Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą: kaip atpažinti ir atsilaikyti

Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą 2022 m. vasarį pakeitė ir Lietuvos informacinę erdvę. Kartu su raketomis ir dronais prieš Ukrainą, prieš Lietuvą nuolat naudojami kiti ginklai – propaganda, dezinformacija ir kibernetinės atakos. Tai – hibridinio karo dalis, kurio tikslas nėra vien tik suklaidinti. Pagrindinis tikslas – susilpninti pasitikėjimą Lietuvos valstybe, sąjungininkais ir demokratija.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atrodo Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą karo Ukrainoje fone, kokie naratyvai dažniausiai naudojami ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie didesnio visuomenės atsparumo.

Kodėl Lietuva yra svarbus taikinys informaciniame kare?

Lietuva Rusijos informacinėse operacijose minima ne atsitiktinai. Mūsų šalis turi kelias ypač jautrias savybes, dėl kurių tampa patraukliu taikiniu:

NATO ir ES pasienio valstybė – Lietuva ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, todėl yra svarbi NATO gynybos grandis.
Aktyvi Ukrainos rėmėja – Lietuva nuosekliai remia Ukrainą ginklais, finansais, diplomatiškai ir priimdama pabėgėlius.
Istorinis jautrumas – sovietinė okupacija, trėmimai ir ilga kovos už laisvę istorija yra tema, kurią Rusijos propaganda mėgina perrašyti.
Maža, bet atvira visuomenė – mažesnė valstybė yra labiau pažeidžiama koordinuotų informacinių kampanijų, ypač socialiniuose tinkluose.

Dėl šių priežasčių Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą dažnai derinamos su kibernetinėmis operacijomis, diplomatiniais spaudimo veiksmais ir energetiniais šantažo bandymais. Visa tai – viena strategija.

Kaip veikia Rusijos informacinės atakos?

Informacinės atakos nėra pavieniai melagingi įrašai socialiniuose tinkluose. Tai – nuoseklus procesas, kuriame dažnai dalyvauja keli elementai:

Melagienos (fake news) – tyčia sukurti melagingi pranešimai, dažnai su tariamais „liudininkais“ ar „nutekintais dokumentais“.
Propagandiniai kanalai – valstybinė Rusijos žiniasklaida, Kremliaus kontroliuojami portalai ir socialinių tinklų paskyros.
Trolių ir botų tinklai – koordinuotos paskyros, kurios masiškai platina tas pačias žinutes, komentuoja straipsnius ir skatina konfliktus.
Naudingi idiotai – žmonės ar organizacijos, kurie patys to nesuvokdami platina Kremliaus naratyvus, nes jie atitinka jų nuostatas ar emocijas.
Manipuliacija tikrais faktais – dalis informacijos būna teisinga, tačiau pateikiama iškreiptame kontekste, nutylint esmines detales.

Karo Ukrainoje fone šie metodai suaktyvėjo: Rusija siekia, kad Vakarų visuomenės pavargtų nuo karo temos, abejotų parama Ukrainai ir pradėtų kaltinti savo vyriausybes dėl ekonominių sunkumų.

Pagrindiniai Rusijos naratyvai apie Lietuvą karo Ukrainoje metu

Analizuojant pastarųjų metų informacines atakas matyti keli pasikartojantys naratyvai. Jie nuolat adaptuojami prie aktualijų, tačiau esmė išlieka ta pati.

1. „Lietuva – maža ir nereikšminga NATO marionetė“

Šiuo naratyvu siekiama sumenkinti Lietuvos valstybingumą ir savarankiškumą. Dažniausios žinutės:

„Lietuva pati nieko nesprendžia, viską diktuoja Vašingtonas ir Briuselis“.
„Lietuvos politikai – tik NATO ir JAV įrankiai, veikiantys prieš savo žmones“.
„Be Rusijos ir Rytų rinkų Lietuva žlugs ekonomiškai“.

Taip bandoma kiršinti visuomenę prieš Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, menkinti narystės NATO ir ES privalumus ir skatinti nostalgiją „pragmatiškiems santykiams“ su Maskva.

2. „Parama Ukrainai žlugdo Lietuvos ekonomiką“

Dar vienas nuolat kartojamas naratyvas – esą parama Ukrainai yra pagrindinė kainų kilimo, infliacijos ar energetikos problemų priežastis. Tipiniai teiginiai:

„Lietuva labiau rūpinasi Ukraina, o ne savo piliečiais“.
„Ginklai Ukrainai – tai atimti pinigai iš pensininkų ir mokytojų“.
„Dėl sankcijų Rusijai kenčiame mes patys, o ne Kremlius“.

Tokios žinutės dažnai pasirodo ekonominių naujienų, energetikos ar biudžeto diskusijų fone. Tikslas – skaldyti visuomenės palaikymą Ukrainai ir kelti nepasitikėjimą valdžia.

3. „NATO bazės Lietuvoje – taikinys, o ne apsauga“

Rusijos propaganda nuolat bando parodyti, kad NATO pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse neva tik didina karo riziką. Dažniausi akcentai:

„NATO atveda karą į Lietuvą“.
„Lietuva tampa pirmu taikiniu branduolinio konflikto atveju“.
„Sąjungininkų kariai čia yra okupantai, o ne gynėjai“.

Šiuo naratyvu siekiama sukelti baimę ir pasipriešinimą NATO, silpninti pasitikėjimą kolektyvine gynyba ir skaldyti santykius su sąjungininkais.

4. „Lietuva – rusofobiška ir diskriminuojanti rusakalbius“

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva sustiprino saugumo priemones, apribojo dalį rusiškų kanalų, aktyviau vertina viešosios erdvės simbolius. Propagandoje tai pateikiama kaip „rusofobija“ ir „žodžio laisvės pažeidimas“:

„Lietuvoje persekiojami rusakalbiai ir kitaip manantys“.
„Draudžiama rusiška kultūra ir kalba“.
„Lietuva perrašo istoriją ir naikina sovietinius paminklus“.

Taip siekiama kurstyti įtampą tarp skirtingų bendruomenių Lietuvoje ir kurti pagrindą tariamai „Rusijos globai“ prieš „skriaudas“.

5. „Ukrainos pabėgėliai – grėsmė Lietuvos socialinei sistemai“

Karo Ukrainoje fone Lietuva priėmė dešimtis tūkstančių karo pabėgėlių. Rusijos informacinės atakos šią temą naudoja labai aktyviai:

„Ukrainiečiai atima lietuvių darbus ir socialines išmokas“.
„Pabėgėliai nevertina Lietuvos ir elgiasi nedėkingai“.
„Dėl ukrainiečių auga nusikalstamumas ir kainos“.

Net pavieniai incidentai hiperbolizuojami ir pateikiami kaip sisteminė problema. Tikslas – kurstyti neapykantą ir pavydą, mažinti visuomenės paramą Ukrainai ir pabėgėliams.

Kur dažniausiai plinta dezinformacija apie Lietuvą?

Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą vyksta per skirtingus kanalus, kurie tarpusavyje papildo vienas kitą.

Socialiniai tinklai ir žinučių platformos

Facebook, YouTube, TikTok, Telegram ir kitos platformos – pagrindinė erdvė, kur plinta melagienos ir manipuliatyvūs naratyvai. Dažniausios formos:

anoniminiai kanalai, skelbiantys „alternatyvią tiesą“;
klipai su ištraukomis iš Rusijos televizijos laidos, pateikiami be konteksto;
memai ir trumpi video, apeliuojantys į emocijas, o ne į faktus;
uždari pokalbių kanalai, kur skleidžiamos sąmokslo teorijos.

Melagingi naujienų portalai ir „analitiniai centrai“

Dalis svetainių apsimeta naujienų portalais ar tyrimų centrais, tačiau iš tiesų tik platina prorusišką turinį. Jų bruožai:

skambūs, emocingi pavadinimai („sprogstanti tiesa“, „ko nesako valdžia“);
nenurodyti ar sunkiai patikrinami autoriai;
nuolatinis priešiškumas NATO, ES, Lietuvos institucijoms;
remiamasi anoniminiais šaltiniais ar „nutekintais“ dokumentais be įrodymų.

Kibernetinės ir informacinės operacijos kartu

Pastaraisiais metais ne kartą fiksuotos situacijos, kai prieš Lietuvos institucijas ar žiniasklaidą pirmiausia įvykdoma kibernetinė ataka, o netrukus pasirodo ir melaginga informacija:

įsilaužus į svetainę paskelbiami suklastoti pranešimai;
siunčiami melagingi el. laiškai, apsimetant institucijomis ar politikais;
nutekinami arba sufabrikuojami „dokumentai“, kuriais bandoma kompromituoti pareigūnus ar kariuomenę.

Tokia taktika dažnai naudojama siekiant sukelti skandalą ar suabejoti institucijų patikimumu, ypač jautrių politinių sprendimų ar rinkimų laikotarpiu.

Kaip atpažinti informacinę ataką?

Informacinės atakos dažnai taikosi į mūsų emocijas – pyktį, baimę, neteisybės jausmą. Yra keli praktiški klausimai, kurie padeda atpažinti galimai priešišką turinį:

Kas yra šaltinis? Ar tai žinomas, atsakingas žiniasklaidos kanalas? Ar nurodomas autorius, redakcija, kontaktai?
Ar yra konkrečių faktų ir įrodymų? Ar pateikiami dokumentai, statistika, keli nepriklausomi šaltiniai, o ne tik emocijos ir nuomonės?
Ar žinutė kursto neapykantą ir susipriešinimą? Ar siekiama suprasti situaciją, ar tik surasti „kaltąjį“ – pabėgėlius, valdžią, sąjungininkus?
Ar informacija labai patvirtina mano išankstines nuostatas? Jei turinys „per gerai“ atitinka tai, kuo jau tikiu, verta sustoti ir patikrinti.
Ar tai skubus raginimas dalintis? „Pasidalink dabar, kol neištrynė“ – klasikinis manipuliacijos požymis.

Jei bent į kelis iš šių klausimų atsakymas kelia abejonių, verta sustoti ir pasitikrinti informaciją patikimuose šaltiniuose.

Ką daro Lietuva ir sąjungininkai?

Lietuva nėra viena šiame informaciniame kare. Valstybės institucijos, žiniasklaida ir pilietinės organizacijos pastaraisiais metais sustiprino priemones prieš dezinformaciją.

Valstybinės ir tarptautinės iniciatyvos

Strateginė komunikacija – institucijos vis aktyviau aiškina savo sprendimus, reaguoja į melagienas, viešina paneigimus.
Bendradarbiavimas NATO ir ES lygiu – keičiamasi informacija apie grėsmes, kuriami bendri atsparumo standartai.
Kibernetinio saugumo stiprinimas – investuojama į IT infrastruktūrą, testuojami institucijų pajėgumai, rengiamos pratybos.

Žiniasklaida ir faktų tikrintojai

Lietuvoje aktyviai dirba faktų tikrinimo iniciatyvos, bendradarbiaujančios su žiniasklaida ir tarptautiniais partneriais. Jos:

tikrina socialiniuose tinkluose plintančius teiginius;
viešina melagienas ir paaiškina, kaip jos sukurtos;
rengia medijų raštingumo mokymus mokykloms ir bendruomenėms.

Pilietinė visuomenė ir švietimas

Didėja dėmesys medijų ir informaciniam raštingumui mokyklose ir neformaliojo švietimo veiklose. Kuo anksčiau žmonės išmoksta kritiškai vertinti informaciją, tuo sunkiau juos paveikti priešiška propaganda.

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie informacinio atsparumo?

Informacinis karas vyksta ne tik tarp valstybių, bet ir kiekvieno iš mūsų ekranuose. Net jei nesame žurnalistai ar saugumo ekspertai, galime daug nuveikti.

1. Neskubėkime dalintis – pirmiausia tikrinkime

Prieš paspausdami „share“, verta:

patikrinti, ar naujieną skelbia keli patikimi portalai;
pažiūrėti datą – melagienos dažnai „prikelia“ senas naujienas;
įvertinti, ar tekstas nėra pilnas klaidų, šauktukų ir įžeidimų.

2. Diskutuokime, o ne pykimės

Informacinės atakos dažnai siekia mūsų suskaldyti. Jei artimieji ar kolegos dalijasi abejotina informacija:

ramiai paklauskime, iš kur jie gavo šią žinią;
pasiūlykime kartu pasitikrinti faktus keliuose šaltiniuose;
venkime įžeidinėjimų – jie tik stiprina gynybinę reakciją.

3. Rinkimės patikimus informacijos šaltinius

Verta susiformuoti „informacinę dietą“ – nuolat sekti kelis patikimus Lietuvos ir tarptautinius naujienų šaltinius, o socialiniuose tinkluose atsirinkti, ką iš tikrųjų verta skaityti.

Išvada: informacinis atsparumas – bendras reikalas

Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą karo Ukrainoje fone yra nuolatinis, o ne vienkartinis reiškinys. Jos taikosi į mūsų emocijas, istorinius skaudulius, ekonominius rūpesčius ir santykius su sąjungininkais.

Valstybė stiprina apsaugą, tačiau lemiamas vaidmuo tenka mums visiems – nuo to, kaip kritiškai vertiname informaciją, kaip diskutuojame tarpusavyje ir kokius šaltinius renkamės kasdien. Kuo sąmoningesni būsime, tuo silpnesni bus bandymai mus suklaidinti.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kaip suprasti, ar žinutė yra Rusijos propagandos dalis?

Dažniausiai tokios žinutės menkina Lietuvą, NATO ir ES, teisina Rusijos veiksmus ar kaltina Ukrainą dėl karo. Jos remiasi emocijomis, o ne faktais, dažnai neturi aiškaus šaltinio ir skatina nepasitikėjimą savo valstybe bei sąjungininkais.

Ką daryti, jei artimas žmogus dalijasi melagienomis apie Lietuvą ir Ukrainą?

Vertėtų ramiai paklausti, iš kur gauta informacija, kartu patikrinti ją patikimuose šaltiniuose ir parodyti faktų tikrintojų išvadas. Svarbu ne kaltinti, o padėti žmogui pačiam pamatyti prieštaravimus ir klaidingus teiginius.

Ar verta pranešti apie įtartiną turinį socialiniuose tinkluose?

Taip. Galima naudotis pačių platformų pranešimo funkcijomis, o apie sistemingą dezinformacijos sklaidą informuoti žiniasklaidos priemones ar faktų tikrinimo iniciatyvas. Kuo greičiau melagienos identifikuojamos, tuo mažiau žmonių jos paveikia.