Candida auris: pavojinga atspari grybelinė infekcija ligoninėse

Candida auris – tai nauja ir ypač pavojinga mieliagrybio rūšis, per pastarąjį dešimtmetį tapusi viena svarbiausių ligoninių infekcijų grėsmių pasaulyje. Ji pasižymi atsparumu daugeliui priešgrybelinių vaistų, sunkiai atpažįstama įprastais laboratoriniais metodais ir lengvai plinta tarp pacientų bei ant paviršių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Candida auris priskiria prie „kritinio prioritetinio lygio“ grybelinių patogenų. Daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungą, registruojami vis nauji protrūkiai ligoninėse ir slaugos namuose, ypač intensyvios terapijos ir ilgalaikės priežiūros skyriuose.

Kas yra Candida auris?

Candida auris – mieliagrybis, pirmą kartą aprašytas 2009 m. Japonijoje. Skirtingai nuo įprastų Candida rūšių (pavyzdžiui, Candida albicans), šis grybelis:

• dažnai yra atsparus kelioms vaistų grupėms (multirezistentiškas);
• gali ilgai išlikti ant odos ir aplinkos paviršių;
• sukelia ligoninių protrūkius, plinta tarp pacientų;
• neretai neteisingai identifikuojamas kaip kita Candida rūšis.

Šis patogenas ypač pavojingas pacientams, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat tiems, kurie gydomi intensyvios terapijos skyriuose, turi centrinius veninius kateterius, kvėpavimo vamzdelius ar ilgalaikius šlapimo kateterius.

Kaip Candida auris plinta ligoninėse?

Candida auris nėra tipiška „bendruomeninė“ infekcija. Pagrindinė jos plitimo aplinka – ligoninės ir slaugos įstaigos. Grybelis plinta keliais keliais:

• Per rankas ir kontaktą – nuo paciento prie paciento per sveikatos priežiūros specialistų rankas, jei rankų higiena nėra tinkama.
• Per užterštus paviršius ir įrangą – lovos turėklai, naktiniai staleliai, monitoriai, infusioninės pompos, termometrai ir kt.
• Per medicininius prietaisus – kateterius, kvėpavimo aparatūrą, jei dezinfekcija ir sterilizacija nepakankama.

Grybelis gali kolonizuoti paciento odą, ausis, šlapimo ir kvėpavimo takus, nesukeldamas simptomų. Tačiau toks pacientas tampa rezervuaru, iš kurio infekcija gali išplisti kitiems ir vėliau pereiti į pavojingą invazinę formą.

Kodėl Candida auris laikoma ypač pavojinga?

Ši grybelinė infekcija išsiskiria keliomis savybėmis, kurios kelia nerimą infekcijų kontrolės specialistams visame pasaulyje.

1. Atsparumas vaistams

Dalis Candida auris padermių yra atsparios:

• azolams (pvz., flukonazolui),
• echinokandinams,
• polienams (pvz., amfotericinas B).

Yra aprašytų atvejų, kai izoliatai atsparūs visoms trim pagrindinėms priešgrybelinių vaistų grupėms, o tai labai apsunkina gydymą ir didina mirštamumą.

2. Sunku identifikuoti

Įprastos laboratorinės sistemos Candida auris dažnai supainioja su kitomis Candida rūšimis arba visai jos neatpažįsta. Tik pažangūs metodai, tokie kaip MALDI-TOF masių spektrometrija ar molekuliniai tyrimai, leidžia patikimai nustatyti patogeną.

Neteisinga identifikacija lemia:

• neteisingą gydymo taktiką,
• vėluojančias infekcijų kontrolės priemones,
• tylų plitimą ligoninės viduje.

3. Ilgai išlieka aplinkoje

Candida auris gali išgyventi sausose ir drėgnose ligoninės aplinkose kelias savaites ar net mėnesius. Kai kurie standartiniai dezinfektantai nėra pakankamai veiksmingi, todėl reikalingos specialiai parinktos priemonės, veikiančios prieš šį patogeną.

4. Didelis mirštamumas pažeidžiamoms grupėms

Invazinės Candida auris infekcijos (kraujo užkrėtimas, sepsis) mirštamumas, pagal skirtingus tyrimus, gali siekti 30–60 %, ypač tarp:

• intensyvios terapijos pacientų,
• asmenų su sunkiomis gretutinėmis ligomis,
• po didelių operacijų ar transplantacijų.

Simptomai ir klinikinės formos

Candida auris gali pasireikšti įvairiai – nuo besimptomės kolonizacijos iki gyvybei pavojingo sepsio.

Dažniausios klinikinės formos

• Kandidemija (grybelis kraujyje) – karščiavimas, šaltkrėtis, sepsio požymiai, dažnai nereaguojantys į įprastą antibiotikų terapiją.
• Šlapimo takų infekcijos – dažniau pacientams su šlapimo kateteriais; simptomai gali būti neryškūs.
• Žaizdų ir chirurginių vietų infekcijos – paraudimas, sekrecija, lėtas žaizdų gijimas.
• Ausų infekcijos – ypač išorinės klausomosios landos uždegimas.

Dalis pacientų lieka tik kolonizuoti (pavyzdžiui, nosiaryklėje, odoje, žarnyne) be akivaizdžių simptomų, tačiau vis tiek kelia riziką kitiems pacientams ir personalui.

Rizikos veiksniai pacientams

Ne visi asmenys vienodai pažeidžiami. Didesnę riziką susirgti Candida auris infekcija turi:

• ilgai gydomi intensyvios terapijos skyriuose pacientai;
• turintys centrinius veninius kateterius, šlapimo kateterius, kvėpavimo vamzdelius;
• neseniai operuoti ar patyrę dideles traumas;
• gaunantys plataus spektro antibiotikus ar ilgalaikį priešgrybelinį gydymą;
• sergantys cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos;
• vyresnio amžiaus, ypač gyvenantys slaugos ir globos įstaigose.

Diagnostika: kaip nustatoma Candida auris?

Tiksli ir ankstyva diagnostika – vienas svarbiausių žingsnių valdant šios infekcijos plitimą.

Laboratoriniai metodai

• Kultūros tyrimai – kraujo, šlapimo, žaizdų, kvėpavimo takų mėginiai auginami specialiose terpėse.
• MALDI-TOF MS – masių spektrometrija, leidžianti patikimai atskirti Candida auris nuo kitų rūšių, jei duomenų bazė atnaujinta.
• Molekuliniai metodai (PCR) – taikomi kai kuriose referentinėse laboratorijose, ypač protrūkių metu.
• Jautrumo vaistams tyrimai – nustatomas atsparumo profilis, padedantis parinkti tinkamą gydymą.

Jei ligoninė neturi pažangių identifikavimo metodų, svarbu siųsti izoliatus į referentines laboratorijas, kad būtų patvirtinta Candida auris ir įvertintas vaistų jautrumas.

Gydymas: kokios galimybės šiandien?

Gydymo strategija priklauso nuo izoliato jautrumo ir paciento būklės. Standartinis požiūris apima:

• Echinokandinai (pvz., anidulafunginas, kaspofunginas, mikafunginas) – dažnai pasirenkami kaip pirmo pasirinkimo vaistai, jei izoliatas jautrus.
• Lipozominis amfotericinas B – svarstomas, jei yra atsparumas echinokandinams arba sunkios infekcijos formos.
• Naujesni priešgrybeliniai vaistai – kai kuriose šalyse taikomi modernūs preparatai (pvz., ibreksafungerpinas ar kt.), tačiau jų prieinamumas Europoje skiriasi.

Be sisteminio gydymo, būtina:

• Pašalinti ar pakeisti užkrėstus kateterius ir kitus invazinius prietaisus;
• Optimizuoti imuninę būklę – kiek įmanoma koreguoti imunosupresinį gydymą;
• Valdyti gretutines ligas – diabetą, inkstų nepakankamumą ir pan.

Gydymo trukmė individualiai parenkama pagal infekcijos lokalizaciją, klinikinį atsaką ir laboratorinius rodiklius.

Infekcijų kontrolė ligoninėse

Efektyvi Candida auris kontrolė reikalauja griežtų ir nuoseklių priemonių visoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

1. Ankstyvas nustatymas ir izoliacija

• Greita laboratorinė informacija – mikrobiologijos laboratorija turi nedelsdama pranešti infekcijų kontrolės komandai.
• Kontaktinė izoliacija – dedikuotas palatos kambarys, atskira tualeto ir higienos įranga.
• Pacientų žymėjimas – elektroninėje sistemoje pažymėti pacientus, turėjusius Candida auris, kad pakartotinio hospitalizavimo metu būtų taikomos apsaugos priemonės.

2. Apsaugos priemonės personalui

• Rankų higiena – alkoholio pagrindo antiseptikai arba plovimas vandeniu ir muilu.
• Pirštinės ir chalatai – dėvimi įeinant į palatą ir atliekant bet kokias procedūras.
• Mokymai – reguliarios personalo paskaitos apie Candida auris, atsparumo problemą ir praktinius prevencijos žingsnius.

3. Aplinkos valymas ir dezinfekcija

• Naudoti patvirtintus dezinfektantus, veiksmingus prieš Candida auris (pavyzdžiui, chloro turinčius ar kitus fungicidinius preparatus).
• Dažnai valyti didžiausio kontakto paviršius – lovų turėklus, stalelius, durų rankenas, medicininę įrangą.
• Užtikrinti, kad dalijami prietaisai (termometrai, kraujospūdžio matuokliai ir kt.) būtų kruopščiai dezinfekuojami arba naudojami vienam pacientui.

4. Pacientų ir personalo patikra

Protrūkių metu gali būti atliekama:

• Pacientų kolonizacijos patikra – odos, nosiaryklės, kirkšnių ar kitų sričių pasėliai;
• Personalo švietimas ir, jei reikia, patikra, ypač dirbantiesiems intensyvios terapijos ir slaugos skyriuose.

Ką gali padaryti pacientai ir jų artimieji?

Nors Candida auris daugiausia yra ligoninių problema, pacientų ir jų artimųjų elgesys taip pat turi reikšmės:

• Klauskite apie rankų higieną – drąsiai priminkite personalui dezinfekuoti rankas prieš procedūras.
• Laikykitės higienos – dažnai plaukite rankas, ypač po tualeto ir prieš valgį.
• Informuokite apie ankstesnes infekcijas – jei esate gydęsi dėl Candida auris ar kitų atsparių infekcijų, pasakykite tai naujoje gydymo įstaigoje.
• Venkite nereikalingo antibiotikų vartojimo – klauskite gydytojo, ar antibiotikai tikrai būtini, nes jų pervartojimas skatina atsparumą.

Candida auris ir antimikrobinis atsparumas

Candida auris yra platesnės problemos – antimikrobinio atsparumo – dalis. Panašiai kaip atsparios bakterijos (pvz., MRSA, daugeliui vaistų atsparios enterobakterijos), šis grybelis rodo, kad:

• per dažnai ir neracionaliai vartojami antimikrobiniai vaistai (antibiotikai ir priešgrybeliniai);
• infekcijų kontrolės priemonės ne visada laikomos prioritetu;
• globalizacija ir pacientų migracija leidžia patogenams greitai plisti tarp šalių.

Sprendimai reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo, nuolatinės stebėsenos, laboratorinių pajėgumų stiprinimo ir atsakingo vaistų vartojimo politikos.

Perspektyvos ir nauji sprendimai

Mokslininkai ir klinicistai aktyviai ieško naujų būdų kovoti su Candida auris:

• kuriami nauji priešgrybeliniai vaistai ir jų deriniai;
• tobulinamos greitos diagnostikos technologijos, leidžiančios nustatyti patogeną per kelias valandas;
• analizuojami genetiniai Candida auris bruožai, siekiant suprasti atsparumo mechanizmus;
• rengiamos tarptautinės gairės ligoninėms, kaip valdyti protrūkius ir saugoti pažeidžiamus pacientus.

Nors Candida auris kelia rimtą grėsmę, tinkamai taikomos infekcijų kontrolės priemonės, ankstyva diagnostika ir racionalus gydymas leidžia žymiai sumažinti protrūkių mastą ir apsaugoti jautriausius pacientus.

Išvados

Candida auris – tai greitai plintanti, vaistams atspari grybelinė infekcija, kuri ypač pavojinga ligoninėse ir slaugos įstaigose gydomiems pacientams. Jos valdymas reikalauja glaudaus laboratorijų, klinicistų, infekcijų kontrolės specialistų ir sveikatos politikos formuotojų bendradarbiavimo.

Stiprinant rankų higieną, dezinfekciją, ankstyvą diagnostiką ir atsakingą vaistų vartojimą, galima apriboti Candida auris plitimą ir sumažinti jos daromą žalą sveikatos sistemoms.

DUK apie Candida auris

Ar Candida auris pavojinga sveikiems žmonėms?

Daugeliu atvejų Candida auris nesukelia ligos sveikiems asmenims su stipria imunine sistema. Didžiausią riziką patiria ligoninėse gydomi, sunkiai sergantys, imunitetą slopinantį gydymą gaunantys ar invazinių prietaisų turintys pacientai. Vis dėlto, net ir sveiki lankytojai turėtų laikytis rankų higienos, kad netaptų netyčiniais patogeno pernešėjais.

Ar galima užsikrėsti Candida auris namų aplinkoje?

Šiuo metu Candida auris daugiausia siejama su sveikatos priežiūros įstaigomis. Namuose užsikrėtimo rizika yra labai maža, nebent žmogus neseniai buvo gydytas ligoninėje, turi sunkių gretutinių ligų ar invazinių prietaisų. Kasdienė namų higiena ir paviršių valymas įprastomis buitinėmis priemonėmis paprastai yra pakankamas.

Kaip sužinoti, ar ligoninėje yra Candida auris protrūkis?

Apie Candida auris protrūkius paprastai informuojamos visuomenės sveikatos institucijos, o ligoninės infekcijų kontrolės komanda taiko papildomas priemones. Jei esate pacientas ar artimasis, galite paklausti gydytojo ar slaugytojo, ar įstaigoje registruotos atsparios grybelinės infekcijos, ir kokios prevencijos priemonės taikomos jūsų saugumui užtikrinti.