Kodėl pasaulis atideda vidaus degimo variklių uždraudimą

Pasaulinis vajus uždrausti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais (VDV) iki 2035 m. akivaizdžiai lėtėja. 2024–2026 m. laikotarpiu vis daugiau šalių ir regionų švelnina terminus, įveda išimtis arba palieka plačias landas sintetiniam kurui ir hibridams. Tai ne reiškia, kad žaliasis kursas žlunga, bet rodo, jog perėjimas prie elektromobilių yra sudėtingesnis ir brangesnis, nei planuota kabinetuose.

Kaip atsirado 2035 m. draudimo idėja

VDV uždraudimo banga prasidėjo po Paryžiaus klimato susitarimo ir Europos Sąjungos sprendimo iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. Transportas ES sudaro apie ketvirtadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o lengvieji automobiliai – didžiausią šios dalies pyrago gabalą.

Iki 2022–2023 m. susiformavo aiškus politinis naratyvas:

ES – nuo 2035 m. nauji lengvieji automobiliai turi būti beveik nulinės emisijos;
JK, Kanada, kai kurios JAV valstijos – panašūs terminai (2035 m. ar net 2030 m.);
Kinija – ambicingi elektromobilių pardavimo tikslai ir stipri parama vietos gamintojams.

Tačiau nuo 2023 m. pabaigos ir ypač 2024–2025 m. politinis vėjas ėmė keistis – rinkėjai ir pramonė vis garsiau kalba apie kainas, darbo vietas ir infrastruktūros stoką.

Kur ir kaip atidedamas VDV draudimas

Europos Sąjunga: draudimas teoriškai galioja, praktiškai – minkštėja

ES lygmeniu 2035 m. tikslas oficialiai dar nepakeistas, tačiau jau matyti keli svarbūs „stabdžiai“:

e-degalų išimtis – Vokietijos spaudimu palikta anga automobiliams, kurie naudos tik sintetinius degalus (e-fuels). Tai jau savaime yra draudimo sušvelninimas.
Peržiūra 2026 m. – numatyta oficiali taisyklių peržiūra, per kurią, atsižvelgiant į rinkos ir technologijų būklę, terminai gali būti koreguojami.
Politinis poslinkis – po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų sustiprėjo partijos, skeptiškiau vertinančios griežtus klimato tikslus automobilių sektoriui.

Gamintojai ir nacionalinės vyriausybės vis garsiau kalba, kad reikia „technologinio neutralumo“ – leisti konkuruoti ne tik elektromobiliams, bet ir hibridams, vandeniliui, sintetiniams degalams.

Jungtinė Karalystė ir kitos šalys: terminai slenka į priekį

JK yra vienas ryškiausių atidėjimo pavyzdžių. Iš pradžių buvo žadėta uždrausti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius jau nuo 2030 m., tačiau 2023 m. rudenį terminas nukeltas į 2035 m., kad labiau atitiktų ES ir sumažintų spaudimą vairuotojams bei pramonei.

Ir kitur pasaulyje matomas panašus tonas:

Kanada išlaiko 2035 m. tikslą, bet leidžia didelę dalį rinkos užimti įkraunamiems hibridams;
JAV federaliniu lygmeniu nėra tiesioginio draudimo, tik griežtėjančios emisijų normos, kurias galima pasiekti ir mišriu parku (EV + hibridai + efektyvesni VDV);
kai kurios Azijos šalys (pvz., Japonija) labiau remia hibridus ir efektyvius VDV, o ne grynus draudimus.

Automobilių gamintojų strategijų korekcijos

Gamintojai taip pat reaguoja į lėtėjantį draudimų vajų. 2024–2025 m. keli dideli koncernai paskelbė apie planų „švelninimą“:

kai kurie atideda tik elektromobiliams skirtų gamyklų plėtrą;
grįžta prie hibridinių modelių plėtros, ypač kompaktiniame ir vidutiniame segmente;
didesnį dėmesį skiria pigesniems EV, nes prabangus segmentas jau prisotintas.

Gamintojai viešai nesako, kad 2035 m. tikslas neįmanomas, tačiau praktiškai ruošiasi scenarijui, kuriame VDV ir hibridai išliks rinkoje ilgiau nei prognozuota prieš kelerius metus.

Pagrindinės priežastys, kodėl draudimai stringa

1. Elektromobilių kaina ir vartotojų nuotaikos

Nors elektromobilių kainos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai krito, daugelyje rinkų jie vis dar brangesni už analogiškus automobilius su VDV. 2024–2026 m. infliacija ir palūkanų normos išlieka palyginti aukštos, todėl:

pirkėjams sunkiau gauti palankų lizingą ar paskolas;
žmonės dažniau renkasi naudotus automobilius su VDV;
elektromobiliai dažnai suvokiami kaip „rizikinga“ investicija dėl technologijų kaitos ir nežinomos likutinės vertės.

Be to, nemaža dalis vairuotojų dar abejoja:

ar jų poreikiams pakaks realios EV ridos;
ar žiemą baterijos nesumažins nuvažiuojamo atstumo perpus;
ar po 8–10 metų nereikės brangiai keisti baterijos.

2. Įkrovimo infrastruktūros trūkumas

Įkrovimo stotelių tinklas auga, tačiau nelygiai. Didmiesčiuose situacija jau pakenčiama, bet regionuose ir daugiabučių kvartaluose:

trūksta viešų lėtų įkroviklių;
greito įkrovimo stotelės išdėstytos netolygiai, susidaro eilės piko metu;
įsirengti privačią stotelę ne visada įmanoma dėl elektros įvado galios ar bendrijų taisyklių.

Valstybės deklaruoja milijardines investicijas, bet vartotojai mato realybę: jei neturi nuosavo kiemo ar garažo, elektromobilis vis dar nėra toks patogus, kaip automobilis su VDV.

3. Pramonės ir darbo vietų klausimas

Automobilių sektorius Europoje ir kitur – milžiniškas darbdavys. Vidaus degimo varikliams reikalinga sudėtinga tiekimo grandinė, tūkstančiai komponentų ir specializuotų gamyklų. Elektromobiliai turi mažiau judančių dalių, kitaip organizuotą gamybą ir daugiau vertės nukeliauja į baterijų sektorių.

Per greitas VDV uždraudimas reikštų:

gamintojų ir tiekėjų bankrotų bangą;
dešimtis ar šimtus tūkstančių darbo vietų rizikoje;
politinį nepasitenkinimą regionuose, priklausomuose nuo automobilių pramonės.

Neatsitiktinai būtent Vokietija – didžiausia ES automobilių gamintoja – buvo viena aktyviausių draudimo švelninimo šalininkių.

4. Energijos sistema ir žaliavos

Masinė elektromobilių plėtra reikalauja ne tik stotelių, bet ir patikimos elektros energijos sistemos bei žaliavų baterijoms. Iššūkiai:

elektros tinklams reikia didelių investicijų į galią ir skirstomuosius tinklus;
liitis, nikelis, kobaltas ir kitos žaliavos – geopolitikos ir kainų svyravimų įkaitai;
visuomenė vis garsiau klausia apie baterijų perdirbimą ir gavybos poveikį aplinkai.

Dėl to dalis politikų argumentuoja, kad visiškas VDV uždraudimas iki 2035 m. gali būti pernelyg rizikingas energetikos sistemai.

Ką atidėjimas reiškia vairuotojams ir rinkai

Ilgesnis VDV gyvenimas – bet ne be ribų

Atidėjimas nereiškia, kad VDV „išgyveno“ visam laikui. Greičiau tai – minkštesnis nusileidimas:

naujų VDV ir hibridų bus galima įsigyti ilgiau, nei manyta prieš kelerius metus;
naudotų automobilių su VDV rinka išliks aktyvi ir po 2035 m.;
tačiau mokesčiai, draudimo įkainiai ir miesto ribojimai (žaliosios zonos) tikėtina toliau griežtės.

Vairuotojams tai reiškia daugiau lankstumo renkantis, bet ir būtinybę skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas bei ribojimus.

Hibridai ir alternatyvūs degalai – kompromisinis kelias

Atidėjimo fone ypač sustiprėjo hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių vaidmuo. Jie tampa savotišku „tiltu“ tarp VDV ir pilno elektrifikavimo:

mieste galima važiuoti elektra, užmiestyje – VDV režimu;
nereikia jaudintis dėl ilgo nuotolio kelionių ir įkrovimo eilių;
emisijos mažesnės nei gryno VDV, bet didesnės nei pilno EV.

Taip pat daugėja diskusijų apie:

biometaną ir kitus biokurus;
sintetinius degalus (e-fuels), gaminamus iš atsinaujinančios energijos ir CO₂;
vandenilį sunkesniam transportui ir specializuotoms nišoms.

Šios technologijos gali prailginti VDV gyvenimą, ypač sunkvežimių, autobusų ir sportinių automobilių segmente.

Elektromobiliai: augimas tęsiasi, bet realistiškesniu tempu

Nors draudimai švelnėja, elektromobilių rinka toliau auga. Kinijos gamintojai agresyviai plečiasi Europoje ir kitur, siūlydami pigesnius modelius, o tradiciniai gamintojai stengiasi atsakyti savo „liaudies“ EV pasiūlymais.

Artimiausiais metais tikėtina:

daugiau kompaktiškų ir vidutinės klasės EV su patrauklia kaina;
geresnė baterijų chemija, ilginanti ridą ir trumpinanti įkrovimo laiką;
stipresnė konkurencija, mažinanti kainas ir gerinanti įrangos lygį.

Tad net ir atidėjus VDV draudimus, elektromobiliai išliks pagrindine ilgalaike kryptimi, o ne laikina mada.

Kas toliau: galimi scenarijai iki 2035 m.

Scenarijus 1: „Minkštas draudimas“

Labiausiai tikėtinas variantas – oficialiai 2035 m. tikslas išlieka, bet realybėje:

paliekamos plačios išimtys hibridams ir e-degalams;
atsiranda skirtingos taisyklės pagal segmentus (lengvieji, komerciniai, sunkvežimiai);
šalys narės gauna daugiau laisvės taikyti pereinamuosius laikotarpius.

Tokiu atveju VDV dalis rinkoje natūraliai mažėtų, bet ne per šoką, o per lėtą transformaciją.

Scenarijus 2: Terminų nukėlimas

Jei 2026 m. peržiūra ES ar politiniai pokyčiai kitur bus dar labiau skeptiški, gali būti, kad:

2035 m. terminas bus oficialiai pastumtas į 2040 m. ar vėliau;
atsiras nauji tarpiniai tikslai (pvz., 80 % naujų automobilių – nulinės emisijos);
bus labiau remiamos technologijos, gerinančios esamo parko efektyvumą (pvz., efektyvūs hibridai, aukštesnės kokybės kuras).

Toks scenarijus patiktų pramonei ir daliai vairuotojų, bet sulauktų griežtos klimato aktyvistų kritikos.

Scenarijus 3: Griežtesni miestų ribojimai vietoje nacionalinių draudimų

Net jei nacionaliniai terminai minkštėtų, miestai gali imtis savų priemonių:

plėsti žemų emisijų zonas, į kurias neįleidžiami senesni VDV;
branginti parkavimą taršesniems automobiliams;
skatinti dalijimosi automobiliais ir viešąjį transportą.

Tokiu atveju vairuotojams, gyvenantiems ir dirbantiems didmiesčiuose, praktinis spaudimas atsisakyti VDV būtų didesnis nei oficialūs nacionaliniai terminai.

Kaip šiame vajuje nepasimesti paprastam vairuotojui

Jei planuojate pirkti automobilį 5–10 metų į priekį, verta atsižvelgti į kelis dalykus:

Važiavimo profilis. Jei daugiausia važinėjate mieste ir turite kur įkrauti – EV arba įkraunamas hibridas gali būti optimalus. Jei dažnai keliaujate tolimais atstumais – hibridas ar efektyvus VDV vis dar racionali opcija.
Infrastruktūra aplink jus. Pasidomėkite realia įkrovimo tinklo situacija jūsų mieste ir maršrutuose, o ne vien statistika.
Reguliavimo kryptis šalyje. Sekite, ar jūsų valstybė planuoja papildomus mokesčius VDV, miesto ribojimus, ar siūlo subsidijas EV.
Likutinė vertė. Automobilio, kurį planuojate pirkti šiandien, perpardavimo vertė po 7–10 metų priklausys nuo to, kaip greitai realiai keisis rinka, o ne vien nuo antraščių.

VDV uždraudimo atidėjimo vajus rodo, kad perėjimas prie nulinių emisijų nebus vienas didelis šuolis. Tai bus daugybės mažų žingsnių, kompromisų ir korekcijų kelias, kuriame vietos užteks ir elektromobiliams, ir hibridams, ir dar ne kartą atgimsiančioms VDV technologijoms.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai 2035 m. dar bus galima nusipirkti naują automobilį su VDV?

Labiausiai tikėtina, kad 2035 m. naujų automobilių su grynu VDV bus gerokai mažiau, bet jie visiškai nedings. Dalis rinkos liks hibridams ir modeliams, pritaikytiems e-degalams, o kai kurios šalys gali taikyti pereinamuosius laikotarpius ar išimtis tam tikriems segmentams.

Ar verta dabar pirkti elektromobilį, jei draudimai atidedami?

Jei jūsų kasdienis važiavimas ir infrastruktūra leidžia, elektromobilis vis tiek gali būti ekonomiškai ir praktiškai naudingas – ypač mieste. Draudimų atidėjimas nekeičia fakto, kad ilgalaikė kryptis išlieka elektrifikacija, o EV naudotojai jau dabar gauna mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir dažnai – mokestines lengvatas.

Kas bus su naudotų automobilių rinka, kai įsigalios griežtesni ribojimai?

Naudoti automobiliai su VDV dar ilgai išliks rinkoje, tačiau tikėtina, kad jų vertę labiausiai lems vietiniai ribojimai: mokesčiai, įvažiavimo į miestus taisyklės, parkavimo politika. Senesni ir taršesni modeliai greičiausiai nuvertės sparčiausiai, o efektyvūs hibridai ir ekonomiški VDV išlaikys paklausą pereinamuoju laikotarpiu.