Superatsparūs antibiotikams mikrobai: ar pasaulis artėja prie poantibiotikinės eros?
Per mažiau nei šimtmetį antibiotikai išgelbėjo šimtus milijonų gyvybių. Tačiau šiandien vis dažniau girdime terminą „superatsparūs mikrobai“ ir perspėjimus apie galimą poantibiotikinę erą – laiką, kai įprastos infekcijos vėl taps mirtinos. Ar tai realus scenarijus, ar tik bauginanti metafora?
Kas yra superatsparūs antibiotikams mikrobai?
Superatsparūs mikrobai – tai bakterijos ir kiti mikroorganizmai, kurie išvystė atsparumą vienam ar keliems, o kartais ir daugumai turimų antibiotikų. Mediciniškai dažnai vartojamos sąvokos:
- MDR (multidrug-resistant) – atsparios kelioms antibiotikų grupėms;
- XDR (extensively drug-resistant) – atsparios beveik visiems įprastiems vaistams;
- PDR (pan-drug-resistant) – praktiškai neįveikiamos jokiais turimais antibiotikais.
Tokie mikrobai sukelia sunkiai gydomas infekcijas ligoninėse, slaugos namuose ir bendruomenėje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antimikrobinį atsparumą vadina viena iš 10 didžiausių grėsmių žmonių sveikatai.
Kaip atsiranda atsparumas antibiotikams?
Atsparumas nėra „blogas sutapimas“. Tai natūralus evoliucijos procesas, kurį mes patys smarkiai paspartinome.
Natūrali atranka mikrobų pasaulyje
Bakterijos dauginasi labai greitai, o jų genetinė medžiaga nuolat kinta. Kai skiriame antibiotiką:
- dauguma jautrių bakterijų žūsta;
- išgyvena kelios, turinčios atsparumą suteikiančias mutacijas ar genus;
- jos ima sparčiai daugintis ir perduoda atsparumą palikuonims.
Bakterijos taip pat gali dalintis atsparumo genais tarpusavyje per vadinamuosius plazmides – tarsi mažus DNR „USB raktus“. Taip atsparumas gali greitai išplisti net tarp skirtingų bakterijų rūšių.
Žmogaus klaidos, skatinančios atsparumą
Yra trys pagrindiniai veiksniai, dėl kurių atsparumas auga greičiau nei mes spėjame kurti naujus vaistus:
- Perteklinis ir neteisingas antibiotikų vartojimas žmonėms
Antibiotikai skiriami virusinėms infekcijoms, pacientai nutraukia kursą anksčiau, vartoja „likučius“ be gydytojo, dalijasi vaistais su artimaisiais. - Masinis naudojimas žemės ūkyje
Antibiotikai naudojami ne tik gydyti, bet ir augimui skatinti gyvuliams bei paukščiams. Atsparios bakterijos iš fermų patenka į aplinką, maisto grandinę ir žmones. - Prasta infekcijų kontrolė
Nepakankama rankų higiena, netinkama hospitalinių infekcijų kontrolė, perpildytos ligoninės – visa tai padeda atsparioms bakterijoms plisti.
Kokie mikrobai kelia didžiausią grėsmę?
PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nuolat seka pavojingiausius patogenus. Štai keli ypač svarbūs:
„Ligoninių košmaras“: MRSA ir daugiavaistė Klebsiella
- MRSA (meticilinui atsparus Staphylococcus aureus) – sukelia odos, žaizdų, plaučių, kraujo infekcijas. Ypač pavojingas intensyvios terapijos skyriuose.
- Klebsiella pneumoniae, atspari karbapenemams – vieniems iš „paskutinės vilties“ antibiotikų. Sukelia plaučių uždegimą, sepsį, šlapimo takų infekcijas.
Gonorėja, kurią jau sunku išgydyti
Neisseria gonorrhoeae, lytiniu keliu plintanti bakterija, daugelyje šalių tapo atspari ankstesnės kartos vaistams. Kai kur fiksuojami atvejai, kai standartiniai gydymo režimai beveik neveikia, todėl gydytojams tenka taikyti alternatyvias, brangesnes ir šalutinį poveikį turinčias schemas.
Žarnyno „superbakterijos“
Vis dažniau aptinkamos žarnyno bakterijos (Escherichia coli, Enterobacter ir kt.), gaminančios beta laktamazes, išplečiančias spektrą (ESBL) bei atsparias karbapenemams. Jos gali tyliai gyventi žarnyne, bet patekusios į kraują ar šlapimo takus sukelia sunkias, sunkiai gydomas infekcijas.
Ar iš tiesų artėjame prie poantibiotikinės eros?
Terminas „poantibiotikinė era“ skamba dramatiškai, tačiau jis apibūdina ne visišką antibiotikų išnykimą, o situaciją, kai:
- dalis įprastų infekcijų tampa sunkiai gydomos;
- įprastos operacijos (klubo sąnario keitimas, Cezario pjūvis) tampa daug rizikingesnės;
- vėžio chemoterapija, transplantacijos ir intensyvi terapija tampa pavojingesnės dėl nevaldomų infekcijų.
PSO ir ECDC duomenys rodo, kad antimikrobinis atsparumas kasmet prisideda prie šimtų tūkstančių mirčių visame pasaulyje. Prognozuojama, kad be ryžtingų priemonių iki 2050 m. mirčių skaičius gali siekti dešimtis milijonų per metus.
Vis dėlto tai nėra neišvengiama lemtis. Labiau tikėtinas scenarijus – „antibiotikų eros transformacija“: antibiotikai išlieka, bet tampa brangesni, labiau ribojami, o kai kurios infekcijos – daug sunkiau valdomos.
Kodėl naujų antibiotikų kuriama taip mažai?
Intuityviai atrodo paprasta: jei senieji neveikia, sukurkime naujus. Deja, realybė sudėtingesnė.
Moksliniai ir finansiniai iššūkiai
- Sunku rasti naujų taikinių – dauguma „lengviausių“ bakterijų silpnųjų vietų jau išnaudotos;
- Ilgas ir brangus procesas – nuo molekulės iki vaisto gali praeiti 10–15 metų ir kainuoti šimtus milijonų eurų;
- Mažesnė grąža farmacijos kompanijoms – antibiotikai vartojami trumpai, o atsiradus atsparumui naujieji vaistai dažnai rezervuojami tik sunkiausiems atvejams.
Dėl to pastaraisiais dešimtmečiais naujų klasių antibiotikų atsirado labai nedaug. Dauguma „naujų“ vaistų – tai jau žinomų molekulių modifikacijos.
Naujos kryptys: ne tik antibiotikai
Siekiant išvengti poantibiotikinės eros, mokslininkai ieško alternatyvų:
- Bakteriofagų terapija – virusai, naikinantys specifines bakterijas;
- Antimikrobiniai peptidai – natūralios ar sintetinės molekulės, ardančios bakterijų membranas;
- Mikrobiomo terapija – „gerųjų“ bakterijų naudojimas atkurti sveiką pusiausvyrą, pvz., išmatų mikrobiotos transplantacija;
- Imunoterapija – vakcinos ir antikūnai prieš tam tikrus patogenus.
Ką jau daro pasaulis ir Europa?
Per pastaruosius kelerius metus daug šalių, įskaitant Lietuvą, patvirtino nacionalinius antimikrobinio atsparumo planus. Jų tikslas – sujungti sveikatos apsaugą, veterinariją, žemės ūkį ir aplinkosaugą į vieną „Vienos sveikatos“ (One Health) strategiją.
Pagrindinės priemonės
- griežtesnis antibiotikų skyrimo ir kompensavimo reguliavimas;
- antibiotikų vartojimo stebėsena ligoninėse ir pirminėje grandyje;
- higienos ir infekcijų kontrolės stiprinimas gydymo įstaigose;
- antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje ribojimas;
- visuomenės švietimas apie racionalų antibiotikų vartojimą.
Europos Sąjungoje taip pat veikia bendra atsparumo stebėsenos sistema, leidžianti greičiau identifikuoti ir suvaldyti naujus superatsparių mikrobų protrūkius.
Ką galime padaryti mes kiekvienas?
Nors antimikrobinis atsparumas atrodo kaip „didžiosios politikos“ ir farmacijos tema, kiekvienas žmogus realiai prisideda prie situacijos – gerindamas ją arba blogindamas.
Atsakingas antibiotikų vartojimas
- Nevartokite antibiotikų be recepto ir nespauskite gydytojo jų išrašyti „profilaktiškai“;
- Neužbaikite kurso anksčiau, net jei pasijutote geriau – likusios bakterijos gali tapti atsparios;
- Nesidalykite vaistais su artimaisiais ir nenaudokite „likučių“ iš ankstesnių ligų;
- Paklauskite gydytojo, ar tikrai reikalingas antibiotikas ir ar yra alternatyvų.
Infekcijų prevencija – paprasta, bet galinga
- reguliariai ir taisyklingai plaukite rankas;
- laikykitės vakcinacijos kalendoriaus – skiepai sumažina infekcijų, kurioms reikėtų antibiotikų, skaičių;
- rinkitės saugią lytinę elgseną, kad sumažintumėte atsparios gonorėjos ir kitų LPI riziką;
- laikykitės maisto higienos – tinkamai termiškai apdorokite žalią mėsą, venkite kryžminės taršos virtuvėje.
Ar dar ne vėlu sustabdyti poantibiotikinę erą?
Ekspertai sutaria: langas veiksmams dar atviras, bet jis sparčiai siaurėja. Kuo ilgiau delsiame, tuo daugiau superatsparių mikrobų išplinta ir tuo brangesnės bei skausmingesnės tampa priemonės.
Gera žinia ta, kad net ir paprasti žingsniai – nuo racionalaus antibiotikų vartojimo iki geresnės higienos – turi kaupiamąjį efektą. Kiekviena neišrašyta nereikalinga antibiotikų pakuotė ir kiekviena išvengta infekcija reiškia mažiau šansų bakterijoms tapti „super“.
Poantibiotikinė era nėra iš anksto nulemtas likimas. Tai scenarijus, kurį dar galime perrašyti – jei antibiotikus imsime vertinti kaip ribotą, saugotiną išteklių, o ne kaip savaime suprantamą tablečių pakuotę kiekvienam peršalimui.
Išvada
Superatsparūs antibiotikams mikrobai jau šiandien keičia medicinos veidą. Tačiau vietoje baimės verta rinktis veiksmą: atsakingai vartoti antibiotikus, palaikyti prevenciją ir remti mokslo pažangą. Nuo mūsų sprendimų šiandien priklauso, ar rytoj chirurgija, onkologija ir intensyvioji terapija išliks tokia pat saugi, kokią ją pažįstame dabar.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar peršalus reikia gerti antibiotikus?
Dažniausiai – ne. Dauguma peršalimo, gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų yra virusinės kilmės, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Antibiotikas gali būti skiriamas tik tada, kai gydytojas įtaria arba patvirtina bakterinę komplikaciją (pvz., bakterinį plaučių uždegimą, pūlingą vidurinės ausies uždegimą).
Kaip sužinoti, ar mano infekcija atspari antibiotikams?
Tiksliausias būdas – mikrobiologinis tyrimas (pasėlis) ir jautrumo antibiotikams testas. Jis atliekamas iš kraujo, šlapimo, sekreto ar kito mėginio. Pagal rezultatą gydytojas parenka tinkamiausią antibiotiką. Jei gydymas neveikia, gydytojas gali keisti vaistą įvertinęs klinikinę situaciją ir tyrimus.
Ar galiu pats sumažinti superatsparių mikrobų plitimą?
Taip. Vartokite antibiotikus tik tada, kai jie paskirti gydytojo, laikykitės nurodyto kurso, skiepijitės pagal rekomendacijas, laikykitės rankų ir maisto higienos. Taip pat nesidalykite antibiotikais su kitais ir neimkite „likučių“ iš namų vaistinėlės be medicininės konsultacijos.