Maisto švaistymo mažinimo lenktynės: nuo „best before“ perrašymo iki išmaniųjų šaldytuvų

Europoje ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie maisto švaistymo mažinimo lenktynes. Kainoms ir palūkanoms kylant, o klimato krizei aštrėjant, išmesti maistą tampa ne tik finansiškai skausminga, bet ir morališkai sunkiai pateisinama. 2024 m. ES šalys, įskaitant Lietuvą, spaudžiamos iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekas. Tai reiškia realius pokyčius: nuo „best before“ datų perrašymo iki išmaniųjų šaldytuvų ir programėlių, kurios padeda mums suvaldyti šaldytuvo turinį.

Kodėl maisto švaistymo mažinimo lenktynės įsibėgėja dabar?

Pagal naujausius ES vertinimus, kasmet Europoje išmetama apie 59 mln. tonų maisto, o tai kainuoja daugiau nei 130 mlrd. eurų. Lietuvoje, skaičiuojant visą grandinę nuo ūkio iki lėkštės, vienam gyventojui tenka šimtai kilogramų maisto atliekų per metus – didelė dalis jų susidaro būtent namų ūkiuose.

Maisto švaistymas daro dvigubą žalą:

Ekonominę – išmetame tai, už ką jau sumokėjome (maistas, elektra, vanduo, transportas).
Ekologinę – gaminant maistą išskiriama daug CO₂, o sąvartynuose pūvantys produktai išskiria metaną.

Būtent todėl ES, prekybininkai, maisto pramonė ir technologijų bendrovės šiandien realiai varžosi, kas pasiūlys efektyvesnius sprendimus maisto švaistymui stabdyti.

„Best before“ ir „tinka vartoti iki“: kur prasideda sumaištis?

Didelė dalis maisto išmetama dėl paprastos priežasties – klaidingai suprantamos galiojimo datos. Ant pakuočių dažniausiai matome dvi formuluotes:

„Tinka vartoti iki“ – saugumo data. Pasibaigus šiai datai, maisto vartoti nerekomenduojama dėl galimos rizikos sveikatai. Taikoma greitai gendantiems produktams: šviežiai mėsai, žuviai, šviežiai paruoštiems patiekalams.
„Geriausias iki“ („best before“) – kokybės data. Pasibaigus šiai datai, maistas dažnai vis dar saugus, tačiau gali pamažu prarasti skonį, kvapą, tekstūrą. Taikoma makaronams, kruopoms, konservams, šokoladui, prieskoniams ir pan.

Problema ta, kad daug žmonių šių dviejų žymėjimų neskiria ir po „best before“ datos automatiškai išmeta visiškai tinkamą maistą. Todėl ES ir nacionalinės institucijos skatina keisti ženklinimą ir komunikaciją.

Nuo „best before“ perrašymo iki naujų ES taisyklių

Europos Komisija jau kelis metus svarsto, kaip patobulinti galiojimo datų sistemą. 2023–2024 m. viešose diskusijose aptariami keli keliai:

Papildomos frazės prie „best before“, pvz. „dažnai tinkamas vartoti ir po nurodytos datos, jei atrodo ir kvepia gerai“.
Aiškesni paaiškinimai ant pakuotės piktogramomis – nosis (kvapas), akys (išvaizda), skonis.
Standartizavimas ES mastu, kad terminai būtų vartojami vienodai visose šalyse.

Kai kurios Lietuvos ir Europos prekybos tinklų grupės jau savanoriškai imasi veiksmų:

ženklina produktus papildomais lipdukais „Dar galima vartoti“, „Išvaizda ir kvapas – jūsų vadovas“;
kuria specialias nuolaidų lentynas produktams, kurių „best before“ artėja;
įveda dinaminį kainodarą – kuo arčiau data, tuo kaina žemesnė.

Lietuvoje taip pat daugėja informacinių kampanijų, aiškinančių skirtumus tarp „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“. Tai viena pigiausių, bet efektyviausių priemonių, galinčių išgelbėti tonas maisto.

Išmanieji šaldytuvai: kai technologijos stoja į kovą su švaistymu

Technologijų gamintojai savo ruožtu siūlo vis išmanesnius buities prietaisus. Naujausios kartos išmanieji šaldytuvai jau nebėra tik šaldymo dėžės – tai maisto valdymo centrai.

Kaip veikia išmanus šaldytuvas?

Modeliai, pristatyti 2023–2024 m., siūlo šias funkcijas:

Vidaus kameros – leidžia telefonu matyti, kas yra šaldytuve, būnant parduotuvėje.
Produktų sąrašai – dalį produktų galima nuskenuoti, sistema primena apie artėjančias galiojimo datas.
Receptų siūlymas – pagal turimus produktus siūlomi receptai, kad sunaudotumėte tai, kas jau yra.
Dalijimasis šeimoje – visi šeimos nariai gali matyti tą patį šaldytuvo sąrašą ir žymėti, kas suvalgyta.

Taip mažėja impulsyvių, pasikartojančių pirkinių kiekis („dar vienas pienas, nes nepamenu, ar turime“), o produktai rečiau pamirštami galiniame lentynos kampe.

Ar išmanus šaldytuvas atsiperka?

Išmanūs šaldytuvai brangesni nei įprasti, tačiau šeimos, kurios daug gamina namuose, gali realiai sutaupyti:

mažiau dubliuojamų pirkinių;
mažiau išmetamo maisto dėl pamirštų produktų;
geriau planuojamas savaitės meniu.

Net jei šaldytuvas nėra išmanus, panašias funkcijas galima imituoti naudojant paprastas programėles ir šaldytuvo lentynų tvarkymo taisykles.

Programėlės ir platformos: maisto švaistymo mažinimo lenktynės telefone

Ne mažiau revoliucija vyksta ir mūsų telefonuose. 2024 m. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse aktyviai veikia keli tipai programėlių, padedančių mažinti maisto švaistymą.

„Gelbėk maistą“ dėžutės ir siurprizų paketai

Tokios platformos kaip „Too Good To Go“ ar vietinės iniciatyvos leidžia restoranams, kepykloms, parduotuvėms pigiau parduoti dienos pabaigoje likusį, bet puikiai tinkamą maistą. Vartotojai gauna „siurprizo dėžutę“ už 2–4 kartus mažesnę kainą, o maistas nekeliauja į konteinerį.

Privalumai:

sutaupote pinigų;
išbandote naujus produktus ar patiekalus;
prisidedate prie mažesnio maisto švaistymo ir CO₂ pėdsako.

Namų šaldytuvo valdymo programėlės

Vis daugiau žmonių renkasi programėles, kuriose:

suvedamas namuose esantis maistas;
planuojamas savaitės meniu;
generuojami pirkinių sąrašai;
gaunami priminimai apie artėjančias galiojimo datas.

Nors iš pradžių atrodo, kad tai užima laiko, po kelių savaičių tampa įpročiu ir padeda išvengti situacijų „vėl sugedo daržovės“ ar „vėl pasibaigė jogurto data“.

Dalijimosi maistu bendruomenės

Socialiniuose tinkluose Lietuvoje daugėja grupių, kur žmonės dalijasi maistu: pertekliniais daržo derliais, kepiniais po švenčių, produktų pakuotėmis, kurių nespės suvartoti. Tokios iniciatyvos:

padeda išvengti išmetimo;
stiprina bendruomeniškumą;
dažnai tampa pirmu žingsniu į tvaresnį gyvenimo būdą.

Prekybos tinklų ir restoranų strategijos: nuolaidos, dovanojimas, analitika

Maisto švaistymo mažinimo lenktynės vyksta ne tik namuose, bet ir verslo virtuvėse. Prekybos tinklai, restoranai ir viešojo maitinimo įstaigos diegia vis daugiau sprendimų.

Dinaminės nuolaidos ir „paskutinės dienos“ lentynos

Lietuvoje jau įprasta matyti specialias lentynas produktams, kurių galiojimo data artėja. Pastaraisiais metais šis modelis tobulinamas:

nuolaidos taikomos automatiškai skeneriuose;
kai kuriose šalyse testuojami elektroniniai kainų etiketės, kurios kaina mažėja artėjant datai;
atsiranda specialūs kampeliai „Išgelbėk mane nuo konteinerio“.

Maisto dovanojimas labdarai

Vis daugiau prekybininkų ir gamintojų bendradarbiauja su maisto bankais. Lietuvoje aktyviai veikia „Maisto bankas“, renkantis maistą iš parduotuvių ir dalijantis juo su stokojančiais. ES lygmeniu skatinama:

mažinti biurokratines kliūtis maisto dovanojimui;
aiškiau apibrėžti atsakomybę ir saugos reikalavimus;
skatinti mokesčių lengvatas dovanojamam maistui.

Duomenų analitika ir tikslus planavimas

Didieji prekybos tinklai ir restoranų tinklai naudoja dirbtinį intelektą ir duomenų analitiką, kad:

tiksliau prognozuotų paklausą;
optimizuotų užsakymus ir gamybos kiekius;
mažintų pertekliaus riziką.

Rezultatas – mažiau nesuvalgomų likučių ir efektyvesnis atsargų valdymas.

Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisijungti prie maisto švaistymo mažinimo lenktynių?

Nors technologijos ir naujos taisyklės svarbios, didžiausią poveikį vis dar turi mūsų kasdieniai įpročiai. Štai keletas praktiškų žingsnių, kuriuos galite pradėti jau šią savaitę.

1. Planuokite pirkinius ir meniu

Prieš eidami į parduotuvę, patikrinkite šaldytuvą ir spinteles.
Sudarę pirkinių sąrašą, parduotuvėje jo laikykitės.
Planuokite bent 3–4 dienų meniu, įtraukdami patiekalus iš to, ką jau turite.

2. Taikykite taisyklę „pirmiausia – seniausi“

Lentynose priekyje laikykite produktus, kurių data artėja.
Naujus pirkinius dėkite giliau, kad pirmiausia suvartotumėte senesnius.
Ant lentynų ar dėžučių galite klijuoti paprastus lipdukus su datomis.

3. Mylėkite likučius

Likučiai – ne priešas, o galimybė:

iš vakarykštės vištienos – salotos ar sumuštiniai;
iš daržovių likučių – sriuba ar troškinys;
iš pasenusios duonos – skrebučiai, džiūvėsėliai, užkepėlės.

Vienas „likučių vakaras“ per savaitę gali išgelbėti daug maisto ir pinigų.

4. Šaldiklis – jūsų sąjungininkas

Užšaldykite duoną, jei nematote, kad spėsite suvalgyti.
Šaldykite paruoštus patiekalus porcijomis – tai greiti pietūs ateičiai.
Šaldykite vaisius kokteiliams, daržoves troškiniams.

5. Pasitikėkite savo pojūčiais

Ypač „geriausias iki“ produktams:

pažiūrėkite – ar nėra pelėsio, pakitusios spalvos;
pakvėpinkite – ar kvapas natūralus, ne rūgštus, ne aitrus;
paragaukite mažą gabalėlį, jei abejonių nedaug.

Datos – orientyras, tačiau jos ne visada tiksliai atspindi realią produkto būklę.

Ar įmanoma „nulinis maisto švaistymas“?

Visiškai išvengti maisto atliekų praktiškai neįmanoma – visada bus žievelių, kaulų, nepavykusių eksperimentų. Tačiau tikslas nėra absoliutus nulis, o maksimalus sumažinimas ir prasmingas likučių panaudojimas.

2024 m. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie:

kompostuoja dalį maisto atliekų;
atskiria valgomas atliekas nuo nevalgomų;
domisi „zero waste“ ir „low waste“ virtuvės praktikomis;
dalijasi pertekliniu maistu su kaimynais ar per bendruomenes.

Maisto švaistymo mažinimo lenktynės nėra sprintas – tai maratonas, kuriame svarbus kiekvienas mažas žingsnis.

Išvada: mažiau švaistymo – daugiau skonio ir ramybės

Maisto švaistymo mažinimo lenktynės apima visą grandinę: nuo ES reglamentų ir „best before“ perrašymo iki išmaniųjų šaldytuvų, programėlių ir mūsų kasdienių įpročių virtuvėje. Kiekvienas iš šių elementų prisideda prie bendro tikslo – mažiau išmetamo maisto, mažesnių sąskaitų ir švaresnės planetos.

Pradėti galima labai paprastai: sąmoningiau žiūrėti į datas ant pakuočių, planuoti pirkinius ir duoti antrą šansą likučiams. Technologijos – išmanieji šaldytuvai, maisto gelbėjimo ir planavimo programėlės – gali tapti patogiais sąjungininkais šiame kelyje.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kuo skiriasi „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“?

„Tinka vartoti iki“ – tai saugumo data, taikoma greitai gendantiems produktams (mėsai, žuviai, šviežiems gaminiams). Pasibaigus šiai datai, maisto vartoti nerekomenduojama. „Geriausias iki“ („best before“) – kokybės data: pasibaigus jai, maistas dažnai vis dar saugus, tačiau gali prarasti dalį skonio ar tekstūros, todėl prieš išmetant verta pasitikrinti kvapą, išvaizdą ir skonį.

Ar tikrai išmanus šaldytuvas padeda mažinti maisto švaistymą?

Taip, jei naudojatės jo funkcijomis: vidaus kameromis, produktų sąrašais, priminimais apie datas ir receptų pasiūlymais. Išmanus šaldytuvas padeda geriau matyti turimus produktus, vengti dubliuojamų pirkinių ir laiku suvartoti tai, kas jau yra. Tačiau panašų efektą galite pasiekti ir su paprastomis programėlėmis bei aiškia šaldytuvo tvarka.

Kokie paprasčiausi žingsniai, kad namuose mažiau švaistyčiau maistą?

Pradėkite nuo trijų dalykų: 1) visada eikite į parduotuvę su sąrašu ir prieš tai patikrinkite šaldytuvą; 2) sudėliokite produktus taip, kad pirmiausia matytumėte tuos, kurių galiojimas artėja; 3) bent kartą per savaitę suplanuokite „likučių dieną“, kai gaminate iš to, kas jau yra namuose. Šie paprasti įpročiai gali ženkliai sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Maisto švaistymo mažinimo lenktynės: nuo datų iki išmaniųjų