, kuri dažnai tampa technologiškai pažangiausia ir kartu emociškai patraukliausia.

Tipiniai „paskutinio VDV“ scenarijai

„Hero edition“ – ribotos serijos atsisveikinimo modeliai
Sportinių ir prabangių markių klasika: paskutiniai V8, V10 ar net V12 varikliai išleidžiami ribotomis serijomis, su specialiais ženkleliais ir numeracija. Tokie automobiliai tampa kolekciniais vos pasirodę.
„Silent fade-out“ – tylus modelio nutraukimas
Dalis masinės rinkos modelių tiesiog nebeatnaujinami: baigiasi gamybos ciklas ir vietoj naujos VDV kartos pristatomas EV analogas.
„Hybrid swan song“ – paskutinė karta su galingu hibridu
Galingi benzininiai varikliai derinami su elektros pagalba, kad atitiktų emisijų normas ir išlaikytų dinamiką. Tai dažnas sportinių sedanų ir SUV kelias.

Kaip tai atrodo praktiškai: segmentų pavyzdžiai

Maži miesto automobiliai – VDV dažnai visai dingsta, nes EV technologija čia jau ekonomiškai konkurencinga. Paskutinė karta dažnai būna paprasta, be didelių investicijų.
Vidutinės klasės sedanai ir hečbekai – likusios VDV versijos tampa turbokompaktiškos, dažnai tik su vienu ar dviem variklio pasirinkimais ir hibridizacija.
SUV ir pikapai – ypač Šiaurės Amerikoje, jie išlaiko V6/V8 dar ilgiau, bet su vis griežtesnėmis kuro sąnaudomis ir didėjančiu hibridų skaičiumi.
Sportiniai automobiliai – čia „paskutinio VDV“ efektas ryškiausias: galingi atmosferiniai ar turbo varikliai, ypatingas garsas, ribotos serijos ir aukštos kainos.

Technologinės kryptys: kaip atrodo paskutiniai VDV iš vidaus

Mažesnis tūris, daugiau oro ir elektronikos

Paskutinės VDV kartos beveik visada yra:

downsizing – mažesnio darbinio tūrio, dažnai 3 cilindrų,
turbo – vienas ar du turbokompresoriai,
tiesioginis įpurškimas ir sudėtingos degalų tiekimo sistemos,
48 V mild-hybrid sistemos, padedančios sumažinti CO₂ ir NOx.

Galingesniems modeliams pridedami:

plug-in hibridiniai moduliai,
elektriniai kompresoriai ar elektrifikuotos turbinos,
išmanūs šilumos valdymo sprendimai, leidžiantys greičiau pasiekti darbinę temperatūrą.

Alternatyvūs degalai: e-degalai, biometanas, vandenilis

Dalį VDV bandoma „išgelbėti“ alternatyviais degalais:

e-degalai – sintetiniai degalai, gaminami iš CO₂ ir žaliąją energiją naudojančio vandenilio; tinka esamiems VDV, bet kol kas labai brangūs.
Biometanas ir bioLNG – ypač sunkiajam transportui, kur visiškas elektrifikavimas sudėtingesnis.
Vandenilis VDV – kai kurie gamintojai testuoja vandeniliu varomus vidaus degimo variklius (pvz., sunkvežimiuose), bet lengvųjų automobilių rinkoje tai išlieka niša.

Rinkos pasekmės: kas laukia pirkėjų iki ir po 2035 m.

VDV kainos ir pasiūla artėjant draudimo datoms

Artėjant 2030–2035 m. riboms, galima tikėtis kelių tendencijų:

Mažesnė VDV pasiūla – gamintojai sumažins variklių ir modelių įvairovę, palikdami tik pelningiausias konfigūracijas.
Didėjanti EV pasiūla – vis daugiau kėbulų versijų bus siūlomos tik kaip elektromobiliai.
Nuolaidų ir akcijų ciklai – pereinamuoju laikotarpiu gamintojai gali agresyviai išparduoti VDV sandėlius, kad atlaisvintų vietą EV.

Naudotų VDV rinka po 2035 m.

Po 2035 m. (pagal dabartines ES taisykles) VDV:

bus galima toliau eksploatuoti ir perparduoti,
gali brangti kai kuriuose segmentuose (pvz., entuziastų sportiniai modeliai),
gali pigti senesni, mažiau efektyvūs automobiliai, jei miestai įves žemų emisijų zonas.

Lietuvoje, kur naudotų automobilių rinka tradiciškai stipri, tai ypač aktualu: galima tikėtis didelio importo srauto iš Vakarų Europos, kai ten senesni VDV bus vis labiau ribojami.

Kaip pasirinkti automobilį šiandien, žinant VDV draudimų grafiką

Sprendžiant, ar pirkti naują VDV, hibridą ar EV, verta atsižvelgti į:

naudojimo laikotarpį – jei planuojate automobilį laikyti 3–5 metus, VDV rizika mažesnė; jei 10–15 metų – verta rimtai svarstyti elektrifikuotą variantą;
važinėjimo profilį – daug trumpų miesto kelionių ir retai ilgos trasos labiau tinka EV; dažnos ilgos kelionės ir prasta įkrovimo infrastruktūra – hibridui ar efektyviam dyzeliui (kol kas);
vietinius ribojimus – ar mieste planuojamos žemų emisijų zonos, ar svarstomi papildomi mokesčiai dyzeliniams automobiliams.

Žinant globalų VDV uždraudimo grafiką, racionalu žiūrėti į automobilį kaip į technologinę investiciją: ar pasirinktas variklis bus pakankamai likvidus ir po 5–10 metų?

Santrauka: VDV era baigiasi, bet ne per naktį

Nors antraštės apie „VDV draudimą“ skamba dramatiškai, realybė yra laipsniška:

iki 2030–2035 m. dauguma naujų automobilių išsivysčiusiose rinkose bus EV arba plug-in hibridai;
VDV dar ilgai išliks naudotų automobilių rinkoje ir tam tikruose segmentuose;
gamintojai išnaudoja paskutinius VDV metus kurdami technologiškai pažangiausias ir emociškai stipriausias versijas.

Pirkėjams tai reiškia daugiau pasirinkimo ir kartu daugiau informacijos, kurią reikia įvertinti. Žinant globalų draudimų grafiką ir gamintojų „paskutinio VDV“ strategijas, galima sąmoningiau planuoti tiek artimiausią, tiek kitą automobilį.

DUK apie VDV draudimą ir „paskutinį VDV“

Ar nuo 2035 m. Lietuvoje bus draudžiama važinėti su VDV automobiliu?

Ne. Pagal dabartinį ES reguliavimą nuo 2035 m. bus draudžiama registruoti naujus automobilius su įprastais VDV, tačiau jau registruoti automobiliai galės ir toliau dalyvauti eisme. Galimi tik papildomi vietiniai ribojimai (pvz., žemų emisijų zonos miestuose).

Ar verta dabar pirkti naują VDV, jei po keliolikos metų jie bus uždrausti?

Jei planuojate automobilį laikyti 5–8 metus, naujas VDV vis dar gali būti racionalus pasirinkimas, ypač jei daug važinėjate ilgus atstumus. Tačiau vertėtų rinktis efektyvų, naujos kartos variklį ir stebėti vietinę politiką dėl ribojimų miestuose. Ilgesniam laikymui verta rimtai svarstyti hibridą ar EV.

Ką reiškia „paskutinis VDV“ konkrečiam modeliui?

„Paskutinis VDV“ dažniausiai reiškia paskutinę konkretaus variklio ar modelio kartą su vidaus degimo varikliu. Po jos gamintojas arba visai nutraukia modelį, arba pristato jo elektrinę versiją. Tokie paskutiniai VDV modeliai neretai turi geriausią įrangą, patobulintą techniką ir ribotas serijas, todėl gali būti įdomūs tiek entuziastams, tiek kolekcionieriams.

Globalus VDV uždraudimo grafikas ir markių paskutiniai modeliai