Medicina

Pasaulinis jaunų žmonių trumparegystės šuolis: kas vyksta?

Vis daugiau vaikų ir paauglių pasaulyje serga trumparegyste. Aiškinamės, kodėl taip nutiko, kuo tai pavojinga regėjimui ir kokių veiksmų reikia imtis tėvams, mokykloms ir patiems jaunuoliams.
2026 9 birželio

Pasaulinis jaunų žmonių trumparegystės šuolis: kas vyksta?

Pasaulyje fiksuojamas tylus, bet labai realus „regėjimo pandemijos“ scenarijus – sparčiai daugėja trumparegių vaikų ir paauglių. Oftalmologai ir mokslininkai įspėja: jei tendencijos nesikeis, iki 2050 m. trumparegyste (miopija) gali sirgti apie pusė pasaulio gyventojų, o daliai jų grės rimtas regėjimo netekimas.

Ši tendencija ypač ryški tarp jaunų žmonių – mokyklinio ir studentų amžiaus. Straipsnyje apžvelgsime, kodėl miopija taip greitai plinta, kokie pagrindiniai rizikos veiksniai, ką rodo naujausi tyrimai ir ką praktiškai gali padaryti tėvai, mokyklos ir patys jaunuoliai.

Kas yra trumparegystė ir kuo ji pavojinga?

Trumparegystė (miopija) – tai regėjimo sutrikimas, kai žmogus aiškiai mato arti esančius daiktus, tačiau toli esantys objektai atrodo neryškūs. Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad akies obuolys pailgėja arba keičiasi ragenos lūžio galia – vaizdas fokusuojamas ne į tinklainę, o prieš ją.

Paprasta „akinukų problema“ ar rimta liga?

Ilgą laiką trumparegystė buvo laikoma beveik nekalta – „užsidėsi akinius ir viskas bus gerai“. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ypač didelė trumparegystė (daugiau nei –6 dioptrijos) susijusi su:

  • padidėjusia tinklainės atšokos rizika,
  • ankstyva glaukoma ir padidėjusiu akispūdžiu,
  • miopine makulopatija – centrinės tinklainės dalies pažeidimu,
  • ankstyva katarakta,
  • galiausiai – negrįžtamu regėjimo praradimu senatvėje.

Kuo anksčiau vaikui prasideda trumparegystė, tuo didesnė tikimybė, kad ji progresuos iki didelės miopijos. Todėl svarbiausias tikslas medicinoje šiandien – ne tik koreguoti, bet ir lėtinti trumparegystės progresavimą.

Kodėl jaunų žmonių trumparegystė šauna į viršų?

Per kelis dešimtmečius trumparegystės paplitimas kai kuriose Azijos šalyse išaugo nuo maždaug 20–30 % iki 80–90 % tarp baigiančiųjų mokyklą. Europa ir JAV dar atsilieka, bet kryptis ta pati – vis daugiau vaikų nešioja akinius ar kontaktinius lęšius.

Tyrimai rodo, kad pagrindiniai veiksniai yra gyvenimo būdo pokyčiai, o ne genetika.

1. Ekranai: telefonai, planšetės ir kompiuteriai

Pastaraisiais metais vaikų ir paauglių ekranų laikas dramatiškai išaugo. Nuotolinis mokymas, socialiniai tinklai, žaidimai, filmukai – visa tai reiškia ilgas valandas žiūrint iš arti.

Pagrindinės problemos:

  • Nuolatinis žiūrėjimas iš arti (20–40 cm atstumas) pertempia akomodacijos sistemą.
  • Retesnis mirksėjimas žiūrint į ekraną sukelia akių sausumą, paraudimą, nuovargį.
  • Mėlynos šviesos poveikis vakare trikdo miegą, o prastas miegas siejamas su lėtesniu akies audinių atsistatymu.

Nors pati mėlyna šviesa nėra tiesioginė trumparegystės priežastis, per ilgas darbas iš arti yra aiškiai siejamas su miopijos rizika.

2. Mažai laiko lauke

Vienas svarbiausių atradimų per pastaruosius 10–15 metų – laikas lauke saugo nuo trumparegystės. Vaikai, kurie kasdien būna lauke bent 2 valandas, rečiau tampa trumparegiais, net jei skaito ar mokosi tiek pat, kiek jų bendraamžiai.

Galimi mechanizmai:

  • Ryški dienos šviesa skatina dopamino išsiskyrimą tinklainėje, o jis lėtina akies obuolio pailgėjimą.
  • Lauke akys dažniau fokusuojasi į toli esančius objektus, o ne į knygą ar ekraną 30 cm atstumu.
  • Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, įskaitant ir akyse.

Modernus gyvenimo būdas – mokykla, būreliai, namų darbai, ekranai – jaunus žmones vis dažniau „uždaro“ patalpose, ir tai tiesiogiai atsispindi trumparegystės statistikoje.

3. Intensyvus mokymasis ir „arti darbas“

Šalys, kuriose vaikai anksti pradeda intensyviai mokytis, daug laiko skiria korepetitoriams ir papildomoms pamokoms, dažniausiai turi ir didesnį trumparegystės paplitimą. Ilgas skaitymas, rašymas, darbas kompiuteriu iš arti yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių.

4. Genetika – svarbi, bet ne lemianti

Jei vienas ar abu tėvai trumparegiai, vaiko rizika taip pat tapti trumparegiu yra didesnė. Tačiau šiandien aišku, kad vien genų paaiškinimui nepakanka. Genetika nulemia polinkį, o ar trumparegystė išsivystys ir kaip greitai progresuos, stipriai priklauso nuo aplinkos ir įpročių.

Naujausios tendencijos ir COVID-19 įtaka

Per pandemiją daugelyje šalių buvo stebimas „pandeminis miopijos šuolis“ – vaikų, kuriems pirmą kartą diagnozuota trumparegystė, skaičius išaugo, o jau turinčiųjų miopiją dioptrijos progresavo greičiau.

Pagrindinės priežastys:

  • Nuotolinis mokymas – dar daugiau laiko prie ekranų iš arti.
  • Ribotas išėjimas į lauką ir sporto veiklų atšaukimas.
  • Padidėjęs stresas ir miego sutrikimai.

Nors daugelyje šalių grįžta kontaktinis mokymas, dalis naujų įpročių – nuotolinės pamokos, papildomos veiklos internete – išliko. Todėl ekspertai ragina aktyviai diegti regėjimo profilaktikos rekomendacijas tiek šeimose, tiek mokyklose.

Pagrindiniai trumparegystės simptomai vaikams ir paaugliams

Vaikai retai patys pasako, kad blogai mato – jie tiesiog pripranta. Todėl suaugusieji turi atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

  • vaikas sėda vis arčiau televizoriaus ar lentos klasėje,
  • prisimerkia žiūrėdamas į tolį,
  • dažnai trindamas akis skundžiasi nuovargiu,
  • skausmas kakle, galvos skausmai po pamokų ar darbo kompiuteriu,
  • nenoras skaityti iš toliau, rinkimasis telefonu žiūrėti iš labai arti,
  • prastesni mokymosi rezultatai, kai reikia kopijuoti nuo lentos.

Jeigu pastebite bent kelis iš šių simptomų, verta neatidėlioti vizito pas vaikų oftalmologą ar optometrininką.

Kaip diagnozuojama trumparegystė?

Trumparegystė nustatoma ištyrus regėjimo aštrumą ir atliekant refrakcijos tyrimą (dažnai po lašų, kurie trumpam atpalaiduoja akomodaciją). Vaikams būtina pilna akių apžiūra:

  • regėjimo aštrumo testai,
  • refrakcijos matavimas,
  • akies obuolio ilgis (biometrija) – ypač svarbu stebint progresavimą,
  • dugno apžiūra – tinklainės ir regos nervo būklė.

Reguliari patikra leidžia ne tik parinkti tinkamą korekciją, bet ir laiku pastebėti per greitą miopijos progresavimą, kuris reikalauja aktyvesnės intervencijos.

Ar trumparegystę galima sustabdyti?

Pilnai „išgydyti“ trumparegystę kol kas neįmanoma – akies pailgėjimas yra struktūrinis pokytis. Tačiau šiandien yra daug būdų lėtinti miopijos progresavimą ir sumažinti didelės trumparegystės riziką.

1. Gyvenimo būdo korekcijos: paprastos, bet veiksmingos

Mokslinių tyrimų pagrindu suformuotos kelios auksinės taisyklės:

  • Mažiausiai 2 valandos lauke per dieną – žaidimai, sportas, pasivaikščiojimai.
  • 20–20–20 taisyklė: kas 20 minučių darbo iš arti 20 sekundžių pažiūrėti į 20 pėdų (apie 6 m) atstumą.
  • Pakankamas atstumas: knyga ar ekranas ne arčiau kaip 30–40 cm, monitorius – bent 50–60 cm.
  • Gera darbo vietos ergonomika: tinkamas apšvietimas, kėdės ir stalo aukštis, ekranas akių lygyje.
  • Ekranų ribojimas: ypač vaikams iki 6–7 metų ir vakarinėmis valandomis.

2. Specialūs akiniai ir kontaktiniai lęšiai

Pastaraisiais metais atsirado optinių sprendimų, kurie ne tik koreguoja regėjimą, bet ir lėtina miopijos progresavimą:

  • Miopijos kontrolės akiniai – specialios konstrukcijos stiklai, keičiantys šviesos fokusavimą periferijoje.
  • Minkšti multifokaliniai kontaktiniai lęšiai – vaikams ir paaugliams, prižiūrint specialistui.
  • Ortokorekcijos (naktiniai) lęšiai – kieti lęšiai, dėvimi naktį, kurie laikinai pakeičia ragenos formą, kad dieną gerai matytumėte be korekcijos ir kartu lėtėtų miopijos progresavimas.

Šiuos metodus būtina taikyti tik prižiūrint patyrusiam oftalmologui ar optometrininkui, reguliariai tikrinant akis.

3. Vaistiniai lašai: mažos dozės atropinas

Vis plačiau naudojamas mažų dozių atropinas (pvz., 0,01–0,05 %) – akių lašai, kurie vakare lašinami vaikams, kad lėtėtų trumparegystės progresavimas. Tyrimai rodo, kad tinkamai parinkta dozė gali reikšmingai sulėtinti dioptrijų didėjimą, o šalutinis poveikis dažniausiai būna minimalus.

Šis gydymas visada turi būti skiriamas ir prižiūrimas gydytojo oftalmologo – savarankiškai jo pradėti negalima.

4. Lazerinė korekcija ir kitos operacijos

Lazerinė regos korekcija (pvz., LASIK, PRK) ar lęšiuko keitimo operacijos gali pataisyti regėjimą suaugusiems trumparegiams, tačiau jos nesustabdo ir neatsuka atgal akies pailgėjimo ir nesumažina visų su didelės miopijos komplikacijomis susijusių rizikų.

Dėl to pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas vaikystės ir paauglystės periodui – kai dar galima sulėtinti miopijos progresavimą.

Ką gali padaryti tėvai jau šiandien?

Tėvai vaidina lemiamą vaidmenį formuojant vaikų regėjimui palankius įpročius. Keletas praktiškų žingsnių:

  • Organizuoti, kad vaikas kasdien bent 2 valandas praleistų lauke.
  • Nustatyti aiškias ekrano taisykles: be telefono prie stalo, be ekrano prieš miegą, limituotas žaidimų laikas.
  • Stebėti, iš kokio atstumo vaikas žiūri į knygą ar ekraną, koreguoti sėdėseną.
  • Reguliariai vėdinti patalpas ir pasirūpinti geru apšvietimu.
  • Kartą per 1–2 metus (ar dažniau, jei yra problemų) vesti vaiką akių patikrai, net jei jis pats nesiskundžia.

Mokyklų ir universitetų vaidmuo

Švietimo įstaigos taip pat gali prisidėti prie jaunų žmonių regėjimo išsaugojimo:

  • skatinti pertraukas lauke ir aktyvų judėjimą.
  • organizuoti regėjimo profilaktikos pamokėles ir paskaitas.
  • pritaikyti klasių apšvietimą ir baldus ergonomiškai.
  • diegiant skaitmenines priemones, nepamiršti balanso tarp ekrano ir popieriaus.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?

Nedelskite ir skubiai kreipkitės į oftalmologą, jei vaikas ar paauglys:

  • staiga pradeda blogai matyti į tolį,
  • mato žybsnius, „museles“, šešėlius regėjimo lauke,
  • skundžiasi stipriais akių ar galvos skausmais,
  • pastebite akies paraudimą, skausmą, šviesos baimę,
  • viena akis atrodo žymiai silpnesnė už kitą.

Tokie simptomai gali rodyti ne tik progresuojančią trumparegystę, bet ir rimtesnes akių ligas, kurioms reikia skubios pagalbos.

Išvada: trumparegystė – ne neišvengiama, bet valdoma

Pasaulinis jaunų žmonių trumparegystės šuolis – tai ne tik medicininė, bet ir socialinė bei švietimo problema. Tačiau gera žinia ta, kad daugelis rizikos veiksnių yra valdomi:

  • daugiau laiko lauke,
  • mažiau nereikalingo ekrano laiko,
  • protingai organizuotas mokymasis,
  • reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją,
  • šiuolaikinės miopijos kontrolės priemonės, kai jos reikalingos.

Kuo anksčiau pradėsime rūpintis vaikų akimis, tuo daugiau jaunų žmonių išsaugos gerą regėjimą ir išvengs sunkių komplikacijų ateityje.

DUK apie jaunų žmonių trumparegystę

Ar trumparegystę sukelia tik telefonai ir kompiuteriai?

Ne, telefonai ir kompiuteriai nėra vienintelė priežastis, bet jie labai prisideda prie per didelio darbo iš arti. Miopiją lemia keli veiksniai kartu: genetika, mažas laikas lauke, ilgas skaitymas ar mokymasis iš arti, prastas apšvietimas. Ekranai šiuos veiksnius sustiprina, todėl svarbu riboti jų naudojimą ir daryti pertraukas.

Kiek laiko vaikas turėtų praleisti lauke, kad sumažėtų trumparegystės rizika?

Dauguma tyrimų rodo, kad apie 2 valandas lauke kasdien jau turi apsauginį poveikį. Tai gali būti ne vienas ilgas pasivaikščiojimas, o kelios trumpesnės veiklos: kelionė į mokyklą pėsčiomis, žaidimai kieme, sporto treniruotės, pasivažinėjimas dviračiu.

Ar ankstyva akinukų nešiojimo pradžia „silpnina“ akis?

Ne, tinkamai parinkti akiniai akių nesilpnina. Priešingai – jie leidžia vaikui geriau matyti, mokytis, judėti ir mažina akių įtampą. Svarbiausia – reguliariai tikrintis regėjimą ir, jei reikia, kartu su gydytoju pasirinkti papildomas miopijos kontrolės priemones (specialius lęšius, lašus, gyvenimo būdo korekcijas).