Dengue ir kiti uodų platinami virusai: grėsmė, kuri artėja

Pastaraisiais metais pasaulis susiduria su vis dažnesniais dengue, Zikos, Čikungunijos ir kitų uodų platinamų virusų protrūkiais. Tai nebe tik tolimų tropikų problema – dėl klimato kaitos, urbanizacijos ir intensyvių kelionių šios infekcijos vis dažniau pasiekia ir Europą.

Kas yra dengue ir kiti uodų platinami virusai?

Dengue karštligė – tai virusinė infekcija, kurią platina Aedes genties uodai (dažniausiai Aedes aegypti ir Aedes albopictus). Šie patys uodai platina ir kitus svarbius virusus:

• Zikos virusą – siejamą su įgimtomis kūdikių smegenų vystymosi ydomis;
• Čikungunijos virusą – sukeliantį stiprų sąnarių skausmą ir ilgalaikį silpnumą;
• Geltonąją karštligę – sunkią hemoraginę ligą su dideliu mirštamumu;
• kai kuriose šalyse – ir kitas arbovirusines infekcijas (pvz., Vakarų Nilo virusą).

Visus šiuos virusus vienija bendras bruožas: jie perduodami uodų įkandimo metu ir dažnai plinta tyliai, kol protrūkis jau įsibėgėjęs.

Kodėl šios epidemijos taip greitai plinta?

Klimato kaita ir šylantis pasaulis

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Aedes uodai plečia savo arealą į naujas teritorijas, taip pat ir į pietinę bei centrinę Europą. Tam palankūs veiksniai:

• šiltesnės žiemos – uodai išgyvena ilgesnį laiką;
• ilgesnis šiltasis sezonas – daugiau laiko veistis ir plisti;
• dažnesni ekstremalūs orai (liūtys, potvyniai) – daugiau stovinčio vandens uodų veisimuisi.

Urbanizacija ir žmonių judėjimas

Greitai augant miestams ir tankėjant gyventojų skaičiui, uodams atsiranda idealios sąlygos:

• vandens talpos, šiukšlių konteineriai, neuždengti bakai – puikios veisimosi vietos;
• artimas žmonių gyvenimas – virusas lengvai perduodamas nuo vieno žmogaus kitam per uodus;
• intensyvios tarptautinės kelionės – infekuoti keliautojai virusą „atveža“ į naujas šalis.

Sveikatos sistemų apkrova

Daugelis šalių, kuriose fiksuojami didžiausi dengue protrūkiai, jau ir taip susiduria su sveikatos sistemos iššūkiais. Trūksta:

• diagnostikos priemonių (greitųjų testų, laboratorijų pajėgumų);
• vektorinės kontrolės programų (uodų populiacijos mažinimo);
• pakankamo visuomenės informavimo ir švietimo.

Kur šiuo metu didžiausia rizika?

Dengue ir kiti uodų platinami virusai labiausiai paplitę:

• Lotynų Amerikoje (Brazilija, Argentina, Kolumbija, Meksika ir kt.);
• Pietryčių Azijoje (Tailandas, Vietnamas, Indonezija, Filipinai, Malaizija);
• Pietų Azijoje (Indija, Bangladešas, Šri Lanka, Pakistanas);
• kai kuriose Afrikos šalyse (ypač geltonosios karštligės atvejai);
• Ramiojo vandenyno regiono salose.

Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami ir lokalūs atvejai Europoje, kai žmonės užsikrečia vietoje, nekeliaudami į tropikus. Tai rodo, kad Aedes uodai jau sėkmingai įsitvirtino kai kuriose Europos šalyse, ypač pietuose.

Dengue simptomai: į ką atkreipti dėmesį?

Po užsikrėtimo dengue virusu inkubacinis periodas dažniausiai trunka 4–7 dienas (iki 14 dienų). Tipiniai simptomai:

• staigi, aukšta temperatūra (dažnai virš 39 °C);
• stiprus galvos skausmas, ypač už akių;
• raumenų ir sąnarių skausmas (dėl to liga dar vadinama „kaulus laužančia“ karštlige);
• pykinimas, vėmimas, apetito stoka;
• odos bėrimas, atsirandantis po kelių dienų nuo karščiavimo pradžios;
• silpnumas, nuovargis.

Dauguma atvejų būna lengvi arba vidutinio sunkumo, tačiau daliai pacientų gali išsivystyti sunkioji dengue forma, anksčiau vadinta hemoragine dengue. Pavojingi įspėjamieji ženklai:

• stiprus pilvo skausmas, nuolatinis vėmimas;
• kraujavimas iš nosies, dantenų ar kitų vietų;
• stiprus silpnumas, mieguistumas, neramumas;
• kvėpavimo pasunkėjimas, šaltas prakaitas;
• staigus kraujospūdžio kritimas.

Atsiradus šiems simptomams būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą – laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Zikos ir Čikungunijos virusai: kuo skiriasi?

Zikos virusas

Daugumai užsikrėtusių Zikos virusas sukelia lengvą ligos formą arba visai nesukelia simptomų. Vis dėlto pavojus slypi kitur:

• užsikrėtus nėštumo metu, gali sutrikti vaisiaus smegenų vystymasis (mikrocefalija ir kitos anomalijos);
• virusas gali būti perduodamas ir lytiniu keliu, todėl rekomenduojamos apsaugos priemonės po kelionių į endemines zonas;
• retais atvejais siejamas su neurologinėmis komplikacijomis (pvz., Guillain–Barré sindromu).

Čikungunija

Čikungunijos virusas dažniausiai sukelia:

• aukštą temperatūrą;
• labai stiprų sąnarių skausmą, kartais trunkantį mėnesius ar net metus;
• bėrimą, bendrą silpnumą.

Nors mirštamumas dėl Čikungunijos yra palyginti nedidelis, liga gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę, ypač vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Diagnozė ir gydymas

Kaip nustatoma diagnozė?

Įtarus dengue ar kitą uodų platinamą virusinę infekciją, gydytojas atkreips dėmesį į:

• neseną kelionę į tropines ar subtropines šalis;
• simptomų pradžios laiką ir pobūdį;
• kraujo tyrimų rezultatus (trombocitų skaičių, kepenų fermentus ir kt.).

Specifinė diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais:

• virusinės RNR nustatymas (PGR metodas) ankstyvoje ligos stadijoje;
• antikūnų (IgM, IgG) tyrimai vėlesnėse stadijose.

Ar yra vaistų nuo dengue?

Šiuo metu specifinio antivirusinio gydymo nuo dengue nėra. Gydymas yra simptominis:

• pakankamas skysčių vartojimas (geriamasis arba į veną);
• karščiavimo mažinimas paracetamoliu;
• stebėsena dėl galimų komplikacijų.

Labai svarbu nevartoti aspirino ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno) be gydytojo nurodymo, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką.

Skiepai ir prevencija

Skiepai nuo dengue ir geltonosios karštligės

Pastaraisiais metais atsirado naujų vakcinų nuo dengue, tačiau jų taikymas priklauso nuo šalies politikos, amžiaus ir ankstesnio užsikrėtimo statuso. Kai kuriose endeminėse šalyse vakcinos naudojamos tam tikroms gyventojų grupėms, tačiau jos dar nėra universali priemonė visiems keliautojams.

Geltonosios karštligės vakcina yra gerai ištirta ir veiksminga. Daugeliu atvejų vienkartinė dozė suteikia ilgalaikę apsaugą. Kai kurios šalys reikalauja galiojančio skiepijimo sertifikato atvykstant iš endeminių teritorijų.

Asmeninė apsauga nuo uodų įkandimų

Kol nėra plataus prieinamumo skiepų nuo visų uodų platinamų virusų, svarbiausia – profilaktika:

• naudoti repelentus su DEET, pikaridinu ar citriodioliu (laikantis amžiaus ir nėštumo rekomendacijų);
• dėvėti ilgas rankoves ir kelnes, ypač uodų aktyvumo metu (rytais ir vėlyvą popietę);
• naudoti tinklelius nuo uodų (ypač miegant), prireikus – su insekticidais;
• vengti atvirų langų be tinklų, įjungti ventiliatorius ar oro kondicionierių;
• šalinti stovintį vandenį aplink namus (padangos, kibirai, vazos, latakai).

Ką turėtų žinoti keliautojai?

Planuojant kelionę į tropines ar subtropines šalis, verta:

• pasitikrinti naujausią epidemiologinę informaciją apie dengue ir kitus virusus kelionės šalyje;
• pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu bent 4–6 savaites prieš išvykimą;
• į kelioninę vaistinėlę įsidėti tinkamų repelentų, antipiretinių vaistų, tinklelių nuo uodų;
• kelionės metu ir po jos stebėti savo sveikatą – karščiavimas po grįžimo iš tropikų visada reikalauja gydytojo dėmesio.

Grįžus iš endeminių teritorijų ir pajutus simptomus, svarbu informuoti gydytoją apie kelionę – tai padeda greičiau nustatyti teisingą diagnozę ir išvengti nereikalingų procedūrų.

Ar Lietuvai ir Europai gresia dengue epidemijos?

Lietuva šiuo metu nėra dengue ar Zikos viruso endeminė šalis, tačiau globalios tendencijos rodo, kad rizika ilgainiui gali didėti. Pietinėje ir centrinėje Europoje jau fiksuojami vietiniai Aedes uodų židiniai ir pavieniai vietinės kilmės virusinių infekcijų atvejai.

Siekiant sumažinti riziką, svarbu:

• stebėti uodų populiacijas ir jų rūšis;
• greitai identifikuoti ir tirti įvežtus atvejus;
• informuoti visuomenę apie asmeninės apsaugos priemones;
• stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir duomenų apsikeitimą.

Išvados: ką galime padaryti šiandien?

Greitai plintančios dengue ir kitų uodų platinamų virusų epidemijos – tai kompleksinė problema, susijusi su klimato kaita, globalizacija ir visuomenės sveikata. Nors rizika Lietuvoje šiuo metu dar nedidelė, situacija pasaulyje sparčiai keičiasi.

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti:

• atsakingai planuodamas keliones ir rūpindamasis profilaktika;
• naudodamas asmenines apsaugos priemones nuo uodų įkandimų;
• kreipdamasis į gydytoją pajutus karščiavimą po kelionės į tropikus;
• prisidėdamas prie švaresnės aplinkos ir stovinčio vandens mažinimo.

Informacija ir prevencija – stipriausi ginklai prieš šias sparčiai plintančias infekcijas.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu užsikrėsti dengue Lietuvoje, jei nekeliauju?

Šiuo metu Lietuvoje nėra endeminių dengue atvejų ir Aedes uodai nėra plačiai paplitę. Dauguma diagnozuojamų atvejų Europoje – įvežtiniai, t. y. žmonės užsikrečia keliaudami į tropines ar subtropines šalis ir sugrįžta jau sirgdami. Vis dėlto dėl klimato kaitos ir uodų arealo plėtimosi situacija ateityje gali keistis, todėl svarbu stebėti oficialias sveikatos institucijų rekomendacijas.

Kaip atskirti dengue nuo paprasto gripo ar COVID-19?

Dengue, gripas ir COVID-19 gali prasidėti panašiai – karščiavimu, galvos ir raumenų skausmais. Dengue labiau būdingas stiprus skausmas už akių, ryškus raumenų ir sąnarių skausmas, odos bėrimas, o dažnai – ir trombocitų sumažėjimas kraujyje. Svarbiausi užuominų šaltiniai – kelionių istorija ir laboratoriniai tyrimai. Pajutus simptomus po kelionės į tropikus, būtina informuoti gydytoją apie buvusias keliones.

Ar nėščios moterys turėtų vengti kelionių į dengue ir Zikos endemines šalis?

Nėščiosioms ir planuojančioms nėštumą moterims rekomenduojama ypač atsargiai vertinti keliones į Zikos ir dengue endemines teritorijas. Zikos virusas gali sukelti rimtų vaisiaus vystymosi sutrikimų, o dengue nėštumo metu gali komplikuotis sunkesne ligos eiga. Prieš planuojant kelionę būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar kelionių medicinos specialistu ir įvertinti galimą riziką bei apsaugos priemones.