Klimato kaitos poveikis infekcinėms ligoms ir naujų endemijų žemėlapis

Klimato kaita jau nebėra tik apie tirpstančius ledynus ir karščio bangas. Vis dažniau mokslininkai kalba apie tylų, bet labai pavojingą jos padarinį – infekcinių ligų suaktyvėjimą ir perskirstymą pasaulyje. Šylantis klimatas, ekstremalūs orai ir žmonių migracija kuria naują endemijų žemėlapį, kuris dar prieš kelis dešimtmečius atrodė neįsivaizduojamas.

Kaip klimato kaita veikia infekcinių ligų plitimą?

Infekcinių ligų plitimas priklauso nuo trijų pagrindinių grandžių: sukėlėjo (virusas, bakterija, parazitas), pernešėjo (pvz., uodo ar erkės) ir žmogaus. Klimato kaita veikia visas tris.

Temperatūra: ilgesnis sezonas, greitesnis virusų dauginimasis

Kai vidutinė temperatūra kyla, uodai ir erkės:

gyvena ilgiau ir aktyvūs būna didesnę metų dalį;
greičiau dauginasi ir sudaro daugiau populiacijų;
dažniau įkanda žmonėms ir gyvūnams.

Daugelio virusų (pvz., dengės, Zikos, Vakarų Nilo) dauginimasis uodo organizme tiesiogiai priklauso nuo temperatūros. Kuo šilčiau, tuo trumpesnis laikas nuo užsikrėtimo iki momento, kai uodas tampa pavojingas žmogui.

Krituliai ir potvyniai: daugiau vandens – daugiau uodų

Uodams reikia vandens. Dėl klimato kaitos vis dažnėja:

staigūs ir gausūs liūčių epizodai;
potvyniai pakrančių ir upių regionuose;
stovinčio vandens telkiniai miestuose (užsikimšę lietaus surinkimo tinklai, balos).

Tai sudaro idealias sąlygas veistis uodams, net ir tokiose vietose, kur anksčiau jų sezonas buvo trumpas arba beveik neegzistavo.

Sausros ir šilumos bangos: netiesioginis, bet realus poveikis

Sausros gali sumažinti geriamojo vandens prieinamumą ir prastinti higienos sąlygas, kas didina žarnyno infekcijų bei vandens platinamų ligų riziką. Šilumos bangos silpnina žmonių imunitetą, ypač vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų turinčių pacientų, todėl jie tampa labiau pažeidžiami infekcijoms.

Migracija ir urbanizacija: ligos keliauja kartu su žmonėmis

Karščio bangos, derliaus praradimas ir pakrančių zonų užliejimas skatina migraciją. Kartu su žmonėmis juda ir ligų sukėlėjai. Greita urbanizacija, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose be tinkamos infrastruktūros, sudaro sąlygas protrūkiams – nuo kvėpavimo takų infekcijų iki vektorių platinamų ligų.

Naujas endemijų žemėlapis: kas jau keičiasi?

Per pastaruosius du dešimtmečius pasauliniai infekcinių ligų žemėlapiai smarkiai pasikeitė. Tai patvirtina tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), tiek Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

Uodų platinamos ligos: tropikai artėja prie Europos

Ypač daug dėmesio skiriama invaziniams uodams, kurie anksčiau buvo būdingi tik tropikams ir subtropikams.

Aedes uodai ir tropinės virusinės ligos

Aedes aegypti ir Aedes albopictus (tigrinis uodas) gali platinti:

dengės karštligę;
Zikos virusą;
Čikungunijos virusą;
geltonąją karštligę.

Per pastaruosius metus Aedes albopictus jau tapo įsitvirtinusiu rūšiniu gyventoju daugelyje Pietų ir Vidurio Europos šalių. ECDC žemėlapiai rodo, kad šių uodų arealas kasmet plečiasi į šiaurę – įskaitant Centrinę Europą ir Baltijos regioną, kur anksčiau jiems buvo per šalta.

Vakarų Nilo virusas: nuo retų atvejų iki reguliarių protrūkių

Vakarų Nilo virusą perneša Culex genties uodai. Šis virusas ilgą laiką buvo laikomas gana tolimu Europos problemai, tačiau dabar:

kasmet fiksuojami protrūkiai Pietų ir Vidurio Europoje;
atvejai siejami su šiltesnėmis vasaromis ir švelnesnėmis žiemomis;
paukščių migracija ir šylantis klimatas padeda virusui išsilaikyti ir plisti naujose teritorijose.

Erkių platinamos ligos: sezonas ilgėja, arealas plečiasi

Erkės yra ypač jautrios mikroklimato pokyčiams – drėgmei, temperatūrai, sniego dangai. Klimato kaita reiškia:

ilgesnį aktyvumo sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens;
plėtrą į šiaurę ir aukštesnes vietoves (kalnus, aukštumas);
didesnį kontaktą su žmonėmis, nes erkės persikelia į priemiesčių parkus, sodus ir rekreacines zonas.

Tai tiesiogiai veikia Laimo ligos ir erkinio encefalito riziką, taip pat kitų erkių platinamų infekcijų (pvz., anaplazmozės, babeziozės) plitimą.

Vandens platinamos ligos ir potvyniai

Stiprėjant audroms ir potvyniams, didėja rizika, kad:

užterštas vanduo pateks į geriamojo vandens sistemas;
nuotekų sistemos bus perkrautos ir sutriks jų veikla;
atsiras palankios sąlygos bakterijų ir parazitų dauginimuisi.

Tai aktualu ne tik besivystančioms šalims – infrastruktūros pažeidžiamumas pasireiškia ir išsivysčiusiose valstybėse, ypač senesnės statybos miestuose.

Kokios ligos juda arčiau Europos ir Lietuvos?

Nors Lietuva nėra tropinė šalis, klimato kaita jau dabar formuoja naują rizikų profilį.

Dengė, Zika ir Čikungunija: potencialas atsirasti vietiniams atvejams

Šios ligos dar nėra endeminės Lietuvoje, tačiau:

kasmet daugėja kelionių į endeminius regionus (Pietryčių Azija, Lotynų Amerika, Afrika);
šylantis klimatas didina tikimybę, kad invaziniai Aedes uodai įsitvirtins Baltijos regione;
kai kuriose Europos šalyse jau fiksuoti vietiniai (ne tik įvežtiniai) dengės ir Čikungunijos atvejai.

Tai reiškia, kad artimiausiais dešimtmečiais, jei klimato atšilimo tendencijos nesikeis, teoriškai gali atsirasti sąlygų ir vietiniam šių ligų perdavimui mūsų regione.

Vakarų Nilo virusas: reali vidutinės klimato juostos grėsmė

Vakarų Nilo virusas jau įsitvirtino dalyje Europos kaip sezoninė infekcija. Riziką didina:

šiltesnės vasaros ir rudenys;
paukščių migracijos maršrutai, kertantys Baltijos regioną;
gausūs krituliai ir stovinčio vandens telkiniai.

Nors Lietuvoje kol kas nefiksuojami vietiniai protrūkiai, epidemiologai stebi situaciją kaimyninėse šalyse ir pabrėžia ankstyvo perspėjimo sistemų svarbą.

Erkinės ligos: jau šiandienos realybė

Lietuva jau dabar yra vienas iš Europos regionų, kur:

Laimo liga registruojama itin dažnai;
erkinio encefalito sergamumas išlieka vienas aukščiausių Europoje;
erkės aktyvios net žiemą, jei temperatūra kelias dienas išlieka virš nulio.

Klimato kaita šią situaciją dar labiau paaštrina – erkės plečiasi į naujas teritorijas, o žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje dėl šiltesnių orų.

Miesto ir kaimo skirtumai: kas rizikuoja labiausiai?

Klimato kaitos poveikis infekcinėms ligoms nėra vienodas visur. Skiriasi tiek rizikos tipas, tiek jų intensyvumas.

Miestai: uodai, karščio salos ir infrastruktūra

Didmiesčiuose klimato kaita reiškia:

šilumos salų efektą – miestas įkaista labiau nei aplinkinės teritorijos;
daugiau dirbtinių vandens telkinių (statybų aikštelės, konteineriai, lietaus surinkimo sistemos);
didesnį žmonių tankį, todėl bet koks protrūkis plinta greičiau.

Tokios sąlygos ypač palankios uodams ir kai kurioms graužikų platinamoms ligoms.

Kaimo vietovės: erkės, laukiniai gyvūnai ir vandens kokybė

Kaimo regionuose pagrindinės rizikos:

erkinių ligų plitimas miškuose, pievose, ganyklose;
kontaktas su laukiniais gyvūnais, kurie gali būti virusų ir bakterijų rezervuarai;
šulinių ir paviršinių vandens šaltinių užteršimo rizika po liūčių ar potvynių.

Prognozės iki 2050 m.: ko tikėtis iš naujo endemijų žemėlapio?

Modeliai, kuriuos naudoja klimato ir visuomenės sveikatos mokslininkai, rodo kelias aiškias tendencijas, jei iki 2050 m. nebus žymiai sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Vektorių arealo plėtra

Prognozuojama, kad:

Aedes uodų arealas plėsis toliau į šiaurę ir apims didžiąją dalį Europos;
erkės taps endeminės regionuose, kur anksčiau jų praktiškai nebuvo (šiaurinės platumos, kalnų regionai);
kai kurios smėlio muselių rūšys, platinančios leismaniozę, taip pat judės į vėsesnius regionus.

Naujos endemijos ir „senų“ ligų sugrįžimas

Galimi scenarijai:

tropinių ligų (dengės, Čikungunijos) endeminių židinių susiformavimas Pietų ir Vidurio Europoje;
reguliarūs Vakarų Nilo viruso protrūkiai platesnėse teritorijose;
kai kurių pamirštų ligų sugrįžimas dėl ekosistemų pokyčių ir migracijos.

Dažnesni protrūkiai ir didesnė sveikatos sistemų apkrova

Didesnė protrūkių rizika reiškia, kad sveikatos sistemos turės:

greičiau reaguoti į naujus atvejus;
turėti geresnes laboratorines diagnostikos galimybes naujiems patogenams;
užtikrinti nuolatinį epidemiologinį stebėjimą ir duomenų dalijimąsi tarp šalių.

Ką galime padaryti jau dabar? Nuo pasaulinių sprendimų iki asmeninių įpročių

Nors klimato kaita yra globali problema, infekcinių ligų kontrolė prasideda nuo labai konkrečių ir praktiškų veiksmų.

Visuomenės sveikatos ir medicinos sistemos lygmeniu

Stiprinti ligų stebėseną – anksti pastebėti neįprastus atvejus ar naujus patogenus.
Investuoti į laboratorijas – kad būtų galima greitai ir tiksliai diagnozuoti tiek „tradicines“, tiek naujas infekcijas.
Plėsti vakcinacijos programas – ypač nuo erkinio encefalito ir kitų vakcinomis valdomų ligų.
Kurti ankstyvo perspėjimo sistemas – derinant meteorologinius duomenis, vektorių stebėseną ir epidemiologinius rodiklius.

Miesto planavimo ir aplinkos valdymo lygmeniu

gerinti lietaus vandens surinkimo ir nuotekų sistemas;
vengti stovinčio vandens susidarymo viešose erdvėse;
planuoti želdynus taip, kad jie mažintų karščio salų efektą, bet nekurtų idealių sąlygų vektoriams.

Asmeniniu lygmeniu: praktinė prevencija

Kiekvienas žmogus gali sumažinti savo užsikrėtimo riziką:

naudodamas repelentus nuo uodų ir erkių;
rinkdamasis tinkamą aprangą gamtoje (ilgos rankovės, kelnės, šviesūs drabužiai);
reguliariai tikrindamas kūną dėl erkių po buvimo gamtoje;
skiepydamasis pagal gydytojo rekomendacijas, ypač nuo erkinio encefalito;
planuodamas keliones į endeminius regionus ir iš anksto pasikonsultuodamas su kelionių medicinos specialistais.

Lietuvos kontekstas: kur esame šiandien?

Lietuva jau susiduria su klimato kaitos poveikiu sveikatai, nors dalis procesų vyksta tyliai ir nepastebimai.

Ilgėjantis erkių sezonas

Pastaraisiais metais erkės aktyvios nuo kovo–balandžio iki lapkričio, o šiltesnėmis žiemomis – net ir atskiromis dienomis gruodį ar vasarį. Tai reiškia ilgesnį rizikos laikotarpį ir didesnį bendrą užsikrėtimo tikimybę per metus.

Stebėsena ir pasirengimas naujoms ligoms

Vis svarbesnė tampa:

vektorių (uodų, erkių) rūšinės sudėties ir gausos stebėsena;
naujų rūšių (pvz., invazinių uodų) ankstyvas aptikimas;
medikų ir visuomenės informavimas apie galimus naujus simptomų derinius ir kelionių istoriją.

Tarpdisciplininis požiūris: „Viena sveikata“ (One Health)

Klimato kaitos ir infekcinių ligų sąveika aiškiai parodo, kad žmogaus, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra susijusi. „Viena sveikata“ koncepcija skatina:

bendradarbiauti medikus, veterinarus, ekologus ir klimatologus;
dalintis duomenimis tarp skirtingų institucijų ir sektorių;
kurti kompleksines prevencijos strategijas, o ne atskiras priemones.

Išvados: klimato kaita perbraižo infekcinių ligų ribas

Klimato kaita ne tik šildo planetą – ji tyliai ir nuosekliai perbraižo infekcinių ligų ribas. Uodų ir erkių platinamos ligos juda į šiaurę, potvyniai ir sausros keičia vandens kokybę, o migracija ir urbanizacija padeda patogenams keliauti greičiau nei bet kada anksčiau.

Naujas endemijų žemėlapis nėra neišvengiamai katastrofiškas, jei laiku imsimės veiksmų. Tačiau tam reikia pripažinti klimato kaitą kaip vieną iš svarbiausių XXI a. visuomenės sveikatos veiksnių ir atitinkamai perskirstyti prioritetus – nuo politikos sprendimų iki kasdienių asmeninių įpročių.

DUK: klimato kaita ir infekcinės ligos

Ar klimato kaita reiškia, kad tropinės ligos tikrai taps įprastos Lietuvoje?

Ne būtinai, bet rizika didėja. Kad tropinės ligos taptų endeminės, reikia kelių sąlygų: tinkamo klimato, vektorių (pvz., Aedes uodų) įsitvirtinimo ir pakankamo infekuotų žmonių skaičiaus. Klimato kaita sudaro palankesnes sąlygas pirmai ir antrai grandžiai, tačiau trečiąją galima valdyti per kelionių mediciną, stebėseną ir greitą protrūkių kontrolę.

Kodėl erkės tampa tokia didele problema, jei jos čia buvo visada?

Erkės Lietuvoje egzistavo ir anksčiau, tačiau klimato kaita pakeitė jų aktyvumo trukmę ir paplitimą. Švelnesnės žiemos, ilgesni šilti rudenys ir drėgnesnės vasaros leidžia erkėms išgyventi ir daugintis efektyviau. Be to, žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, todėl kontaktų su erkėmis tiesiog padaugėjo.

Ką realiai galiu padaryti kaip paprastas žmogus, kad apsisaugočiau?

Praktiniai žingsniai: naudokite repelentus nuo uodų ir erkių, dėvėkite tinkamą aprangą gamtoje, po išvykų tikrinkite kūną, pasiskiepykite nuo erkinio encefalito, atsakingai planuokite keliones į endeminius regionus ir laikykitės higienos principų potvynių ar kitų ekstremalių orų metu. Taip pat svarbu palaikyti klimato kaitą mažinančias iniciatyvas – nuo asmeninių pasirinkimų iki politinių sprendimų.

Klimato kaita ir infekcinės ligos: naujas pasaulio endemijų žemėlapis