Dengės karštligė ir kitos uodų platinamos ligos: nauja grėsmė Europai

Dar visai neseniai dengės karštligė ir kitos tropinės uodų platinamos ligos daugeliui atrodė tolimos – siejamos su Pietryčių Azija, Afrika ar Lotynų Amerika. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Europa susiduria su vis dažnesniais vietiniais protrūkiais, o uodų rūšių arealas plečiasi šiaurės kryptimi. Tai tampa rimtu iššūkiu ir visuomenės sveikatai, ir keliautojams.

Kas yra dengės karštligė ir kodėl ji pavojinga?

Dengės karštligė – tai virusinė infekcija, kurią platina uodai Aedes (dažniausiai Aedes aegypti ir Aedes albopictus, vadinamasis tigrinis uodas). Liga paplitusi tropikuose ir subtropikuose, tačiau dėl klimato kaitos ir globalizacijos jos židiniai vis dažniau registruojami ir Europoje.

Pagrindiniai dengės simptomai

Maždaug pusė užsikrėtusiųjų gali nejausti jokių simptomų, tačiau kitiems liga pasireiškia gana staigiai:

• aukšta temperatūra (dažnai > 38,5–39 °C);
• stiprūs galvos skausmai, dažnai už akių;
• raumenų ir sąnarių skausmai („kaulų laužymo“ pojūtis);
• pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas;
• bėrimas, primenantis tymus ar alerginį išbėrimą;
• kartais – kraujavimo požymiai (iš nosies, dantenų, lengvai atsirandančios mėlynės).

Dauguma pacientų pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau daliai gali išsivystyti sunki dengės forma su kraujavimu, šoku ir organų pažeidimu. Tokiais atvejais reikalinga skubi hospitalizacija.

Uodų platinamos ligos Europoje: dabartinė situacija

Pastaraisiais metais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) fiksuoja aiškią tendenciją: vietinių (t. y. Europoje įgytų, o ne tik „įvežtinių“) uodų platinamų ligų atvejų daugėja. Tai ypač ryšku pietinėse ir centrinėse šalyse, tačiau pavieniai atvejai registruojami ir toliau į šiaurę.

Dažniausios uodų platinamos ligos Europoje

• Dengės karštligė – daugiausia atvejų Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, taip pat Viduržemio jūros salose.
• Vakarų Nilo karštligė – ypač dažna Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Serbijoje, bet pavieniai atvejai registruojami ir kitur.
• Čikungunijos karštligė – retesnė, tačiau periodiškai pasitaiko protrūkių pietų Europoje.
• Zikos virusas – daugiausia „įvežtiniai“ atvejai iš kitų žemynų, tačiau teoriškai įmanomas vietinis plitimas ten, kur yra Aedes uodų.

2023–2024 m. sezonai parodė, kad vietinių dengės ir Vakarų Nilo karštligės atvejų skaičius kai kuriose šalyse buvo rekordinis per visą stebėjimo laikotarpį. Tai siejama su ilgesnėmis ir šiltesnėmis vasaromis, gausiomis liūtimis ir intensyviomis tarptautinėmis kelionėmis.

Kodėl uodų ligos taip sparčiai plinta Europoje?

Klimato kaita ir šiltesnės vasaros

Uodams, ypač Aedes rūšims, reikalinga šiluma ir vanduo. Klimato kaitos nulemti pokyčiai sudaro tam idealias sąlygas:

• šiltesnės ir ilgesnės vasaros prailgina uodų aktyvumo sezoną;
• švelnesnės žiemos leidžia daliai uodų ar jų kiaušinėlių išgyventi;
• gausios liūtys ir staigūs lietūs sukuria daug laikinų vandens telkinių, tinkamų veisimuisi.

Dėl to tigriniai uodai Aedes albopictus, kilę iš Azijos, jau įsitvirtino daugelyje Viduržemio jūros regiono ir kai kuriose Centrinės Europos šalyse, o jų arealas toliau plečiasi šiaurės kryptimi.

Globalizacija ir kelionės

Milijonai europiečių kasmet keliauja į tropines ir subtropines šalis. Grįždami jie gali:

• parvežti virusą (dengės, Zikos, čikungunijos) savo kraujyje;
• atsitiktinai atgabenti uodų kiaušinėlius ar lervas su augalais, padangomis, konteineriais.

Jei tokio keliautojo kraują įkanda vietinis Aedes uodas, jis gali tapti „tiltu“ virusui plisti vietoje, net jei pats keliautojas jau grįžo iš atostogų.

Miestų urbanizacija ir stojantis vanduo

Uodai puikiai prisitaiko prie miesto aplinkos. Jiems pakanka nedidelio kiekio vandens:

• vazonų lėkštelėse, kibiruose, statinėse;
• užsikimšusiuose latakuose;
• senose padangose ar kituose daiktuose, kuriuose kaupiasi lietaus vanduo.

Dėl to tankiai apgyvendintos teritorijos su prasta vandens nutekėjimo sistema tampa idealia vieta uodų populiacijų sprogstamam augimui.

Kaip atpažinti dažniausias uodų platinamas ligas?

Dengės karštligė

Be jau minėtų simptomų, svarbūs ir šie požymiai:

• staigi ligos pradžia po 4–10 dienų nuo įkandimo;
• bėrimas atsiranda 3–5 ligos dieną;
• skausmingi sąnariai ir raumenys, ypač vaikščiojant ar judant.

Kai kuriais atvejais po pirmos karščiavimo bangos būna trumpas pagerėjimas, o vėliau – antra, sunkesnė fazė. Būtent tuomet gali atsirasti kraujavimo ir šoko požymių.

Vakarų Nilo karštligė

Šią ligą platina daugiausia Culex rūšies uodai. Dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, tačiau daliai pasireiškia:

• karščiavimas;
• galvos ir raumenų skausmai;
• nuovargis, limfmazgių padidėjimas;
• kartais – bėrimas.

Nedidelei daliai žmonių (ypač vyresniems ar turintiems silpnesnę imuninę sistemą) gali išsivystyti sunki forma – meningitas ar encefalitas, pasireiškiantys stipriu galvos skausmu, kaklo rigidiškumu, sąmonės sutrikimu, traukuliais.

Čikungunijos ir Zikos virusai

Šias ligas taip pat perneša Aedes uodai:

• Čikungunija – ypač ryškūs sąnarių skausmai, kurie gali užsitęsti mėnesius; dažnai lydi karščiavimas ir bėrimas.
• Zika – dažnai lengva ar net besimptomė, tačiau pavojinga nėščiosioms dėl galimos žalos vaisiaus nervų sistemai.

Nors šios ligos Europoje kol kas retos, didėjanti Aedes uodų populiacija didina riziką ateityje.

Rizika Lietuvai: ar turime jaudintis?

Lietuvoje šiuo metu vietinių dengės, čikungunijos ar Zikos atvejų neregistruojama. Pagrindinė rizika – keliautojai, grįžtantys iš endeminių regionų. Tačiau keli aspektai verčia išlikti budriems:

• kai kurios Aedes rūšys jau nustatytos kaimyninėse šalyse ir pavienėse Centrinės Europos vietovėse;
• klimato prognozės rodo, kad Baltijos regionas šyla greičiau nei pasaulio vidurkis;
• vis dažnėja „įvežtinių“ atvejų – žmonės, užsikrėtę kelionių metu.

Kol kas didžiausia praktinė rizika Lietuvos gyventojams – užsikrėsti kelionių į šiltuosius kraštus metu ir parvežti ligą namo. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai stebi situaciją ir uodų populiacijas, kad laiku pastebėtų naujų rūšių atsiradimą.

Kaip apsisaugoti nuo uodų platinamų ligų?

Asmeninė apsauga nuo uodų įkandimų

Net ir be vakcinos ar vaistų, galima žymiai sumažinti riziką paprastomis priemonėmis:

• Repelentai – priemonės nuo uodų su DEET, ikaridinu ar citrodioliu. Rinkitės patikimus, registruotus produktus ir naudokite pagal instrukciją.
• Drabužiai – šviesūs, ilgarankoviai marškiniai ir ilgos kelnės, ypač vakare ir anksti ryte.
• Tinkleliai – uodų tinkleliai ant langų ir virš lovos, ypač keliaujant į endemines zonas.
• Ventiliatoriai ir kondicionieriai – uodai nemėgsta vėjo ir žemesnės temperatūros.

Aplinkos tvarkymas: mažiau veisimosi vietų

Uodams veistis pakanka labai nedidelio vandens kiekio, todėl svarbu:

• reguliariai išpilti vandenį iš kibirų, lėkštučių po vazonais, vaikų baseinėlių;
• uždengti vandens statines, lietaus surinkimo talpas;
• prižiūrėti latakus ir nutekamuosius griovelius, kad juose nestovėtų vanduo;
• tvarkyti šiukšles, ypač senas padangas ir plastikinius indus, kuriuose kaupiasi lietaus vanduo.

Keliautojams: pasiruošimas prieš išvykstant

Jei planuojate kelionę į šalį, kur fiksuojami dengės ar kitų uodų platinamų ligų protrūkiai, verta:

• pasitikrinti oficialias rekomendacijas (ECDC, Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro);
• pasikonsultuoti su gydytoju ar kelionių medicinos specialistu dėl individualios rizikos;
• susiplanuoti repelentų, tinklelių ir apsauginių drabužių rinkinį;
• pasidomėti apgyvendinimo sąlygomis – ar kambariai turi kondicionierių ir tinklelius.

Vakcinacija ir gydymas: ką šiandien turime?

Vakcinos nuo dengės karštligės

Pastaraisiais metais atsirado kelios vakcinos nuo dengės karštligės, tačiau jų naudojimas Europoje dar gana ribotas. Tai lemia:

• skirtinga vakcinų veiksmingumo ir saugumo specifika;
• tai, kad daugelyje Europos šalių dengė dar nėra endeminė liga;
• rekomendacijų skirtumai skirtingose valstybėse.

Jei svarstote vakcinaciją nuo dengės prieš kelionę, būtina individuali konsultacija su gydytoju, nes sprendimas priklauso nuo amžiaus, buvusių infekcijų, kelionės trukmės ir krypties.

Specifinio gydymo dažniausiai nėra

Daugumai uodų platinamų virusinių ligų (dengės, Vakarų Nilo, čikungunijos, Zikos) nėra specifinių antivirusinių vaistų. Gydymas yra simptominis:

• skysčių balanso palaikymas (ypač esant karščiavimui ir vėmimui);
• skausmo ir temperatūros mažinimas (dažniausiai paracetamoliu; aspirino ir ibuprofeno reikia vengti esant dengės rizikai dėl kraujavimo pavojaus);
• stebėsena ir, jei reikia, gydymas ligoninėje, ypač sunkių formų atveju.

Antibiotikai šių ligų neveikia, nes tai virusinės, o ne bakterinės infekcijos.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?

Jei po kelionės į šiltuosius kraštus ar buvimo šalyse, kur registruojami protrūkiai, per 2 savaites atsiranda:

• aukštas karščiavimas;
• stiprus galvos, raumenų ar sąnarių skausmas;
• bėrimas;
• kraujavimo požymiai (iš nosies, dantenų, kraujosruvos);
• stiprus silpnumas, galvos svaigimas, sąmonės sutrikimas;

– būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir būtinai paminėti, kur ir kada keliavote. Tai padeda greičiau nustatyti diagnozę ir prireikus izoliuoti atvejį, kad virusas neplistų toliau.

Visuomenės sveikatos priemonės: ką daro Europa?

Europos šalys ir tarptautinės institucijos stiprina pasirengimą uodų platinamų ligų protrūkiams:

• stebi uodų rūšių paplitimą ir pokyčius;
• kuria ankstyvo perspėjimo sistemas, leidžiančias greitai aptikti protrūkius;
• vykdo visuomenės informavimo kampanijas apie apsaugą nuo uodų;
• stiprina laboratorinius pajėgumus greitam virusų nustatymui;
• koordinuoja veiksmus tarp šalių, kad protrūkiai būtų suvaldyti kuo anksčiau.

Tačiau svarbiausia grandis išlieka kiekvienas žmogus – nuo asmeninės apsaugos priemonių iki atsakingo elgesio kelionių metu ir laiku kreipimosi į medikus.

Išvados: kaip pasiruošti naujai realybei?

Uodų platinamų ligų geografija sparčiai keičiasi. Dengės karštligė, Vakarų Nilo, čikungunijos ir kitos infekcijos pamažu tampa ne tik „egzotinių kelionių“ problema, bet ir realia grėsme Europos sveikatos sistemoms.

Nors Lietuvoje situacija kol kas rami, globalios tendencijos rodo, kad budrumo mažinti negalime. Svarbiausia:

• domėtis rizika prieš keliones ir atsakingai ruoštis;
• naudoti apsaugos nuo uodų priemones tiek užsienyje, tiek namuose;
• tvarkyti aplinką taip, kad joje nesikauptų stovintis vanduo;
• atsiradus simptomams po kelionės – nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Laiku imantis priemonių, net ir sparčiai plintančios uodų platinamos ligos gali būti suvaldytos, o rizika sveikatai – gerokai sumažinta.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar nuo dengės karštligės galima pasiskiepyti prieš kelionę?

Yra sukurtos kelios dengės vakcinos, tačiau jų prieinamumas ir rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo šalies. Europoje jos kol kas naudojamos ribotai, dažniausiai žmonėms, gyvenantiems endeminėse teritorijose. Prieš kelionę būtina individuali konsultacija su gydytoju ar kelionių medicinos specialistu – jie įvertins jūsų riziką ir pasakys, ar vakcina jums tinkama.

Kuo dengės karštligė skiriasi nuo įprasto „vasarinio“ gripo?

Dengė dažniausiai prasideda staiga ir labai aukšta temperatūra, stipriu galvos, raumenų ir sąnarių skausmu, dažnai atsiranda bėrimas ir akių skausmas. Svarbiausia – ryšys su buvimu šalyse, kuriose fiksuojami dengės protrūkiai, arba sukeliančių uodų paplitimu. Jei neseniai keliavote ir jaučiatės „keistai sergantys gripu“, būtina paminėti kelionę gydytojui.

Ar įprasti lietuviški uodai gali platinti dengę ir Zikos virusą?

Šiuo metu Lietuvoje vyraujančios uodų rūšys nėra pagrindiniai dengės ar Zikos virusų platintojai. Didžiausią riziką kelia Aedes rūšies uodai (tigriniai uodai), kurie dar nėra įsitvirtinę mūsų šalyje, tačiau jų arealas Europoje plečiasi. Todėl svarbu nuolat stebėti situaciją ir imtis profilaktinių priemonių, kad naujos uodų rūšys nesusiformuotų stabiliose populiacijose.