Pasaulinė jaunimo psichikos sveikatos krizė: kodėl ji gilėja

Pasaulinė jaunimo psichikos sveikatos krizė šiandien yra viena aštriausių medicinos ir visuomenės sveikatos temų. Per pastarąjį dešimtmetį, o ypač po COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje fiksuojamas ryškus nerimo sutrikimų, depresijos, valgymo sutrikimų, priklausomybių ir savižalos atvejų augimas tarp 10–24 metų jaunuolių.

Šioje apžvalginėje medicininėje straipsnyje aptariame naujausius duomenis, pagrindines priežastis, rizikos veiksnius ir įrodymais pagrįstas pagalbos strategijas, aktualias tiek pasauliniu mastu, tiek Lietuvoje ir Baltijos regione.

Ką rodo naujausi duomenys apie jaunimo psichikos sveikatą?

Tarptautinės organizacijos – PSO (Pasaulio sveikatos organizacija), UNICEF, OECD – ir nacionaliniai registrai skelbia panašias tendencijas: jaunimo psichikos sveikata blogėja daugelyje šalių, nepriklausomai nuo ekonominio išsivystymo lygio.

Pagrindinės tendencijos pasaulyje

Depresija ir nerimas – vieni dažniausių sutrikimų tarp 15–24 m. jaunuolių; jų paplitimas po pandemijos išaugo dešimtimis procentų daugelyje šalių.
Savižudybės – vienas iš pagrindinių mirties priežasčių šioje amžiaus grupėje; dalyje valstybių savižudybių rodikliai tarp paauglių auga, nors tarp vyresnių grupių – stabilizuojasi ar mažėja.
Savižala be mirties baigties (pjaustymasis, deginimas, kiti savęs žalojimo būdai) – ypač dažnėja tarp paauglių merginų; daug atvejų lieka neregistruoti.
Valgymo sutrikimai – anoreksijos, bulimijos ir kompulsinio persivalgymo atvejai po 2020 m. šuoliškai padidėjo, ypač tarp merginų ir jaunų moterų.
Priklausomybės – daugėja probleminio alkoholio, nikotino (ypač elektroninių cigarečių), kanapių ir skaitmeninių technologijų vartojimo.

PSO skaičiavimais, apie 1 iš 7 paauglių visame pasaulyje turi bent vieną psichikos sveikatos sutrikimą, o didžioji dalis jų negauna jokios specializuotos pagalbos.

Situacija Lietuvoje ir regione

Lietuva ir kitos Baltijos šalys tradiciškai pasižymėjo aukštais savižudybių rodikliais. Nors bendra situacija lėtai gerėja, jaunimo grupė išlieka ypač pažeidžiama:

fiksuojama daugiau kreipimųsi dėl nerimo, depresijos, panikos priepuolių,
auga skubios pagalbos atvejų dėl savižalos,
didėja psichotropinių vaistų skyrimas paaugliams, ypač antidepresantų.

Medikai pabrėžia, kad dalis problemos išryškėjo ir dėl to, jog visuomenėje mažėja stigma – jaunuoliai drąsiau kalba apie savo būklę ir ieško pagalbos. Tačiau tai nekeičia fakto, kad psichikos sveikatos krizė tarp jaunimo realiai gilėja.

Kodėl gilėja jaunimo psichikos sveikatos krizė?

Psichikos sutrikimų priežastys niekada nebūna vienalypės. Medicinoje kalbama apie biopsichosocialinį modelį, kuriame susipina biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

1. Biologiniai ir vystymosi veiksniai

Paveldimumas – polinkis į depresiją, nerimo sutrikimus, bipolinį sutrikimą ar šizofreniją dažnai turi genetinį komponentą.
Smegenų vystymasis – paauglystėje intensyviai formuojasi emocijų reguliavimo ir sprendimų priėmimo sritys; tai natūraliai didina impulsyvumą ir pažeidžiamumą.
Hormoniniai pokyčiai – brendimas, miego ritmo pokyčiai, lytinių hormonų svyravimai gali paaštrinti nuotaikos sutrikimų simptomus.

Šie veiksniai egzistavo visada, tačiau šiandien jie susiduria su nauja, gerokai intensyvesne socialine aplinka.

2. Skaitmeninė aplinka ir socialiniai tinklai

Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi, tačiau jų poveikis psichikai yra dvipusis. Viena vertus, jos suteikia ryšį, informaciją ir pagalbos išteklius. Kita vertus, daugėja mokslinių duomenų apie neigiamą perteklinio naudojimo poveikį.

Nuolatinis lyginimasis – socialiniai tinklai kuria iškreiptą realybės vaizdą, skatina nepasitenkinimą savo kūnu, gyvenimu, pasiekimais.
Kibernetinis patyčias – patyčios persikėlė į 24/7 režimą; anonimiškumas didina žiaurumą, o auka dažnai jaučiasi bejėgė.
Miego sutrikimai – mėlyna ekranų šviesa ir „scrollinimas“ iki vėlumos trumpina miego trukmę ir blogina jo kokybę; miego stoka tiesiogiai susijusi su depresija ir nerimu.
Priklausomybė nuo ekranų – dopamino kilimai nuo „like“ ir pranešimų skatina kompulsinį tikrinimą; tai trikdo dėmesį, mokymąsi, gyvą bendravimą.

3. Socialinis ir ekonominis nesaugumas

Šiuolaikinis jaunimas gyvena nuolatinio netikrumo fone:

Ekonominė įtampa – brangstantis būstas, nestabilios darbo rinkos perspektyvos, studijų ir paskolų našta kelia ilgalaikį stresą.
Globalios krizės – karai, geopolitinė įtampa, klimato krizė, pandemijos; nuolatinės grėsmės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Šeimos problemos – tėvų emigracija, skyrybos, smurtas šeimoje, priklausomybės, skurdas; visa tai tiesiogiai veikia vaikų ir paauglių psichiką.

4. Švietimo sistema ir spaudimas pasiekimams

Daugelio šalių švietimo sistemos vis dar orientuotos į rezultatą ir testus, o ne į emocinę gerovę:

Per didelis krūvis – ilgos mokymosi valandos, korepetitoriai, egzaminai, konkursai.
Perfekcionizmas – tiek tėvų, tiek pačių jaunuolių lūkesčiai kartais tampa nepakeliami.
Emocinio raštingumo stoka – mokyklose vis dar trūksta sistemingo psichikos sveikatos ugdymo.

5. Pagalbos sistemos spragos

Nors apie psichikos sveikatą kalbama vis daugiau, pagalbos prieinamumas atsilieka:

trūksta vaikų ir paauglių psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų,
laukimo eilės valstybinėse įstaigose matuojamos savaitėmis ar mėnesiais,
privačios paslaugos daugeliui šeimų per brangios,
stigma vis dar trukdo laiku kreiptis pagalbos.

Dažniausi psichikos sutrikimai tarp jaunimo

Medicinoje jaunimo psichikos sutrikimai klasifikuojami pagal tarptautines diagnostikos sistemas (pvz., ICD-10/ICD-11, DSM-5). Žemiau – dažniausios grupės.

Depresija

Depresija – tai ne „blogas nuotaikos periodas“, o rimtas nuotaikos sutrikimas, galintis sukelti savižudybės riziką. Tarp jaunimo depresija dažnai pasireiškia:

nuolatiniu liūdesiu, apatija,
interesų ir motyvacijos praradimu,
miego ir apetito pokyčiais,
savęs nuvertinimu, kaltės jausmu,
mintimis apie mirtį ar savižudybę.

Svarbu žinoti, kad paaugliams depresija gali „slėptis“ po dirglumu, agresija, elgesio problemomis ar priklausomybėmis.

Nerimo sutrikimai

Nerimas tampa sutrikimu, kai jis yra per stiprus, per dažnas arba trukdo kasdieniam gyvenimui. Tarp jaunimo dažni:

generalizuotas nerimo sutrikimas – nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių,
panikos sutrikimas – pasikartojantys panikos priepuoliai,
socialinis nerimas – stipri baimė būti vertinamam ar kritikuojamam,
specifinės fobijos – intensyvios baimės dėl konkrečių objektų ar situacijų.

Valgymo sutrikimai

Valgymo sutrikimai – tai ne „dietos“ ar „mados reikalas“, o sunkūs psichikos sutrikimai su dideliu mirtingumu:

anoreksija – sąmoningas maisto ribojimas, intensyvi baimė priaugti svorio, iškreiptas kūno vaizdas,
bulimija – persivalgymo epizodai ir kompensacinis elgesys (vėmimas, vidurių laisvinamieji, per didelis sportas),
kompulsinis persivalgymas – pasikartojantys nekontroliuojamo valgymo epizodai be kompensacinio elgesio.

Priklausomybės ir žalingi įpročiai

Priklausomybės jaunystėje dažnai prasideda „iš smalsumo“ ar „dėl kompanijos“, tačiau greitai tampa būdu reguliuoti emocijas:

alkoholis,
nikotinas ir elektroninės cigaretės,
kanapės ir kiti narkotikai,
azartiniai lošimai,
probleminis interneto, žaidimų ir socialinių tinklų vartojimas.

Savižala ir suicidinė elgsena

Savižala (tyčinis savęs žalojimas be tiesioginio tikslo mirti) ir savižudybės – itin jautri ir skubi medicininė tema. Kiekvienas bandymas žudytis ar rimta savižala laikomi medicinos skubios pagalbos atvejais, reikalaujančiais neatidėliotinos specialistų intervencijos.

Kaip atpažinti, kad jaunam žmogui reikia pagalbos?

Kuo anksčiau atpažįstami psichikos sutrikimų simptomai, tuo didesnė tikimybė sėkmingai padėti. Svarbu stebėti staigius ar ilgalaikius pokyčius.

Įspėjamieji ženklai

užsidarymas, atsitraukimas nuo draugų, šeimos, veiklų, kurios anksčiau teikė džiaugsmą,
ryškūs nuotaikos svyravimai, dirglumas, agresija,
miego sutrikimai – nemiga arba per didelis mieguistumas,
staigūs pažymių, darbo rezultatų suprastėjimai,
žalingų įpročių atsiradimas ar sustiprėjimas,
kalbos apie beprasmybę, norą dingti, mirtį,
pasikeitęs valgymas, staigus svorio kritimas ar augimas,
paslaptingi įbrėžimai, randai, nudegimai ant kūno.

Jei kyla abejonių – geriau pasikalbėti ir pasitikslinti, nei laukti, kol situacija pablogės.

Ką gali padaryti tėvai, mokytojai ir patys jaunuoliai?

Jaunimo psichikos sveikatos krizė – ne tik medicinos, bet ir visos visuomenės užduotis. Efektyviausia, kai veikiama keliomis kryptimis vienu metu.

Tėvams ir artimiesiems

Kurkite saugų ryšį – domėkitės ne tik pasiekimais, bet ir jausmais; klausykite be moralizavimo.
Normalizuokite emocijas – pasakykite, kad liūdesys, baimė, pyktis yra žmogiški ir apie juos galima kalbėti.
Stebėkite pokyčius – neignoruokite staigių elgesio, miego, valgymo, pažymių pokyčių.
Ribokite ekranų laiką – ypač vakare; sudarykite šeimos taisykles dėl telefonų naudojimo.
Kreipkitės pagalbos – jei nerimaujate, pasitarkite su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru; tai nėra „blogos tėvystės“ ženklas.

Mokytojams ir švietimo įstaigoms

Pastebėkite tylinčius – pagalbos dažnai labiausiai reikia ne tiems, kurie kelia problemas, o tiems, kurie tyliai nyksta.
Kurti saugią atmosferą – nulinė patyčių tolerancija, pagarbus bendravimas, aiškios taisyklės.
Integruokite emocinį ugdymą – mokykite atpažinti ir įvardyti emocijas, konstruktyviai spręsti konfliktus.
Bendradarbiaukite su specialistais – psichologais, socialiniais pedagogais, psichiatrais.

Patiems jaunuoliams

Neignoruokite savo būklės – jei kelias savaites jaučiatės blogai, tai signalas, kad reikia pagalbos.
Kalbėkite – su draugu, tėvu, mokytoju, psichologu; tylėdami liksite vieni su problema.
Rūpinkitės pagrindais – miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, laikas be ekranų.
Nelyginkite savęs su kitais internete – socialiniai tinklai rodo ne realybę, o kruopščiai atrinktas akimirkas.
Naudokitės pagalbos linijomis – anoniminės linijos ir pokalbių platformos yra tam, kad padėtų, o ne tam, kad jus vertintų.

Medicininė pagalba: kada būtina kreiptis skubiai?

Yra situacijų, kai delsti pavojinga gyvybei. Skubios pagalbos reikia, jei:

jaunuolis kalba apie savižudybę, turi konkretų planą ar bandymų istoriją,
pastebite šviežius savęs žalojimo pėdsakus,
elgesys tampa pavojingas sau ar kitiems,
atsiranda psichozės simptomų – haliucinacijos, kliedesiai, ryškus realybės suvokimo sutrikimas.

Tokiomis aplinkybėmis būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Geriau „perdėti budrumą“, nei praleisti kritinį momentą.

Prevencija: ką gali padaryti visuomenė ir politika?

Pasaulinė jaunimo psichikos sveikatos krizė reikalauja sisteminių sprendimų. Medicininės intervencijos būtinos, tačiau vien jų nepakanka.

1. Investicijos į vaikų ir paauglių psichiatriją

didesnis vaikų ir paauglių psichiatrų ir psichologų skaičius,
trumpesnės laukimo eilės,
regioninių paslaugų plėtra, kad pagalba būtų prieinama ne tik didmiesčiuose.

2. Psichikos sveikatos integracija į švietimą

emocinio raštingumo ir psichikos sveikatos programos mokyklose,
mokytojų mokymai atpažinti rizikos ženklus,
psichologų etatai kiekvienoje mokykloje ar bent jau kiekviename regione.

3. Skaitmeninės politikos ir saugumo priemonės

reguliavimas dėl žalingo turinio (savižalos, valgymo sutrikimų romantizavimo, patyčių),
amžiaus patikros ir tėvų kontrolės įrankiai,
švietimo kampanijos apie saugų technologijų naudojimą.

4. Stigmos mažinimas

viešos kampanijos, skatinančios kreiptis pagalbos,
žinomų žmonių atviri pasakojimai apie savo psichikos sveikatą,
žiniasklaidos atsakomybė etiškai nušviesti savižudybių temas.

Išvada: psichikos sveikata – ne prabanga, o būtinybė

Gilėjanti jaunimo psichikos sveikatos krizė – tai ne laikina „mados banga“, o rimtas medicininis ir socialinis iššūkis. Depresija, nerimo sutrikimai, savižala ir priklausomybės nėra silpnumo ženklas. Tai gydomos būklės, kurioms reikia profesionalios pagalbos ir palaikančios aplinkos.

Kiekvienas – tėvai, mokytojai, gydytojai, politikai ir patys jaunuoliai – turi savo vaidmenį. Kuo anksčiau pripažinsime problemą ir imsimės veiksmų, tuo daugiau jaunų žmonių išsaugosime nuo ilgalaikių pasekmių ir tragiškų baigčių.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kaip atskirti paauglystės „dramas“ nuo rimtos psichikos problemos?

Signalas nerimauti – kai pokyčiai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui: mokslams, santykiams, miegui, fizinei sveikatai. Jei paauglys nustoja daryti tai, kas anksčiau patiko, užsidaro, kalba apie beprasmybę ar mirtį – tai jau ne „drama“, o priežastis kreiptis į specialistą.

Ar antidepresantai paaugliams yra saugūs?

Antidepresantai gali būti saugūs ir veiksmingi, jei juos skiria vaikų ir paauglių psichiatras, įvertinęs būklę ir rizikas. Dažnai jie derinami su psichoterapija. Savarankiškai keisti dozes ar nutraukti vaistus pavojinga. Dėl kiekvieno klausimo būtina tartis su gydytoju.

Ką daryti, jei jaunas žmogus kalba apie savižudybę?

Tokius žodžius visada reikia vertinti rimtai. Nepalikite žmogaus vieno, ramiai išklausykite, pasakykite, kad jo jausmai jums rūpi ir kad pagalba įmanoma. Kuo greičiau kreipkitės į skubios pagalbos skyrių, psichikos sveikatos centrą arba skambinkite į pagalbos liniją. Geriau „perdėti“ nei rizikuoti gyvybe.