Klimato kaitos poveikis infekcinėms ligoms ir naujų epidemijų geografijai

Klimato kaita jau seniai nebėra tik aplinkosaugos tema. Šiandien ji tiesiogiai veikia mediciną, visuomenės sveikatą ir infekcinių ligų plitimą visame pasaulyje – nuo tropinių uodų pernešamų ligų iki naujų virusinių protrūkių regionuose, kurie anksčiau buvo laikyti saugiais.

Kaip klimato kaita veikia infekcines ligas?

Klimato kaita – tai ne tik temperatūros kilimas. Tai ir ekstremalūs orai, liūtys, sausrų periodai, šilumos bangos, jūros lygio kilimas. Visi šie veiksniai keičia:

• ligų pernešėjų (uodų, erkių, graužikų) paplitimą ir aktyvumą,
• patogenų (virusų, bakterijų, parazitų) dauginimosi sąlygas,
• žmonių elgseną, migraciją ir kontaktų tinklą,
• sveikatos sistemų apkrovą ir pasirengimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pastaraisiais metais vis dažniau įspėja: šylantis klimatas keičia infekcinių ligų žemėlapį, o naujų epidemijų rizika auga ne tik tropikuose, bet ir Europoje.

Vektorinės ligos: uodai, erkės ir kiti pernešėjai

Uodų platinamos ligos: tropikai artėja prie Europos

Vektorinės ligos – tai infekcijos, kurias iš vieno šeimininko kitam perneša gyvi organizmai (vektoriai): uodai, erkės, musės, blusos. Klimato kaita ypač palanki uodams, nes:

• šiltesnės žiemos didina jų išgyvenamumą,
• ilgesni šilti sezonai prailgina veisimosi laikotarpį,
• didesnė drėgmė ir liūtys sukuria daugiau veisimosi vietų (balos, stovintis vanduo).

Pastaraisiais metais Europoje registruojami vis dažnesni ir didesni protrūkiai:

• Vakarų Nilo virusas – jau tapo nuolat cirkuliuojančia infekcija kai kuriose Pietų ir Vidurio Europos šalyse,
• dengė, čikungunija, Zikos virusas – iki šiol daugiausia siejami su tropikais, tačiau pavieniai vietiniai atvejai jau užfiksuoti Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje,
• uodų rūšys (pvz., Aedes albopictus – Azijos tigrinis uodas) stabiliai plinta į šiaurę ir įsitvirtina naujose teritorijose.

Lietuva kol kas nepriskiriama didelės rizikos zonai šioms tropinėms ligoms, tačiau šylant klimatui ir daugėjant tarptautinių kelionių, rizika ilgainiui didės. Svarbu stebėti invazinių uodų rūšių atsiradimą ir stiprinti entomologinę stebėseną.

Erkės ir Laimo liga: sezonas ilgesnis, atvejų daugiau

Erkės yra vienas ryškiausių klimato kaitos poveikio pavyzdžių mūsų regione. Šiltesnės žiemos ir ankstyvesnis pavasaris lemia, kad:

• erkės aktyvios ilgesnį metų laiką,
• jų populiacija kai kuriose teritorijose sparčiai didėja,
• plečiasi buveinių arealas į šiauresnes ir aukštesnes vietoves.

Dėl to daugėja:

• Laimo ligos atvejų,
• erkinio encefalito ir kitų erkių platinamų infekcijų.

Lietuvoje jau ne vienerius metus fiksuojami vieni didžiausių erkinio encefalito sergamumo rodiklių Europoje. Klimato kaita šią tendenciją palaiko ir gali dar labiau sustiprinti, jei nebus imtasi aktyvios profilaktikos (vakcinacijos, informavimo, aplinkos priežiūros).

Vandens ir maisto kilmės infekcijos

Potvyniai, liūtys ir žarnyno infekcijos

Intensyvios liūtys ir potvyniai, kurie klimato kaitos sąlygomis dažnėja, didina:

• geriamojo vandens užteršimo riziką,
• kanalizacijos sistemų avarijų tikimybę,
• mikroorganizmų (pvz., Escherichia coli, Salmonella, Campylobacter) patekimą į vandens telkinius.

Po stichinių liūčių ar potvynių daugelyje šalių fiksuojami:

• viduriavimo ligų protrūkiai,
• hepatito A atvejai,
• kitos vandens kilmės infekcijos, ypač ten, kur infrastruktūra nusidėvėjusi.

Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė dažniausiai atitinka reikalavimus, ekstremalūs orai gali išbandyti senstančius tinklus ir nuotekų sistemas, ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse.

Karščio bangos ir maisto sauga

Aukštesnė oro temperatūra ir karščio bangos daro įtaką maisto grandinei:

• greičiau dauginasi bakterijos maiste (ypač jei šaltų grandinių laikomasi netinkamai),
• daugėja apsinuodijimų maistu vasaros sezonu,
• pakitusios žemės ūkio sąlygos gali lemti naujų patogenų atsiradimą vietinėje produkcijoje.

Maisto saugos specialistai vis dažniau kalba apie būtinybę atnaujinti higienos ir laikymo standartus, atsižvelgiant į dažnesnes karščio bangas ir ilgesnį šiltąjį sezoną.

Gyvūnų ligos ir zoonozės: kai infekcijos peršoka rūšis

Dauguma naujų ir atsirandančių infekcinių ligų yra zoonozės – infekcijos, perduodamos iš gyvūnų žmonėms. Klimato kaita šį procesą skatina keliais būdais:

• keičiasi laukinių gyvūnų migracija ir buveinės,
• žmonės vis dažniau plečia veiklą į natūralias ekosistemas (miškų kirtimas, urbanizacija),
• stresas ekosistemoms didina patogenų cirkuliaciją tarp gyvūnų.

Tokios ligos kaip paukščių gripas, Vakarų Nilo virusas, įvairūs koronavirusai yra glaudžiai susiję su gyvūnų populiacijomis ir jų sąveika su žmonėmis. Klimato kaita, kartu su globalizacija, sudaro sąlygas greitesniam tokių patogenų išplitimui į naujas teritorijas.

Naujų epidemijų geografija: kodėl rizika didėja ir vidutinėse platumose?

Šiltesnis klimatas – palankesnis patogenams

Daugelis virusų ir bakterijų jautrūs temperatūrai ir drėgmei. Šylantis klimatas reiškia, kad:

• kai kuriose teritorijose pailgėja laikotarpis, kai sąlygos palankios plitimui,
• atsiranda naujų zonų, kuriose patogenai gali išgyventi ištisus metus,
• silpsta natūralios klimatinės „barjerinės“ ribos, anksčiau saugojusios nuo tropinių ligų.

Dėl to infekcijos, tradiciškai laikytos „tropinėmis“, po truputį juda į šiaurę, o vidutinėse platumose (tarp jų ir Baltijos regione) atsiranda naujų ligų ar jų pernešėjų.

Miestai, migracija ir globalus judumas

Klimato kaitos poveikis epidemijoms nėra vien tik biologinis. Svarbūs ir socialiniai veiksniai:

• urbanizacija – tankiai apgyvendinti miestai palengvina infekcijų plitimą,
• klimato migracija – žmonės, praradę namus dėl sausros ar potvynių, dažnai gyvena perpildytose sąlygose,
• globalios kelionės – virusai per kelias valandas gali pasiekti kitą žemyną.

COVID-19 pandemija parodė, kaip greitai naujas patogenas gali išplisti visame pasaulyje. Klimato kaita šią riziką sustiprina, nes didina spaudimą ekosistemoms, gyvūnams ir žmonių bendruomenėms.

Lietuva ir Baltijos regionas: kokių pokyčių tikėtis?

Nors Lietuva nėra tropinė šalis, klimato kaita jau dabar veikia mūsų infekcinių ligų profilį, o ateityje šis poveikis tik stiprės. Tikėtini pokyčiai:

• ilgesnis erkių aktyvumo sezonas ir tolesnis Laimo ligos bei erkinio encefalito atvejų augimas,
• galimas naujų erkių ar uodų rūšių atsiradimas,
• dažnesni žarnyno infekcijų protrūkiai po intensyvių liūčių ar karščio bangų,
• didesnė invazinių rūšių (pvz., tigrinių uodų) įsitvirtinimo rizika artimiausiais dešimtmečiais,
• augantis psichologinis ir fizinis krūvis sveikatos sistemai dėl dažnesnių ekstremalių įvykių.

Baltijos jūros regionas taip pat patiria pokyčius: šylantis vanduo keičia mikroorganizmų sudėtį, gali didėti tam tikrų bakterijų (pvz., Vibrio rūšių) rizika pakrantėse šiltomis vasaromis.

Pasirengimas ir prevencija: ką galime daryti jau dabar?

„Vienos sveikatos“ (One Health) požiūris

Šiuolaikinis požiūris į klimato kaitą ir infekcijas remiasi One Health koncepcija – suvokimu, kad:

• žmonių sveikata,
• gyvūnų sveikata,
• aplinkos būklė

yra glaudžiai susijusios ir negali būti veiksmingai valdomos atskirai.

Praktikoje tai reiškia glaudesnį:

• medikų,
• veterinarų,
• aplinkosaugos specialistų,
• epidemiologų

bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Stebėsena ir ankstyvas perspėjimas

Norint valdyti klimato kaitos poveikį infekcinėms ligoms, būtina stiprinti:

• epidemiologinę stebėseną – anksti fiksuoti naujus ar neįprastus atvejus,
• vektorių (uodų, erkių) monitoringą – stebėti jų rūšių sudėtį ir paplitimą,
• laboratorinius pajėgumus – greitai identifikuoti naujus patogenus,
• duomenų mainus su kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Visuomenės informavimas ir individuali prevencija

Net ir pažangiausia sveikatos sistema nebus efektyvi be informuotos visuomenės. Pagrindinės kryptys:

• švietimas apie erkinių ligų prevenciją (vakcinos, apsauga gamtoje, ankstyvas erkės pašalinimas),
• informavimas apie apsaugą nuo uodų (repelentai, tinklai, stovinčio vandens mažinimas aplink namus),
• higienos ir maisto saugos principai karštomis dienomis,
• keliautojų konsultavimas dėl tropinių ligų rizikos ir skiepų.

Asmens lygmeniu klimato kaitos kontekste ypač svarbu:

• stebėti oficialią epidemiologinę informaciją,
• laikytis skiepijimosi rekomendacijų,
• atsakingai elgtis gamtoje ir kelionėse.

Klimato kaita ir infekcinės ligos: kas laukia ateityje?

Mokslininkų prognozės sutampa: jei šilimas tęsis dabartiniu tempu, per artimiausius dešimtmečius:

• daugės vektorinių ligų atvejų vidutinėse platumose,
• plėsis endeminių ligų zonos (pvz., Vakarų Nilo viruso),
• atsiras naujų patogenų arba naujų jų derinių,
• dažnės lokalūs protrūkiai, kurie, esant palankioms sąlygoms, gali virsti regioninėmis ar net pasaulinėmis epidemijomis.

Tuo pačiu didės ir prisitaikymo galimybės: gerės diagnostika, vakcinų kūrimas, duomenų analizė. Daug kas priklausys nuo to, kaip greitai ir ryžtingai valstybės investuos į klimato kaitos švelninimą ir sveikatos sistemų atsparumą.

Išvados

• Klimato kaita keičia infekcinių ligų žemėlapį ir naujų epidemijų geografiją visame pasaulyje.
• Didžiausi pokyčiai susiję su vektorinėmis ligomis (uodai, erkės), vandens ir maisto kilmės infekcijomis bei zoonozėmis.
• Lietuva ir Baltijos regionas jau patiria šiuos pokyčius – ypač erkių platinamų ligų srityje.
• Efektyvi prevencija remiasi One Health požiūriu, stipria stebėsena ir visuomenės informavimu.
• Klimato kaitos valdymas yra ir visuomenės sveikatos, ir medicinos prioritetas.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar klimato kaita gali sukelti visiškai naujų ligų atsiradimą?

Klimato kaita pati „nesukuria“ naujų mikroorganizmų, tačiau sudaro sąlygas jau egzistuojantiems patogenams keistis, plisti į naujas teritorijas ar pereiti iš gyvūnų žmonėms. Dėl spaudimo ekosistemoms ir glaudesnio žmonių kontakto su laukiniais gyvūnais didėja naujų zoonozių rizika.

Ar Lietuvoje reali tropinių uodų platinamų ligų grėsmė?

Artimiausiais metais rizika išlieka palyginti nedidelė, tačiau ji nėra nulinė. Dėl šylančio klimato ir invazinių uodų rūšių plitimo Baltijos regione tikėtina, kad per artimiausius dešimtmečius atsiras sąlygų pavieniams vietiniams atvejams. Todėl svarbu stiprinti vektorių stebėseną ir keliautojų informavimą.

Kaip asmeniškai galiu sumažinti klimato kaitos ir infekcijų riziką sau ir šeimai?

Praktiškai: skiepytis pagal rekomendacijas (ypač nuo erkinio encefalito rizikos grupėms), naudoti apsaugos priemones nuo erkių ir uodų, laikytis maisto ir vandens higienos, atsakingai planuoti keliones į didesnės rizikos šalis. Platesniu mastu – remti klimato kaitos švelninimo priemones, tvarų gyvenimo būdą ir visuomenės sveikatos iniciatyvas.