Automobilių gamybos persikraustymas į „draugiškas“ šalis: kas vyksta iš tikrųjų

Per pastaruosius kelerius metus automobilių pramonė išgyvena tylų, bet labai gilų lūžį. Gamyklos ne tik modernizuojamos – jos kraustosi. Iš Kinijos, Rusijos, kai kurių Pietryčių Azijos šalių gamyba vis dažniau keliasi į politiškai stabilesnius, Vakarams „draugiškus“ regionus. Šis procesas vadinamas friendshoring ir jau dabar keičia visą automobilių rinkos žemėlapį.

Kas yra friendshoring ir kuo jis skiriasi nuo reshoring?

Pastaraisiais metais dažnai girdime tris sąvokas: offshoring, reshoring ir friendshoring. Svarbu jas atskirti, nes jos padeda suprasti, kodėl automobilių gamyba keičia kryptį.

• Offshoring – kai gamyba perkeliama į pigesnės darbo jėgos šalis (pvz., Kiniją, Meksiką, Pietryčių Aziją).
• Reshoring – kai gamyba grįžta atgal į kilmės šalį (pvz., Vokietijos gamykla iš Kinijos grįžta į Vokietiją).
• Friendshoring – kai gamyba perkeliama į politiškai artimas, patikimas šalis, nebūtinai į kilmės valstybę (pvz., Vokietijos tiekėjas vietoj Kinijos renkasi Lenkiją, Slovakiją ar Meksiką).

Automobilių sektoriuje šiandien dominuoja ne reshoring, o būtent friendshoring: gamyba išlieka globali, bet atsargiau pasirenkamos šalys ir partneriai.

Kodėl automobilių gamyba traukiasi iš „rizikingų“ šalių?

Sprendimą perkelti gamybą lemia ne vien darbo užmokestis. Po pandemijos ir geopolitinių konfliktų tapo akivaizdu, kad vien maža kaina nebegali būti pagrindinis kriterijus. Automobilių gamintojai dabar žiūri į keturias dideles rizikų grupes.

1. Geopolitinė įtampa ir sankcijų rizika

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir paaštrėjusių JAV–Kinijos santykių automobilių koncernai pradėjo rimtai vertinti sankcijų ir tiekimo sutrikimų grėsmę. Jei svarbi gamykla ar tiekėjas atsiduria šalyje, kuriai staiga įvedamos sankcijos, visa gamybos grandinė gali sustoti.

Automobilių gamintojai nebenori būti priklausomi nuo vienos šalies – ypač jei ji gali tapti politinių konfliktų epicentru. Todėl dalis gamybos iš Kinijos keliama į Rytų ir Vidurio Europą, Turkiją, Meksiką, Indiją, Vietnamo ir kitų regionų „draugiškas“ valstybes.

2. Pamokos po pandemijos ir lustų krizės

COVID-19 pandemija ir vėliau kilusi mikroschemų (lustų) krizė parodė, kaip trapios yra pasaulinės tiekimo grandinės. Užsidarius keliems Azijos uostams ir gamykloms, Europos automobilių konvejeriai sustojo dėl kelių centų vertės detalių.

Dabar gamintojai stengiasi:

• turėti kelis tiekėjus skirtingose šalyse vietoj vieno monopolinio partnerio;
• trumpinti tiekimo grandines – daugiau gaminti arčiau galutinės rinkos;
• didinti kritinių komponentų atsargas (ypač lustų, baterijų elementų, programinės įrangos komponentų).

3. Elektromobilių ir baterijų revoliucija

Perėjimas prie elektrinių automobilių smarkiai pakeitė gamybos logiką. Didžiausia vertė dabar slypi ne mechanikoje, o baterijose ir elektronikoje. Todėl šalys, kurios gali pasiūlyti:

• žalią, pigesnę elektros energiją,
• artumą prie baterijų gamyklų ir žaliavų,
• IT ir inžinerinių talentų,

tampa patraukliausiomis vietomis naujoms gamykloms. Čia atsiranda erdvės ir Šiaurės bei Vidurio Europai, kuri aktyviai kuria baterijų ir komponentų ekosistemą.

4. ESG, klimato tikslai ir reputacijos rizika

Investuotojai ir vartotojai vis labiau spaudžia automobilių gamintojus laikytis ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) standartų. Tai reiškia:

• mažesnį CO₂ pėdsaką per visą tiekimo grandinę,
• skaidrias darbo sąlygas,
• aiškią žaliavų kilmę.

Gamyba šalyse, kuriose kyla klausimų dėl žmogaus teisių ar aplinkosaugos, tampa reputacine rizika. Todėl vis daugiau užsakymų keliasi į ES ir kitus griežtesnius standartus taikančius regionus.

Kur kraustosi automobilių gamyba: naujieji „draugiški“ centrai

Automobilių pramonė nesitraukia iš globalizacijos – ji ją perkonstruoja. Jei anksčiau viskas sukosi aplink Kiniją kaip „pasaulio gamyklą“, dabar žemėlapis tampa daugiasluoksnis.

Rytų ir Vidurio Europa: artimas tiekimas Vakarams

Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir kitos regiono šalys jau seniai yra automobilių gamybos bazė. Dabar jų svarba dar labiau auga:

• čia kuriamos naujos baterijų ir komponentų gamyklos (ypač Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje);
• regionas siūlo žemesnius kaštus nei Vakarų Europa, bet yra ES viduje;
• logistiškai tai arti pagrindinių rinkų – Vokietijos, Prancūzijos, Skandinavijos.

Dėl friendshoring bangos į regioną keliasi ir dalis tiekėjų, kurie anksčiau buvo įsikūrę Kinijoje ar Pietryčių Azijoje.

Meksika ir JAV: Šiaurės Amerikos blokas

Šiaurės Amerikoje ryškiausias yra nearshoring į Meksiką. JAV ir Kanados rinkai gaminantys prekės ženklai vis aktyviau kelia gamybą iš Azijos į Meksiką, pasinaudodami:

• USMCA (JAV–Meksikos–Kanados) prekybos susitarimo privalumais;
• trumpesniais tiekimo maršrutais į JAV rinką;
• konkurencingu darbo užmokesčiu ir augančia kvalifikacija.

Lygiagrečiai Jungtinės Valstijos masiškai investuoja į baterijų, lustų ir elektrinių automobilių gamyklas, kad sumažintų priklausomybę nuo Kinijos.

Indija, Vietnamas ir kiti Azijos „draugiški“ taškai

Dalis gamybos vis tiek lieka Azijoje, bet ne tik Kinijoje. Vis daugiau tiekėjų persiorientuoja į:

• Indiją – kaip didelę rinką ir gamybos bazę;
• Vietnamą, Tailandą, Indoneziją – kaip alternatyvas Kinijai elektronikos ir komponentų srityse;
• Taivaną, Pietų Korėją, Japoniją – kaip technologijų ir aukštos pridėtinės vertės mazgus.

Tokiu būdu automobilių tiekimo grandinės tampa labiau išskaidytos ir mažiau priklausomos nuo vienos šalies.

Ką tai reiškia Europos automobilių pramonei?

Europa bando rasti pusiausvyrą tarp konkurencingumo ir saugumo. Gamybos perkėlimas į „draugiškas“ šalis turi tiek privalumų, tiek iššūkių.

Privalumai Europai

• Didesnis tiekimo saugumas – mažesnė rizika, kad politinės krizės Azijoje sustabdys gamyklas Vokietijoje ar Prancūzijoje.
• Daugiau investicijų regione – naujos baterijų, komponentų, programinės įrangos gamyklos Rytų ir Vidurio Europoje.
• Technologijų ir kompetencijų augimas – kuriami inžineriniai centrai, tyrimų ir plėtros padaliniai.

Iššūkiai ir rizikos

• Aukštesni kaštai – gamyba Europoje dažnai brangesnė nei Kinijoje, todėl spaudžia pelningumą.
• Darbo jėgos trūkumas – kvalifikuotų inžinierių ir technikų jau dabar trūksta daugelyje ES šalių.
• Kinijos atsakas – Pekinas gali atsakyti prekybos ribojimais ar subsidijomis savo automobilių gamintojams, stiprindamas jų konkurencingumą Europoje.

Be to, pati Europa yra priklausoma nuo kinų elektromobilių ir baterijų. Todėl friendshoring čia turi būti itin apgalvotas – tikslas nėra visiškai atsiriboti, o išsklaidyti rizikas.

Kokias galimybes atveria friendshoring Lietuvai?

Lietuva neturi savo didžiųjų automobilių gamyklų, tačiau ji jau yra reikšminga automobilių komponentų ir IT sprendimų tiekėja. Friendshoring tendencijos gali sustiprinti šią poziciją.

Kur Lietuva jau žaidžia automobilių grandinėje?

Šalyje veikia įmonės, kurios:

• gamina laidų rinkinius, plastikinius ir metalinius komponentus automobiliams;
• kuria programinę įrangą, telematikos, navigacijos ir saugos sistemas automobilių gamintojams ir tiekėjams;
• teikia inžinerinio projektavimo, testavimo, R&D paslaugas užsienio koncernams.

Dėl friendshoring Vakarų Europos gamintojai vis dažniau ieško artimų, ES viduje esančių partnerių, galinčių greitai ir patikimai tiekti komponentus ar paslaugas. Lietuva čia turi aiškų pranašumą.

Kokios sritys Lietuvai perspektyviausios?

Atsižvelgiant į globalias tendencijas, Lietuva gali stiprėti keliose nišose:

• Elektronikos ir programinės įrangos kūrimas automobiliams – nuo saugos sistemų iki ryšio su debesija sprendimų.
• Inžinerinės paslaugos – projektavimas, modeliavimas, testavimas, prototipavimas.
• Komponentų gamyba – ypač aukštesnės pridėtinės vertės dalys, reikalaujančios tikslumo ir kokybės.
• Logistikos ir sandėliavimo centrai – aptarnaujantys Šiaurės ir Rytų Europos automobilių gamintojus.

Norint išnaudoti šias galimybes, svarbu investuoti į profesinį ir aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, modernią infrastruktūrą ir patrauklią verslo aplinką.

Kaip friendshoring keičia automobilių kainas ir pasirinkimą?

Vartotojams dažniausiai rūpi du klausimai: ar automobiliai brangs ir ar pasirinkimas nesumažės. Friendshoring čia turi dvejopą efektą.

Kainos: trumpalaikis spaudimas, ilgalaikis stabilumas

Perkeliant gamyklas ir tiekimo grandines, gamintojai patiria pereinamojo laikotarpio kaštus. Tai gali:

• laikinai padidinti naujų modelių kainas;
• paskatinti gamintojus mažinti komplektacijų įvairovę, kad sutaupytų.

Tačiau ilgesniu laikotarpiu stabilesnės tiekimo grandinės reiškia mažiau gamybos sutrikimų ir kainų šuolių dėl krizių. Tai naudinga ir gamintojams, ir pirkėjams.

Pasirinkimas: daugiau regioninių skirtumų

Gamybai tampant labiau regioninei, gali stiprėti modelių ir komplektacijų skirtumai tarp rinkų. Pavyzdžiui:

• kai kurie modeliai bus gaminami tik Europai ir nebus siūlomi JAV ar Azijoje;
• atskiroms rinkoms bus kuriami skirtingi programinės įrangos paketai ir paslaugos.

Kita vertus, elektrifikacija ir programinė įranga leidžia gamintojams greičiau ir pigiau adaptuoti tuos pačius modelius skirtingoms rinkoms, todėl bendras pasirinkimas neturėtų mažėti.

Kas laukia toliau: ar friendshoring taps nauja norma?

Automobilių pramonė juda link daugiau blokais suskirstyto pasaulio: Šiaurės Amerika, Europa, Kinija ir platesnė Azija formuoja savo tiekimo ekosistemas. Friendshoring šiame kontekste tampa ne laikina mada, o ilgalaike strategija.

Ateityje galime tikėtis:

• dar didesnio dėmesio tiekimo grandinių skaidrumui – nuo žaliavų kasybos iki galutinio automobilio;
• naujų partnerystės formatų tarp gamintojų ir tiekėjų „draugiškose“ šalyse;
• didesnio programinės įrangos vaidmens – dalis vertės vis labiau kelsis iš fizinės gamybos į skaitmeninius sprendimus.

Šalys, kurios sugebės pasiūlyti stabilumą, talentus ir žalią energiją, laimės daugiausia. Europai ir Lietuvai tai yra galimybė, bet ir išbandymas – ar pavyks greitai prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.

Išvados

• Automobilių gamyba traukiasi iš geopolitinės rizikos zonų ir persiskirsto tarp „draugiškų“ šalių.
• Pagrindiniai veiksniai – geopolitika, tiekimo saugumas, elektromobilių plėtra ir ESG reikalavimai.
• Rytų ir Vidurio Europa, Meksika, kai kurios Azijos šalys tampa naujais gamybos centrais.
• Europa siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos, bet kartu išsaugoti konkurencingumą.
• Lietuva turi realią galimybę stiprinti savo vaidmenį automobilių komponentų ir IT grandinėje.

DUK apie automobilių gamybos persikraustymą į „draugiškas“ šalis

Kuo friendshoring skiriasi nuo paprasto gamybos perkėlimo?

Friendshoring – tai ne tik pigesnės darbo jėgos paieška. Pagrindinis tikslas – sumažinti geopolitinę ir tiekimo riziką, todėl gamyba keliama į politiškai artimas, patikimas šalis, dažnai toje pačioje ekonominėje erdvėje (pvz., ES, USMCA), net jei tai nėra pigiausia įmanoma vieta.

Ar dėl friendshoring automobiliai taps brangesni?

Trumpuoju laikotarpiu kainas gali šiek tiek kelti pereinamojo laikotarpio investicijos į naujas gamyklas ir tiekimo grandines. Tačiau ilguoju laikotarpiu stabilesnė gamyba ir mažesnė krizių rizika turėtų padėti išvengti staigių kainų šuolių, kokius matėme pandemijos ir lustų krizės metu.

Ar Lietuva gali pritraukti automobilių gamyklą?

Didelės surinkimo gamyklos Lietuvoje kol kas mažai tikėtinos dėl rinkos dydžio ir konkurencijos regione. Tačiau Lietuva jau dabar sėkmingai pritraukia komponentų gamintojus, inžinerinių ir IT paslaugų centrus. Būtent šiose srityse, o ne pilno surinkimo gamyklose, slypi didžiausias šalies potencialas friendshoring eroje.