Lietuva

Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė po karo Ukrainoje

Kaip po 2022 m. karo Ukrainoje pasikeitė Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė: TV ir portalai, socialiniai tinklai, Kremliaus propaganda ir valstybės atsakas.
2026 5 birželio

Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė po karo Ukrainoje

Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė pasikeitė iš esmės. Šalis, kuri jau po Krymo aneksijos 2014 m. pradėjo riboti Kremliaus propagandinius kanalus, po naujo karo etapo perėjo į aukštesnį informacinio saugumo lygį – nuo techninių blokavimų iki aktyvios alternatyvios žiniasklaidos kūrimo rusų kalba.

Šiandien, 2026 m. pradžioje, Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai turi gerokai įvairesnį, bet kartu ir labiau fragmentuotą informacijos lauką: nuo lietuviškų projektų rusų kalba iki Telegram kanalų, VPN pagalba žiūrimų rusiškų programų ir ukrainietiškos žiniasklaidos.

Kas pasikeitė po 2022 m. karo pradžios?

Karas Ukrainoje tapo lūžio tašku, po kurio Lietuvos institucijos ėmėsi kur kas griežtesnių priemonių prieš Kremliaus propagandą. Tai paveikė tiek tradicinę, tiek skaitmeninę rusakalbę erdvę.

Pagrindiniai pokyčiai

  • Platus rusiškų TV kanalų blokavimas. Buvo uždrausti arba apriboti RT, „Rossija 24“, Pervyj kanal, NTV ir kiti propagandiniai kanalai.
  • Stipresnė interneto platformų kontrolė. Lietuvos institucijos aktyviau bendradarbiauja su „YouTube“, „Meta“ ir kitomis platformomis, žymint ir šalinant karo propagandą.
  • Nauji projektai rusų kalba. Atsirado ir sustiprėjo lietuviškos kilmės žiniasklaidos ir faktų tikrinimo projektai, skirti rusakalbei auditorijai Baltijos šalyse ir plačiau.
  • Akcentas į medijų raštingumą. Mokyklos, NVO ir bibliotekos pradėjo daugiau programų rusų kalba apie dezinformacijos atpažinimą.

Televizija ir radijas: nuo rusiškų kanalų prie vietinių alternatyvų

Dar prieš karą Ukrainoje dalis Lietuvos rusakalbių įprastai žiūrėdavo rusiškus federalinius kanalus per kabelinę arba palydovinę televiziją. Būtent jie formavo daugelio žmonių politinį paveikslą – nuo karo Gruzijoje iki Krymo aneksijos ir Donbaso.

Kremliaus kanalų ribojimas

Po 2022 m. pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ir kitos institucijos nuosekliai apribojo Kremliaus kanalų retransliavimą. Pagrindiniai motyvai:

  • atviras karo Ukrainoje pateisinimas ir kurstymas;
  • neapykantos kalba prieš ukrainiečius ir Vakarus;
  • nuolatinė dezinformacija apie NATO ir Baltijos šalis.

Šie ribojimai buvo derinami su ES sankcijomis ir panašiais sprendimais Latvijoje bei Estijoje, todėl Baltijos regione susiformavo bendra linija: Kremliaus propagandai – mažiausiai erdvės.

Lietuviškos ir regioninės alternatyvos

Kai kuriems žiūrovams rusiškų kanalų dingimas tapo šoku, todėl atsirado poreikis alternatyvai. Į jį reagavo tiek valstybės, tiek nepriklausomi žiniasklaidos projektai:

  • LRT turinys rusų kalba. Nacionalinis transliuotojas išplėtė naujienų ir aiškinamojo turinio rusų kalba pasiūlą internete, dalį medžiagos adaptuodamas ir socialiniams tinklams.
  • Regioniniai Baltijos projektai. Kai kurie nepriklausomi kanalai ir portalai orientuojasi į visų trijų Baltijos šalių rusakalbius, siūlydami naujienas apie regioną ir karą Ukrainoje iš vakarietiškos perspektyvos.
  • Ukrainietiška žiniasklaida. Dalis Lietuvos rusakalbių atrado ukrainietiškus kanalus ir „YouTube“ projektus rusų kalba, kurie tapo alternatyvia informacijos erdve.

Internetinė erdvė: tarp blokavimų, VPN ir socialinių tinklų

Nors tradicinė televizija prarado dalį įtakos, internetas rusakalbėje erdvėje tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Čia valstybės galimybės riboti turinį – daug sudėtingesnės.

VPN ir „pilkosios zonos“

Dalis Lietuvos rusakalbių, ypač vyresnio amžiaus, kurie ilgus metus žiūrėjo rusiškus kanalus, pradėjo naudoti VPN ir palydovines antenas, kad apeitų blokavimus. Taip atsirado vadinamosios „pilkosios informacinės zonos“:

  • žmonės formaliai gyvena Lietuvoje, bet informaciškai išlieka Rusijos žiniasklaidos burbule;
  • jie gauna visiškai kitokį karo Ukrainoje, NATO, ES ir pačios Lietuvos vaizdą;
  • tai sukuria gilesnį visuomenės susiskaldymą pagal informacinius šaltinius.

Telegram, TikTok ir „YouTube“

Po karo pradžios Telegram tapo vienu pagrindinių kanalų rusakalbei auditorijai, nes jį sunkiau reguliuoti. Ten veikia tiek nepriklausomi, tiek atviri Kremliaus propagandos kanalai. Jaunesnė auditorija daugiau laiko praleidžia „YouTube“ ir „TikTok“:

  • „YouTube“ – mišrus laukas, kur šalia nepriklausomų analitikų ir ukrainietiškų kanalų veikia ir maskuotų propagandinių kanalų tinklai.
  • „TikTok“ – trumpų formatų klipai, kuriuose dažnai ištraukiami emocingi karo fragmentai be konteksto; tai palanki dirva manipuliacijoms.
  • Telegram – kanaluose skleidžiami tiek fronto naujienų „insaidai“, tiek sąmokslo teorijos apie NATO ir Baltijos valstybes.

Lietuvos institucijoms čia tenka dvigubas uždavinys: ir reaguoti į pavojingiausią turinį, ir kurti patrauklias alternatyvas rusų kalba, kurios galėtų konkuruoti dėl dėmesio.

Kas šiandien sudaro Lietuvos rusakalbių informacinį lauką?

Lietuvos rusakalbiai nėra vienalytė grupė. Jų informaciniai įpročiai skiriasi pagal amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį ir net migracijos istoriją.

Pagrindinės auditorijų grupės

  • Vyresnio amžiaus rusakalbiai, dažnai dar išlaikantys nostalgiją sovietiniam laikotarpiui ir įpratę prie rusiškos TV. Jie labiausiai linkę ieškoti būdų apeiti blokavimus.
  • Vidurinio amžiaus miestų gyventojai, kurie dažniau vartoja lietuvišką žiniasklaidą, bet naujienas ir komentarus socialiniuose tinkluose skaito rusų kalba.
  • Jaunesnė karta ir naujieji migrantai iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie dažnai jungia kelias informacines erdves: lietuvišką, europinę, ukrainietišką ir nepriklausomą rusišką žiniasklaidą.

Pagrindiniai šaltiniai

Apibendrintai, dabartinį Lietuvos rusakalbių informacinį lauką sudaro:

  • lietuviški portalai su rubrikomis rusų kalba;
  • nacionalinio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių turinys rusų kalba;
  • nepriklausomi regioniniai projektai, skirti Baltijos rusakalbiams;
  • ukrainietiški ir Vakarų kanalai rusų kalba;
  • Telegram, „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“ turinys rusų kalba;
  • per VPN ir palydovą pasiekiami rusiški federaliniai kanalai.

Valstybės atsakas: nuo draudimų iki dialogo

Lietuva po karo Ukrainoje pasirinko dvigubą strategiją: riboti agresyvios propagandos srautus ir kartu stiprinti įtraukią, demokratinėmis vertybėmis grįstą informacinę erdvę rusakalbiams.

Teisinės ir techninės priemonės

  • Licencijų atėmimas ir blokavimas. LRTK ir kitos institucijos pasinaudojo tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais, kad apribotų karo propagandą.
  • Greitesnė reakcija į dezinformaciją. Specialios darbo grupės ir ekspertų centrai analizuoja rusakalbį turinį, identifikuoja pavojingas kampanijas ir teikia rekomendacijas.
  • Bendradarbiavimas su platformomis. Lietuva aktyviai dalyvauja ES lygmens dialoge su technologijų kompanijomis dėl karo propagandos ir neapykantos kalbos.

Turinio kūrimas ir integracija

Vien draudimais ilgalaikio rezultato pasiekti neįmanoma, todėl vis daugiau dėmesio skiriama turiniui rusų kalba, kuris:

  • aiškina Lietuvos ir ES politiką suprantama kalba;
  • pasakoja apie karo Ukrainoje realybę, remdamasis faktais ir liudijimais;
  • kalba apie kasdienes temas – socialinę apsaugą, švietimą, sveikatą – taip mažindamas atotrūkį tarp rusakalbių ir lietuviškos informacinės erdvės.

Šalia to stiprinami medijų raštingumo projektai rusų kalba: seminarai mokyklose, bibliotekose, bendruomenių centruose, internetiniai kursai ir interaktyvios pamokos apie tai, kaip atpažinti melagienas ir manipuliacijas.

Iššūkiai ir rizikos: kas dar nepadaryta?

Nors per kelerius metus pasiekta daug, Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė vis dar išlieka pažeidžiama. Ypač tai matyti karo Ukrainoje ir Rusijos vidaus politikos temomis.

Didžiausi iššūkiai

  • Gilus informacinis susiskaldymas. Skirtingos visuomenės grupės gyvena skirtinguose informaciniuose burbuluose ir viena kitą vis prasčiau supranta.
  • Emocinis ryšys su Rusija. Daliai rusakalbių Rusija išlieka „informacine tėvyne“, todėl kritika Kremliui suvokiama kaip asmeninis puolimas.
  • Resursų stoka alternatyvai. Kokybiškas turinys rusų kalba reikalauja žurnalistų, vertėjų, redaktorių ir finansavimo – tai nėra vienadienis projektas.
  • Greitai besikeičianti skaitmeninė aplinka. Naujos platformos ir formatai atsiranda greičiau, nei spėjama sukurti aiškias reguliavimo ir atsako priemones.

Kokios tendencijos matomos 2024–2026 m.?

Per pastaruosius porą metų išryškėjo kelios tendencijos, kurios greičiausiai tęsis ir artimiausioje ateityje.

Didesnis kritiškumas ir savirefleksija

Karas Ukrainoje ir represijos Rusijoje (mobilizacija, cenzūra, opozicijos persekiojimas) privertė dalį Lietuvos rusakalbių kritiškiau pažvelgti į Kremliaus naratyvus. Vis dažniau girdimi balsai, atvirai palaikantys Ukrainą ir pritariantys Lietuvos saugumo politikai.

Naujų diasporų įtaka

Į Lietuvą atvykę nauji migrantai iš Rusijos ir Baltarusijos, bėgantys nuo režimo, atsinešė visai kitokią informacinę patirtį. Dalis jų kuria tinklalaides, „YouTube“ kanalus ir „Telegram“ projektus, kurie orientuojasi į rusakalbius Baltijos šalyse ir platesnėje Europoje. Tai stiprina alternatyvią, demokratiškomis vertybėmis pagrįstą rusakalbę erdvę.

Regioninis bendradarbiavimas Baltijos šalyse

Lietuva, Latvija ir Estija vis dažniau koordinuoja veiksmus: nuo kanalų blokavimo iki bendrų turinio projektų rusų kalba. Tai leidžia efektyviau panaudoti ribotus resursus ir pasiekti platesnę auditoriją.

Ką dar galima padaryti?

Norint, kad Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė būtų atsparesnė ir labiau integruota į bendrą visuomenės gyvenimą, ekspertai dažniausiai mini kelias kryptis.

Ilgalaikė strategija, o ne tik krizių valdymas

  • planuoti rusų kalbos turinį ne vien karo ir saugumo temomis, bet ir kasdieniais, žmonėms aktualiais klausimais;
  • įtraukti rusakalbius žurnalistus ir kūrėjus į lietuviškas redakcijas;
  • kurti programas jaunimui, kurios jungtų lietuvių ir rusakalbius kūrėjus.

Stipresnė bendruomenių žiniasklaida

Maži, vietos lygmens projektai – rajoniniai naujienlaiškiai, bendruomenių puslapiai, „Facebook“ grupės – dažnai turi didesnį pasitikėjimą nei dideli kanalai. Juose galima:

  • kalbėti rusų kalba apie vietos savivaldą, mokyklas, sveikatos paslaugas;
  • aiškinti nacionalinės politikos sprendimus konkrečių žmonių istorijų lygmeniu;
  • kurti tiltus tarp lietuvių ir rusakalbių bendruomenių.

Nuoseklus darbas su medijų raštingumu

Medijų raštingumas turėtų tapti ne vienkartine kampanija, o nuolatine praktika:

  • rusų kalba parengtos pamokos mokyklose ir suaugusiųjų švietime;
  • interaktyvūs testai ir žaidimai, padedantys atpažinti melagienas;
  • vieši susitikimai su žurnalistais, faktų tikrintojais ir ekspertais.

Išvada: informacinis saugumas ir pasitikėjimas eina kartu

Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė po karo Ukrainoje tapo viena svarbiausių šalies informacinio saugumo temų. Vien blokavimais problemos išspręsti neįmanoma – būtina kurti patrauklią, patikimą ir įtraukią alternatyvą rusų kalba.

Nuo to, ar pavyks sukurti tokį informacinį lauką, kuriame rusakalbiai jaustųsi girdimi ir kartu dalintųsi tomis pačiomis faktais grįstomis realybės prielaidomis kaip ir likusi visuomenės dalis, priklausys ne tik Lietuvos vidaus darna, bet ir atsparumas išorės grėsmėms ateityje.

DUK: Lietuvos rusakalbių informacinė erdvė

Ar Lietuvoje visiškai uždrausta rusiška žiniasklaida?

Ne. Lietuvoje ribojami tie rusiški kanalai ir platformos, kurie sistemingai skleidžia karo propagandą, neapykantos kalbą ir dezinformaciją. Tuo pat metu prieinami nepriklausomi rusiški, ukrainietiški ir vakarietiški projektai rusų kalba, o taip pat lietuviškos žiniasklaidos turinys rusų kalba.

Kaip Lietuvos rusakalbiams rasti patikimos informacijos rusų kalba?

Patikimiausia rinktis oficialių Lietuvos žiniasklaidos priemonių rubrikas rusų kalba, nepriklausomus Baltijos regiono projektus, ukrainietišką žiniasklaidą ir tarptautinius kanalus, kurie laikosi žurnalistinės etikos. Verta tikrinti kelis šaltinius ir vengti anonimiškų Telegram kanalų, kurie neatskleidžia savo savininkų ir finansavimo.

Ką gali padaryti patys rusakalbiai, kad sumažintų propagandos įtaką?

Naudinga sąmoningai diversifikuoti informacijos šaltinius, sekti faktų tikrinimo projektus, mokytis atpažinti manipuliacijas (pavyzdžiui, emocinius šantažus, sąmokslo teorijas) ir kalbėtis apie matomą turinį su artimaisiais. Jei kyla abejonių dėl informacijos patikimumo, verta ją patikrinti keliuose nepriklausomuose šaltiniuose ir oficialiose institucijų svetainėse.