Lietuvos gynybos ir dvigubos paskirties startuolių bumas

Lietuvos technologinių startuolių ekosistema per kelerius pastaruosius metus išgyvena ryškų lūžį. Šalia įprastų fintech ar SaaS projektų vis labiau į priekį veržiasi gynybos ir dvigubos paskirties inovacijos – sprendimai, kurie vienu metu tinka ir karinėms, ir civilinėms reikmėms.

Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios NATO investicijos ir spartėjanti gynybos technologijų rinka atvėrė Lietuvos komandų talentą visai naujame kontekste. 2024–2025 m. Vilnius ir Kaunas vis dažniau minimi šalia Talino ar Helsinkio, kalbant apie Deep Tech ir gynybos inovacijas Šiaurės ir Baltijos regione.

Kodėl Lietuvoje kilo gynybos ir dvigubos paskirties inovacijų bumas?

Šis bumas nėra atsitiktinumas. Jį lėmė keli aiškūs veiksniai, kurie susijungė į palankią „audrą“ startuoliams.

1. Geopolitinė realybė ir NATO pasienio faktorius

Lietuva – NATO rytinio flango valstybė, tiesiogiai besiribojanti su Rusija ir Baltarusija. Tai reiškia, kad:

• gynybos poreikiai čia ypač konkretūs – nuo žvalgybinių dronų iki kibernetinių skydų kritinei infrastruktūrai;
• valstybė aktyviai kelia gynybos biudžetą ir ieško vietinių technologinių sprendimų;
• NATO ir ES programos Lietuvą mato kaip natūralią bandomąją aikštelę naujoms technologijoms.

Praktinis rezultatas – startuoliai turi aiškų „klientą“ ir realius scenarijus, kuriuose gali testuoti savo produktus, o ne kurti technologijas „stalčiui“.

2. Stipri IT ir inžinerijos talentų bazė

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį užsiaugino solidžią IT ir inžinerijos specialistų kartą:

• Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetai kasmet parengia tūkstančius IT, elektronikos, mechatronikos specialistų;
• tarptautiniai IT centrai ir fintech įmonės išugdė produktų kūrimo, kibernetinio saugumo, duomenų analizės kompetencijas;
• vis daugiau specialistų grįžta iš užsienio su NATO, „defence tech“ ir „deep tech“ patirtimi.

Šie žmonės šiandien kuria komandas, kurios natūraliai žiūri į gynybos technologijas kaip į dar vieną, o ne „ypatingą“ inovacijų sritį.

3. Valstybės ir ES programos gynybos inovacijoms

Per pastaruosius metus Lietuva suaktyvino gynybos inovacijų politiką:

• Lietuvos kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija vis dažniau skelbia technologinius iššūkius ir pilotinius projektus su startuoliais;
• veikia gynybos inovacijų akseleravimo iniciatyvos (pvz., programos, orientuotos į NATO DIANA ar Europos gynybos fondo kryptis);
• startuoliai aktyviai naudojasi ES „dual-use“ finansavimo schemomis, kurios remia technologijas, tinkančias ir civilinei, ir karinei rinkai.

Tai kuria aiškų signalą rinkai: gynybos ir dvigubos paskirties inovacijos Lietuvoje – ne niša, o prioritetinė kryptis.

Kokias gynybos ir dvigubos paskirties technologijas kuria Lietuvos startuoliai?

Lietuviškų startuolių projektai apima visą spektrą – nuo fizinės įrangos iki programinės įrangos ir dirbtinio intelekto sprendimų.

Dronai, robotika ir bepiločiai sprendimai

Dronų ir robotikos sritis – viena dinamiškiausių. Lietuvos komandos dirba prie:

• žvalgybinių ir stebėjimo dronų su termovizija ir pažangiais jutikliais;
• logistikos dronų, galinčių pristatyti krovinius sunkiai pasiekiamose vietovėse – tiek fronto linijoje, tiek civilinėse ekstremaliose situacijose;
• antžeminių robotų platformų inžinerinėms užduotims, minų paieškai, infrastruktūros apžiūrai.

Dvigubos paskirties esmė – tos pačios platformos gali būti naudojamos ir kariuomenėje, ir, pavyzdžiui, gelbėjimo operacijose, energetikos tinklų priežiūroje ar žemės ūkyje.

Kibernetinis saugumas ir kritinės infrastruktūros apsauga

Kibernetinio saugumo srityje Lietuva jau seniai turi stiprią reputaciją, o gynybos inovacijų bumas šią kryptį dar labiau sustiprino:

• kuriamos grėsmių aptikimo platformos, realiu laiku stebinčios anomalijas valstybinėse ir karinėse sistemose;
• atsiranda AI pagrįsti sprendimai, prognozuojantys kibernetines atakas ir automatizuojantys atsaką;
• startuoliai siūlo kritinės infrastruktūros – energetikos, transporto, ryšių tinklų – apsaugos įrankius, kurie vienodai aktualūs ir kariuomenei, ir verslui.

Čia dvigubos paskirties logika itin aiški: sprendimai, saugantys valstybės sistemas nuo valstybinio lygio atakų, tuo pačiu saugo ir privačias įmones nuo kibernetinių nusikaltėlių.

Dirbtinis intelektas žvalgybai ir sprendimų priėmimui

Dirbtinis intelektas (DI) – dar viena sritis, kurioje Lietuvos startuoliai mato didžiulį potencialą:

• DI naudojamas palydovinių ir dronų vaizdų analizei, automatizuotai atpažįstant objektus ir pokyčius vietovėje;
• kuriamos duomenų sintezės platformos, sujungiančios skirtingus šaltinius (radarų, jutiklių, atvirų duomenų) į vieną situacijos vaizdą;
• DI padeda optimizuoti logistiką ir tiekimo grandines, kas svarbu tiek karinėms operacijoms, tiek komerciniams sandėliams ar e. prekybai.

DI pagrįsti sprendimai dažnai gimsta iš civilinių poreikių, tačiau vėliau pritaikomi ir gynyboje – arba atvirkščiai.

Ryšiai, saugus duomenų perdavimas ir kvantinio saugumo paieškos

Patikimi ryšiai – bet kokios gynybos sistemos stuburas. Lietuvos startuoliai dirba su:

• šifruoto ryšio sprendimais kariuomenei, valstybės institucijoms ir verslui;
• tinklo atsparumo (resilience) technologijomis, leidžiančiomis palaikyti ryšį net dalinai pažeidus infrastruktūrą;
• ankstyvomis kvantinio atsparumo (post-quantum) šifravimo technologijų versijomis.

Šios inovacijos aktualios ne tik fronto linijoje, bet ir bankams, telekomunikacijoms, sveikatos priežiūros sistemoms.

Kaip finansuojami Lietuvos gynybos ir dvigubos paskirties startuoliai?

Gynybos technologijos tradiciškai laikomos sudėtinga sritimi investuotojams, tačiau Lietuvoje atsiranda vis daugiau kapitalo šaltinių.

Vietiniai ir regioniniai rizikos kapitalo fondai

Pastaraisiais metais keli Baltijos ir Šiaurės Europos fondai atvirai deklaruoja susidomėjimą Deep Tech ir defence tech projektais. Investuotojai supranta, kad:

• gynybos rinka auga dviženkliu tempu dėl geopolitinės įtampos;
• dvigubos paskirties inovacijos leidžia išskaidyti riziką tarp civilinės ir karinės rinkų;
• Lietuvos komandos turi konkurencinį pranašumą dėl artumo realiems vartotojams – kariuomenei, NATO misijoms, valstybės institucijoms.

ES, NATO ir valstybinės programos

Be privataus kapitalo, svarbų vaidmenį atlieka ir viešasis finansavimas:

• Europos gynybos fondas (EDF) ir kitos ES programos, skirtos dvigubos paskirties technologijoms;
• NATO DIANA ir inovacijų fondas, orientuoti į startuolius ir mažas įmones;
• Lietuvos nacionalinės paramos priemonės, padedančios finansuoti tyrimus, prototipus ir pilotinius projektus.

Šis derinys leidžia startuoliams derinti ankstyvą grantinį finansavimą su vėlesnėmis privataus kapitalo investicijomis.

Pagrindiniai iššūkiai: reguliavimas, etika ir rinkos specifika

Nors bumas akivaizdus, gynybos ir dvigubos paskirties startuoliai susiduria su specifiniais iššūkiais, kurių neturi tradiciniai SaaS ar fintech projektai.

Eksporto kontrolė ir licencijos

Dalis technologijų patenka į eksporto kontrolės sąrašus. Tai reiškia:

• būtinybę gauti specialias licencijas eksportui už ES ribų;
• ribojimus parduoti produktus tam tikroms valstybėms ar subjektams;
• didesnę teisinę ir atitikties (compliance) naštą komandai.

Startuoliams tenka nuo pirmos dienos galvoti ne tik apie technologiją ir rinkodarą, bet ir apie tarptautinį saugumą bei teisę.

Etiniai klausimai ir reputacijos rizika

Gynybos technologijos visuomet kelia daugiau etinių diskusijų nei įprasti produktai. Lietuvos komandos vis dažniau:

• aiškiai apsibrėžia, kam ir kokiomis sąlygomis parduoda savo technologijas;
• pabrėžia gynybinį, o ne agresyvų savo sprendimų pobūdį;
• komunikuoja dvigubos paskirties naudą – nuo gyvybių gelbėjimo iki infrastruktūros apsaugos.

Tokios nuostatos padeda išlaikyti talentus, pritraukti atsakingus investuotojus ir kurti ilgalaikę reputaciją.

Ilgesnis pardavimų ciklas ir sudėtingi pirkėjai

Dar vienas iššūkis – gynybos sektoriaus pardavimų specifika:

• pirkėjai dažniausiai yra valstybės, kariuomenės, tarptautinės organizacijos;
• pirkimų procedūros ilgesnės, griežtesnės, su daug testavimo ir sertifikavimo;
• reikia kantrybės ir finansinio „oro“, kol sandoriai materializuojasi.

Dėl to dvigubos paskirties modelis tampa itin patrauklus: kol vyksta ilgi gynybos projektai, tas pats produktas gali generuoti pajamas civilinėje rinkoje.

Lietuvos pranašumai ir galimybė tapti regiono lyderiu

Vertinant dabartines tendencijas, Lietuva turi realią galimybę tapti vienu iš gynybos ir dvigubos paskirties inovacijų centrų Šiaurės ir Baltijos regione.

Artumas tikriems poreikiams ir greitas sprendimų testavimas

Lietuvos geografinė ir geopolitinė padėtis suteikia unikalų pranašumą:

• technologijos gali būti greitai testuojamos realiomis sąlygomis – nuo pratybų iki bendrų projektų su sąjungininkais;
• startuoliai turi tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš kariuomenės ir saugumo institucijų;
• šalis aktyviai dalyvauja NATO iniciatyvose, todėl lietuviškos technologijos matomos platesniame aljanso kontekste.

Maža, bet lanksti ekosistema

Lietuvos dydis čia tampa privalumu:

• greitas sprendimų priėmimas valstybės institucijose ir kariuomenėje;
• artimas ryšys tarp startuolių, mokslo ir viešojo sektoriaus – visi vieni kitus pažįsta;
• galimybė greitai kurti bandomuosius projektus ir juos eskaluoti.

Tai leidžia Lietuvai veikti kaip „gyvas laboratorinis poligonas“ inovacijoms, kurias vėliau galima eksportuoti į didesnes rinkas.

Ko tikėtis 2024–2025 m.: tendencijos ir prognozės

Artimiausiais metais Lietuvos gynybos ir dvigubos paskirties startuolių rinkoje galima tikėtis kelių aiškių tendencijų.

Daugiau specializuotų fondų ir akseleratorių

Tikėtina, kad rinkoje atsiras:

• daugiau gynybos technologijoms skirtų investicinių fondų arba atskirų jų „trackų“;
• specializuotų akseleratorių ir inkubatorių, dirbančių tik su dvigubos paskirties inovacijomis;
• stipresnė tarptautinė partnerystė su Izraelio, JAV, Skandinavijos defence-tech ekosistemomis.

Didėjantis susiliejimų ir įsigijimų (M&A) skaičius

Augant rinkai, natūraliai daugės:

• vietinių startuolių įsigijimų didesnių Europos ar JAV gynybos milžinų;
• strateginių partnerystių tarp Lietuvos ir užsienio kompanijų, siekiant kartu laimėti tarptautinius konkursus;
• technologijų licencijavimo sandorių, kai lietuviškos inovacijos integruojamos į platesnes platformas.

Daugiau dėmesio atsakingam DI ir etikai

Didėjant dirbtinio intelekto vaidmeniui gynyboje, stiprės ir:

• diskusijos apie autonominių sistemų ribas ir žmogaus kontrolę;
• reikalavimai skaidrumui ir atskaitomybei kuriant gynybos technologijas;
• tarptautiniai standartai, kuriuos Lietuvos startuoliams teks atitikti, norint dalyvauti NATO ir ES projektuose.

Tai gali tapti papildomu konkurenciniu pranašumu toms komandoms, kurios atsakingą požiūrį įdiegia nuo pirmos dienos.

Išvada: Lietuvos startuoliai – tarp inovacijų ir saugumo

Lietuvos technologinių startuolių bumas gynybos ir dvigubos paskirties inovacijų srityje – ne laikina mada, o gilesnio virsmo ženklas. Šalis, ilgą laiką garsėjusi kaip fintech ir IT paslaugų centras, šiandien vis drąsiau įžengia į Deep Tech ir defence tech teritoriją.

Geopolitinė realybė, stipri talentų bazė, aktyvios valstybės ir ES programos bei auganti investuotojų drąsa kuria sąlygas, kad per artimiausius metus Lietuva galėtų tapti vienu svarbiausių gynybos inovacijų taškų regione. O dvigubos paskirties požiūris leidžia užtikrinti, kad šios technologijos tarnautų ne tik saugumui, bet ir kasdieniam gyvenimui – nuo infrastruktūros apsaugos iki gyvybių gelbėjimo.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra dvigubos paskirties inovacijos?

Dvigubos paskirties inovacijos – tai technologijos, kurias galima naudoti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams. Pavyzdžiui, dronai gali būti naudojami žvalgybai fronte ir infrastruktūros patikrai civiliniame sektoriuje, o kibernetinio saugumo sprendimai – kariuomenės sistemoms ir verslo tinklams apsaugoti.

Ar gynybos startuoliai Lietuvoje gauna finansavimą?

Taip. Be tradicinių rizikos kapitalo fondų, gynybos ir dvigubos paskirties startuoliai naudojasi ES programomis (pvz., Europos gynybos fondu), NATO iniciatyvomis ir nacionalinėmis paramos priemonėmis. Vis dažniau atsiranda ir specializuotų „defence tech“ investuotojų Baltijos ir Šiaurės regione.

Ar būtina būti karininku ar kariuomenės veteranu, kad kurtum gynybos startuolį?

Nebūtina, nors praktinė patirtis gynybos sektoriuje gali padėti geriau suprasti poreikius. Daugelį Lietuvos gynybos ir dvigubos paskirties startuolių įkūrė IT, inžinerijos, robotikos ar kibernetinio saugumo specialistai, kurie glaudžiai bendradarbiauja su kariuomene ir saugumo institucijomis testuodami ir tobulindami savo sprendimus.